facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)
Vaizdingas kelias vingiuoja Trakų senamiesčio gatvelėmis. Priekyje matosi Pusiasalio ir Salos pilių bokštai. Trakų kraštas nuo seno garsus pilimis. Kunigaikščio Gedimino pastatyta Senųjų Trakų pilis – Vytauto Didžiojo gimtinė – stūkso apie 4 km pietų kryptimi nuo Trakų senamiesčio. Naujųjų Trakų salos pilis – XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinės architektūros bastionas. Trakų pusiasalio pilis anuomet buvo viena iš didžiausių ir svarbiausių gynybinių pilių.

Pakeliui į Salos pilį verta aplankyti Trakų mieste, 0,1 km į šiaurę nuo Karaimų gatvės pradžios, Kęstučio gatvės gale, pusiasalyje tarp Galvės ir Bernardinų ežerų įsiterpusią Pusiasalio pilį, vadinamą Didžiąja pilimi. Tai viena didžiausių gardinių pilių Lietuvoje, užėmusi 4 ha plotą ir turėjusi 11 skirtingo dydžio gynybinių bokštų. Ji statyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio – XIV a. viduryje–XV a. pradžioje. Jis perkėlė savo rezidenciją iš Senųjų Trakų į Naujuosius Trakus. Pusiasalio pilis buvusi atskirta nuo miesto akmenine siena ir plačiu gynybiniu grioviu, ją sudaro du kiemai.  Manoma, kad pietryčių bokšto viršutiniuose aukštuose gyveno pilies valdovas. Priekinis kiemas buvo gynybinės paskirties, o antrame kieme ant Aukų kalno buvo pastatyta rezidencinė medinė, o vėliau mūrinė pilis. Šią kalvą senieji miesto gyventojai vadina Birutės kalnu. Po 1410 m. Žalgirio mūšio žemės ir medžio įtvirtinimai aplink Aukų kalną buvo pakeisti mūro sienomis.      

Netekus gynybinės reikšmės, pilyje buvo įrengtas Trakų vaivadijos teismas, susiformavo centrinė miesto aikštė su rotuše. 1678 m. LDK kanclerio Marcijono Oginskio dėka ši vieta buvo atiduota dominikonams. Gavę žemės pusiasalio pilies teritorijoje jie pradėjo statyti trijų navų su dviem bokštais klasicistinę bažnyčią ir vienuolyną. 1822 m. koplyčia pašventinta šv. Arkangelo Mykolo vardu. Po metų atidarytas vienuolynas su vienuolika celių, zakristija, valgomuoju ir virtuve. Prie vienuolyno veikė mokykla, kurioje dėstė vienuoliai. 1864 m. carinės Rusijos valdžios įsakymu vienuolynas panaikintas, dominikonai iškeldinti iš Trakų, o jų pastatai atiduoti įvairioms įstaigoms.

Koplyčioje nuo 2012 m. lankytojus kviečia sakralinio meno ekspozicija, kurioje daugiau kaip 200 išskirtinių, bažnytinio meno eksponatų: altoriaus, liturginiai reikmenys, bažnytinė apranga, varpai, vaizduojamojo meno kūriniai. Tarp šventuosius vaizduojančių paveikslų ir skulptūrų yra ir Vytauto Didžiojo portretas. Kasmet, birželio viduryje, Pusiasalio pilyje rengiama Viduramžių šventė. Čia suvažiuoja amatininkai, pirkliai, riteriai, meno atlikėjai, kurie perteikia viduramžiškos pilies ir miesto gyvenimą. Šventės pagrindinis akcentas – parodomosios riterių kovos.

Toliau kelias atvedė į Trakų įžymybę – Salos pilį. Tiltu, nutiestu per Galvės ežerą, patekome į salą ir joje esančią didingą pilį. Statyti pilį Galvės ežero saloje XIV a. II pusėje pradėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis, o pabaigė Vytautas Didysis XV a. pradžioje pagal naujausias Europos gotikos madas. Ši gerai apsaugota pilis tapo pagrindine Vytauto Didžiojo rezidencija. Pilį sudaro priešpilis ir rezidenciniai rūmai su išraiškingu donžonu. Ji statyta ant trijų nedidelių salų keliais etapais. Manoma, kad statybos metu buvo specialiai žeminamas Galvės ežero vandens lygis. Patekti į pilį buvo galima tiltais, kuriuos saugojo karaimų kariai.  Po Vytauto Didžiojo mirties čia buvo įrengtas bajorų kalėjimas, saugoma Lietuvos Metrika. Per daugelį karų pilis buvo virtusi griuvėsiais. Atstatyta XX a. antrojoje pusėje. 1977 m. per Galvę pėstiesiems nutiestas Trakų pilies tiltas.

1962 m. Salos pilis buvo perduota Trakų istorijos muziejui. Muziejuje galima susipažinti su Pusiasalio ir Salos pilių atsiradimo istorija. Salos pilies rūmų salėse lankytojai supažindinami su krašto istorija, pilies kazematuose eksponuojami taikomosios dailės kūriniai iš senųjų Lietuvos didikų rinkinių. Didžiojoje menėje rengiami koncertai, organizuojamos senųjų amatų dienos. Iš sargybos bokštų galima pasigrožėti Trakais, apylinkių panorama, vaizdingai ežerų ir miškų plotais.       

Šiaulietis dailininkas G. Bagdonavičius yra sukūręs keletą darbų, kuriuose pavaizduota senoji Trakų Salos pilis (aliejinė tapyba 14 x 51, ŠAM, D-T 4021), (pop., flomasteris, 39 x 50, ŠAM, D-T 6350), (pop., flomasteris, 42 x 49, ŠAM, D-T 4926).

(Bus tęsinys)

2021 02 19 40

Trakų Salos pilies griuvėsiai ir Galvės ežeras. 1910 m. Atvirukas. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2021 02 19 9

Trakų Salos pilies vaizdas. Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2021 02 19 12

Įėjimas į Trakų Pusiasalio pilį.

2021 02 19 6

Pėsčiųjų tiltas per Galvės ežerą į Trakų Salos pilį.

2021 02 19 18

Trakų Pusiasalio pilies bokštas.

Į viršų