facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

2020 metų pabaigą ženklina dvi vienintelio daugiau kaip prieš 400 metų  Lietuvoje įkurto Rytų (graikų) apeigų katalikų Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijos tyrėjų netektys. Lapkričio mėnesį į Amžinybę iškeliavo Šiaulių universiteto profesorius Vytenis Rimkus (1930 01 17–2020 11 12), po mėnesio – vos ne perpus jaunesnis Ukrainos katalikų universiteto (UKU) profesorius Igoris Skočiliasas (Igor Skočilias, 1967 04 05–2020 12 20), pralaimėjęs itin sunkią akistatą su COVID-19.  

Igorio Skočiliaso kelias į mokslo aukštumas
Prof. I.Skočiliasas – žinomas Ukrainos Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčios istorijos tyrinėtojas. Jo mokslinė veikla svarbi ne tik Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos, bet ir kitų kraštų istorijai, todėl gerai žinomas šio mokslo specialistams.

Būsimasis istorijos mokslų habilituotas daktaras gimė Ternopilio srities Borščivskio rajono Cigany kaime. Šeimoje dar augo seserys – Liudmila ir Natalija.1991 m. raudonu diplomu baigė Lvovo nacionalinio Ivano Franko universitetą, tačiau džiaugtis ne kažkiek teko:1992 m. mirė mama, po penkių dienų – tėtis, o dar po trijų mėnesių – jį auginusi močiutė. Įamžindamas tėvų atminimą, jaunasis mokslininkas tapo vienu iš kraštotyros draugijos „Šaltinis“ įkūrėju Borščivskuose ir  kraštotyros leidinio „Borščivskio metraštis“ redaktoriumi.

Porą metų dirbo vyresniuoju mokslo bendradarbiu universitete, vėliau dirbo Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos Ukrainos archeografijos ir šaltynotyros instituto Lvovo skyriuje, UKU Bažnyčios istorijos institute. Nuo 1999 m. jis – UKU Bažnyčios istorijos katedros dėstytojas, nuo 2010 m. – šio universiteto Humanitarinio fakulteto dekanas, nuo 2016 m. – mokslo prorektorius. 2013–2015 m. I. Skočiliasas – privataus Ukrainos laisvojo universiteto (Miunchenas) svečias-profesorius.

Be administracinių darbų ir pedagoginės veiklos, redaktoriaus pareigų, be tarptautinių mokslinių konferencijų organizavimo ir vadovavimo joms, labai ryški prof. I. Skočiliaso mokslo darbuotė. Jo straipsniai ir jam vadovaujant parengti istorijos šaltiniai bei mokslo leidiniai sukataloguoti Ivano Almeso ir Julijanos Tatjaninos parengtoje 90 puslapių iliustruotoje profesoriaus bibliografijoje, išleistoje 2017 m., I. Skočiliasui minint 50-metį. Įvadinį žodį parašė žinoma pasaulyje mokslininkė prof. Natalija Jakovenko.

Profesorius domėjosi asmenybėmis, tyrinėjo 1596 m. paskelbtą Brastos bažnytinę uniją (Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių susivienijimą Lietuvos ir Lenkijos valstybėse), bazilijonus – graikų apeigų katalikų bažnyčių vienuolius, kazokus – laisvuosius kovotojus Abiejų Tautų Respublikos (ATR) sienoms nuo totorių ginti ir sukilimams Ukrainoje malšinti. Gvildeno ir kitas temas, daugiausia dėmesio skirdamas Rytų Europos tautų krikščioniškajam paveldui, XVII–XVIII amžių Kijevo arkivyskupijos kultūriniam ir religiniam modeliui. Jis – istoriografinių sąvokų „Slavia Unita“ ir „Kijevo tradicija“ autorius.

Įdomu tai, kad kai kurie Ukrainos istorikai prof. I. Skočiliasą vadino Gruševskio (pirmojo iš ukrainiečių istorikų, parašiusių 10 tomų Ukrainos–Rusios istorija) vaikaičiu ar provaikaičiu. Šios garbingos pravardės istorija susijusi su profesoriaus disertacijos tema „1730–1733 m. Lvovo vyskupijos generalinės vizitacijos protokolai kaip istoriniai šaltiniai“. Mat, mokslinis šio darbo vadovas buvo prof. Jaroslavas Romanovičius Daškevičius (1926 12 13–2010 02 25), kuriam didžiulės įtakos turėjo ukrainiečių istorikas, politikos ir visuomenės veikėjas Michailas Gruševskis (Hruševskis; 1866 09 29–1934 11 25).

Itin svarbi prof. I. Skočiliaso iniciatyva – 2013 m. sumąstyta mokslinių darbų serija „Kijevo krikščionybė“, kurią patvirtino UGKC (Ukrainos Graikų apeigų katalikų Bažnyčia) vyskupų sinodas. Šios akademinės iniciatyvos tikslas – puoselėti bendrą Kijevo cerkvės idėją ir skelbti tūkstantmečiais besitęsiančius ryšius tarp Ukrainos kultūros ir krikščionybės. Akademinis programos uždavinys – objektyviai dalykiškas teologijos, kanoninių ir sockultūrinių šaltinių tyrinėjimas. Plačiame lyginamajame kontekste atsispindi universalių Krikščioniškos Bizantijos tradicijų, lotyniškų Vakarų ir stačiatikiškų Rytų bendruomenių, o taip pat Unijos idėjų slaviškose žemėse recepcijų perdavimas Kijevo metropolijai. Prof. I. Skočiliasas aiškino, kad „Kijevo krikščionybės“ programoje plačiai kalbama apie Ukrainos Bažnyčios idėją, kultūros ryšius ir krikščionybę, ir kvietė į šią bendrą kelionę mokslo žmones.

UKU Humanitarinio bei Filosofijos – teologijos fakultetų mokslinių tyrimų programų rezultatai – UKU pradėta leisti minėtoji serija „Kijevo krikščionybė“. Prof. I.Skočiliasas į šią veiklą siekė įjungti ir kitų šalių tos srities mokslininkus. Aktyvios jo organizacinės darbuotės rezultatas – publikuotas jau 21 serijos tomas. Su tais leidiniais konferencijų, simpoziumų, apvaliųjų stalų metu prof. I. Skočiliasas supažindindavo ne tik Ukrainos, Lenkijos, bet ir Lietuvos mokslo visuomenę.

UGKC aukščiausiasis arkivyskupas Sergiejus Ševčiukas, kartu su UGKC vyskupų sinodo nariais bei grupe mecenatų, lankydamiesi Romos Popiežiškajame Rytų institute, jo bibliotekai padovanojo „Kijevo krikščionybė“ leidinių. Tai liudija jų mokslinį reikšmingumą.

Prasminga plačiašakė prof. I. Skočiliaso veikla įvertinta Ukrainos Graikų apeigų katalikų Bažnyčios didžiojo arkivyskupo Svetoslavo Ševčiuko, Lvovo archivyskupijos, vienuolių bazilijonų, Ukrainos Nacionalinės mokslo akademijos, UKU rektoriaus, Lenkijos knygų leidėjų draugijos, Katalikiškų leidyklų draugijos (Lenkija) ir kt. apdovanojimais.

Itin svarbus įvertinimas – 2016 m. gauta „Ad Fontes“ premija. Ši 2012 m. Gudziakų giminės įsteigta Aleksandro (Oleksandro) Gudziako vardo premija, skiriama mokslininkams už sistemingą ir skrupulingą įvairių humanitarinių mokslo šaltinių tyrinėjimą, o įteikiama – Bažnytinės vadovybės. UKU Humanitarinio fakulteto dekanui I. Skočiliasui ir tais pačiais metais apdovanotam UKU rektoriui dr. t. Bogdanui Prachui įteikiant šią premiją žodį tarė Apaštalinis nuncijus Ukrainoje – arkivyskupas Klaudijus Gudžeroti.

Prof. I. Skočiliaso ryšiai su Šiauliais, Bazilionais
Straipsnio autorė nemažai bendravo su prof. I. Skočiliasu ir Ukrainoje, ir Lietuvoje. Ukrainoje profesorius širdingai sutikdavo ir globodavo  universitetan atvykusius svečius. Būdamas jautrus, stengdavosi padėti. Tarkim, iškilus laikino apsigyvenimo problemai, jo nereikėjo prašyti – pats pasiūlydavo svečių kambarėlį ir talonų pusryčiams institucijos valgykloje pridėdavo. Profesoriaus dėmesingumą paliudytų ir šis gana linksmas nutikimas. Rytą, pernakvojus UKU svečių kambaryje, profesorius pakvietė į universiteto kavinę išgerti kavos. Atnešė ją mums, sėdinčioms prie staliuko. Doc. dr. Irena Ramaneckienė nuoširdžiai padėkojo, o aš pasiteiravau: „Tai ką su ta kava daryti – gerti ar tik žiūrėti, nes jos tiek mažai puodelyje?“ Išgirdęs „pastabą“, profesorius, nieko nelaukdamas, šliukštelėjo savąją į mano puodelį ir nuskubėjo prie bufeto... Ją gerdami ir šmaikštavome, ir įdomiai šnekučiavomės...

2021 01 18 4

Prof. I. Skočiliasas UKU universiteto vardu Bazilionų mokyklos dr. Aldonos Vasiliauskienės klasėje 2014 m. dėkoja Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, Šiaulių
universiteto vadovybei ir Bazilionų mokyklos direktoriui Rimantui Goriui bei visam mokyklos kolektyvui už puikiai organizuotą konferencijos „Šv. Bazilijaus Didžiojo
ordinas: iš liaudies – liaudžiai“ trečiąją sesiją.
Bazilionų mokyklos ir dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo nuotr.

2021 01 18 5

Po šv. Mišių Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu konferencijos, skirtos Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, dalyviai: ukrainiečiai bazilijonai kunigai bei studentai, kiti mokslininkai bei svečiai, atvykę iš Ukrainos bei Lietuvos. Prof. Igoris Skočiliasas sėdi pirmoje eilėje iš kairės šeštas.
Bazilionų mokyklos ir dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo nuotr.

 

Į viršų