(Tęsinys)                                                                                 
Apie pramonininkų Frenkelių atminimo įamžinimą
Chaimas Frenkelis – pramonininkas, sukūręs didžiulę verslo imperiją ir to meto Šiaulius išgarsinęs kaip pasaulinį odos pramonės centrą. 1900 m. Paryžiuje ir 1905 m. Briuselio pasaulinėse parodose Chaimo Frenkelio odų fabriko odos buvo pripažintos geriausiomis ir apdovanotos aukso medaliais. Jis buvo žymus novatorius, diegęs naujausias inovatyviausias technologijas, mecenatas, pastatęs senelių prieglaudą, Tolmud Toros mokyklą (dabar Šiaulių jaunųjų technikų stotis), miesto žydų ligoninę (senoji poliklinika), stovyklą darbuotojų vaikams Bubiuose, 1914 m. medinę sinagogą fabriko darbininkams perstatęs į mūrinę sinagogą, galiausiai palikęs mums dabartinę Chaimo Frenkelio vilą – miesto kultūros pasididžiavimą ir centrą, kuriame įsikūręs Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Chaimo Frenkelio vardas skambėjo visoje Rusijos imperijoje ir Europoje. Chaimui Frenkeliui (1857–1920) mirus, jo darbus sėkmingai tęsė jo sūnus pramoninkas Jokūbas Frenkelis (1883–1967). Pramonininkai tėvas ir sūnus Frenkeliai užima garbingą vietą ne tik Šiaulių, bet ir Lietuvos pramonės istorijoje.

Jokūbas Frenkelis savo prisiminimuose pasakojo, jog „kuomet prasidėjo 1914 metų karas, Rusijos karinė vadovybė pasiekė, kad mūsų odų fabrikas gamintų maksimaliai didžiausią kiekį odų Rusijos armijai bei ją pristatytų. Fabrikas dirbo pilnu pajėgumu dieną ir naktį. Šiauliai radosi tik 90 varstų nuo vokiečių sienos ir mes turėjome imtis visų saugumo priemonių, kad mes negalėtume staigiai pakliūti vokiečiams su savo turtu.

<...> Kai rusai nutarė palikti Šiaulius ir atsitraukti, generolas Jazikov‘as siuntė pas mano tėvą savo leitenantą, adjutantą, kuris apie mums slaptai pranešė iš anksto, kad šiandieną vakare Rusijos armija apleis Šiaulius ir generolas tikisi, kad mes irgi pasitrauksime iš Šiaulių, nes priešas gali mus panaudoti fabrikui vadovauti savo tikslams. Atėjus vakarui mūsų šeima išvažiavo iš Šiaulių ir rytojaus ryte mes šiaip taip atsiradome Rygoje. Vos atvykus į Rygą pas mus atsirado aukštas policijos valdininkas ir įsakė prisistatyti rytojaus ryte gubernatoriaus kanceliarijoje, kur gubernatorius nori su mumis kalbėtis. Rygos gubernatorius tuo metu buvo tūlas Kelepovskis, aršus žydų priešas, kilęs iš Besarabijos, kruvino pogromščiko Kruševano sėbras.

Kai mes su tėvu atvykome pas gubernatorių, jis tuoj pat paklausė mūsų, iš kur mes sužinojome, kad vokiečiai užims Šiaulius, nes 2 savaitės prieš vokiečiams įžengiant į Šiaulius, mes į Rusijos gilumą išvežėme daug gatavos produkcijos – odos bei odų rauginimo medžiagos. Mano tėvas ne kiek neišsigandęs tuoj pat atsakė, kad turbūt gubernatorius skaitė straipsnius „Novoje vremia“ (didžiausias pusiau oficialus carinės Rusijos antisemitinis laikraštis)“ <...> (Apie Lietuvos odų pramonės pionierių Chaimą Frenkelį. Iš Jokūbo Frenkelio prisiminimų. Rankraštis saugomas „Aušros“ muziejuje).

Įdomus faktas, kuris iki šiol Lietuvos spaudoje nebuvo skelbtas, susijęs su Chaimu Frenkeliu ir jo vila, aprašytas 1916 m. Vokietijoje vokiečių kalba išliestame iliustruotame leidinyje. Jame nurodoma, kad 1916 m. Šiauliuose apsilankęs vokiečių žydų dailininkas, grafikas, vokiečių kariuomenės ryšių palaikymo pareigūnas ir karo menininkas Hermannas Struckas (Hermann Struck, 1876–1944) nupiešė miesto Rinkos aikštę („Marktplatz von Schaulen“, 1916) ir šį piešinį papildė pasakojimu apie Chaimą Frenkelį: „Aš nežinau, kodėl žvelgdamas į Šiaulius bei vaikščiodamas po šį mirusį miestą, kuris karo metu buvo išvargintas daug daugiau nei labai apgailėtinas Leuvenas (Lowen), nuolat turiu galvoti apie poną Frenkelį. „Frenkelis“, kaip jį vadina keletas tuzinų likusių Šiaulių gyventojų, buvo turtingiausias miesto žmogus, įžvalgus žydų odos pramonininkas, kuriam Šiauliai turėtų būti dėkingi už visą savo gerovę taikos metu. Ką Krupas reiškia Esenui, tą „Frenkelio“ vardas ir asmenybė reiškia Šiauliams.

Tačiau rusai jį išsivedė, kai antrąkart įsibrovė į sugriautą ir sudegintą miestą, kuris buvo sudraskytas kaip pelytė tarp dviejų katino letenų. O tai buvo galima suprasti kaip į Sibirą, arba kas žino kur. Jo prabangus vokiečių statybininkų ir amatininkų statytas akmeninis namas liko stovėti dėka didelės dalinės įmokos, kurią, kaip pasakojama, Frenkelis sumokėjo kazokams. Kone vienintelis didesnis statinys, be aukštos smailių bokštų katalikų bažnyčios, kuris netapo ugnies auka.

Vienišas savo prabanga kyšo jis iš Šiaulių gatvėmis nusidriekusių sudegintų ir sušaudytų namų pelenų, kaip turtingas žmogus tarp daugelio elgetų. Šiame name buvo padaryta pastogė karininkams. O jo terasoje, kuri žvelgia į plokštų, niūrų Šiaulių ežerą, rytais pusryčių metu, girdisi karininkų, kurie skuba į frontą arba grįžta iš fronto atostogų, pasveikinimo ir atsisveikinimo žodžiai. Triaukštės fabriko  patalpos, kurios stovėjo aplink turtingo pono vilą ir buvo jam visuomet po akimis, ilsisi ten tuščios ir paliktos.

Šiauliuose nieko kito nematyti, tik krūvos griuvėsių, ant kurių juodų pakraščių vakarais tupi daugybė kuosų kaip kokia tamsi vaiduokliška dekoratyvinė juosta. Galingas žmogus, kuris kadaise valdė šį miestą ir jį pripildė gyvenimu, dingo. Prisimenama, galvojant apie jo likimą ir visą karą, pluoštas anekdotų apie turtingą vyrą Olandijoje, kurie mus visus kaip vaikus, kadangi mes juos rasdavome skaitinių knygose, savotiškai liūdnai nuteikdavo“ „Vargšas Kanitverstan! (Skizzen aus Liauen Weissrussland und  Kurland. Von Hermann Struck und Herbert Eulenberg. 60 Steinzeichnungen. Verlag von Georg Stilke. Berlin, 1916, p. 90-91.  Iš vokiečių kalbos vertė D. Liekytė. Vertimo rankraštis saugomas rašinio autoriaus archyve).

2012 m. gegužės 19 d. po rekonstrukcijos  buvo atidarytas Ch. Frenkelio  vilos parkas. Ta proga įvyko stilizuotas lauko renginys, buvo atidaryta paroda „Chaimo Frenkelio vila ir odų fabrikas Šiauliuose – urbi et  orbi“, pasakojanti apie Ch. Frenkelio fabriko įkūrimą, jo raidą vėlesniais laikotarpiais. Parodoje buvo galima pamatyti autentiškus XX a. pradžioje Ch. Frenkelio odų fabrike naudotus įrankius, išdirbtas odas, pamatyti tarpukariu avalynės fabrike „Batas“ gamintą avalynę.

Apie Frenkelių šeimos ir odų fabriko istoriją pasakoja Ch. Frenkelio viloje Šiaulių „Aušros“ muziejaus įrengta nuolatinė ekspozicija. Ch. Frenkelio vilos parke pastatyti stovai su rodyklėmis ir vaizdais, pasakojančiais apie Frenkelių šeimos istoriją, odų fabriką, jo raidą.

2014 m. rugsėjo 19 d. buvo surengtos odų fabriko Šiauliuose įkūrėjui Ch. Frenkeliui skirto paminklo atidengimo iškilmės. Skulptoriaus Romo Kvinto skulptūra vaizduoja visu žmogaus ūgiu stovintį pramonininką Chaimą Frenkelį, žiūrintį į savo buvusį odų fabriką. Šalia šios skulptūros ant specialaus metalinio stovo nerūdijančio metalo lentelėje lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis išgraviruotas tekstas: „Chaimas Frenkelis (1851–1920) / Ch. Frenkelis – įžymus žydų pramonininkas, vienas iš sėkmingiausių visų laikų Lietuvos verslininkų, išgarsinęs XX amžiaus pradžios Šiaulius kaip pasaulinį odų apdirbimo centrą.

Ch. Frenkelis, jo žmona Dora (Dvoira), verslą sėkmingai tęsęs sūnus Jokūbas su žmona Roza garsėjo kaip dosnūs mecenatai ir filantropai. Jie rėmė miesto žydų bendruomenę ir aktyviai dalyvavo jos veikloje, rūpinosi senelių ir ligonių priežiūra, šelpė švietimą, kultūros įstaigas, labdaros draugijas. Iki šių dienų išlikusi Chaimo Frenkelio vila ir fabrikas, Frenkelių šeimos lėšomis pastatytas Talmud Toros  mokykla, sinagoga, senelių prieglauda, žydų ligoninė yra svarbus Šiaulių architektūros paveldas.

Drėgmei nepralaidūs „raudonieji padai“ – vienas iš sėkmingų Ch. Frenkelio naujovių odų pramonėje, pelniusių jam pripažinimą.

Paminklas Ch. Frenkeliui pastatytas Šiaulių pramonininkų asociacijos iniciatyva, kaip paminklas visų laikų pramonininkams, dirbusiems ir dirbantiems Šiaulių labui.

Projektą 2014 metais įgyvendino skulptorius Romas Kvintas ir architektas Alvidas Songaila.“

Šiaulių pramonininkų asociacija 2014 m. įsteigė kasmetinę  Chaimo Frenkelio nominaciją – Ch. Frenkelio portretinę skulptūrą verslo sektoriuje pasižymėjusiam verslininkui.

2019 m. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės iniciatyva Šiaulių odų pramonės pradininko Chaimo Frenkelio ir jo sūnaus Jokūbo Frenkelio nuopelnams pažymėti buvusioje Ch. Frenkelio odų fabriko teritorijoje Elnio gatvė buvo pervadinta į Frenkelių gatvę. Šiai iniciatyvai vienbalsiai pritarė Šiaulių miesto tarybos nariai.

2020 m. pabaigoje sukurtas pašto ženklas, skirtas 2021 m.  Lietuvos sporto organizacijos „Makabi“ Šiaulių skyriaus įkūrimo 100-mečiui. Šiame pašto ženkle yra pramonininko Chaimo Frenkelio atvaizdas, lietuviškas žodis „LIETUVA“, skaičiai: „0.39“ (Eur), „100“, kitas tekstas hebrajų kalboje. Šiame pašto ženkle įkomponuotame apskritime yra tekstas lietuvių ir hebrajų kalbomis: ‚MAKABI / ŠIAULIAI / sporto klubas 1921-2021“, kitas tekstas hebrajų kalboje. Taip pat šiame apskritime pavaizduoti stilizuoti simboliai: Dovydo žvaigždė ir Šaulio ženklas.

Apie pramonininkų Frenkelių pramoninio paveldo išsaugojimą
Vaikštant po buvusio Chaimo Frenkelio odų fabriko teritoriją žvilgsnis pagauna apleistą daugiaaukštį pastatą, styrantį tuščiais langais ir durimis, aptvertą metaline tvora. Prieš daugiau kaip 6-7 metus virė aistros paversti šį pastatą Menų inkubatoriumi. Dėl miesto politikų nesusikalbėjimo, atsakingų darbuotojų aplaidumo ir netinkamai parinkto rangovo Menų inkubatoriaus projektas sužlugo.

Neatidėliojant reikia šį pramoninio paveldo pastatą ir aplink jį esančią teritoriją sutvarkyti. Netoli Talkšos ežero pakrantės esanti Ch. Frenkelio odų fabriko teritorija ir pats pastatas tiesiog prašyte prašosi, kad būtų prikeltas naujam gyvenimui. Dabar čia tik „puikuojasi“ dykvietė ir apleistas kaip vaiduoklis buvęs Ch. Frenkelio odų fabriko pastatas, kuriame dar galima pamatyti sienoje išlikusi iš plytų išmūrytą užrašą „1911“, nurodantį šio statinio pastatymo metus.

Dar 2007 m. rugpjūčio mėn. dailininkai Arūnas ir Reda Uogintai kartu su jaunaisiais menininkais ir bendraminčiais bei Šiaulių dailės galerija organizavo akciją išsaugoti šimtametį Chaimo Frenkelio odų fabriko kaminą, kuris yra vienas iš miesto pramoninio paveldo simbolių. Šiauliečiams pavyko apginti senąjį Ch. Frenkelio odų fabriko kaminą, kai Šiaulių miesto valdžia buvo užsimojusi jį nugriauti. Tada šiauliečių iniciatyva buvo įrodyta, kad kaminas yra svarbus Šiaulių pramoninio paveldo simbolis, todėl jį gynė. Pramoninį paveldą simbolizuojantis Ch. Frenkelio odų fabriko kaminas buvo susijęs ir su Šiaulių menų inkubatoriumi. Žmonės gynė šį  paveldo simbolį, o šalia esančiam to paties laikmečio pastatui, kuriam kaminas tarnavo, dėmesio pritrūko, nors buvo dedamos pastangos ir jį išsaugoti.   

Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus, istoriko Raimundo Balzos nuomone, šis objektas – tai XX amžiaus pradžios pramoninės istorizmo architektūros statinys, pastatytas odų apdirbimui reikalingo ekstrakto gamybai, kuriame tarpukariu įsikūrė akcinės bendrovės „Batas“ avalynės fabrikas. Tai neatskiriama Ch. Frenkelio odų fabriko pastatų komplekso dalis, užbaigianti fabriko gamybinės teritorijos plėtrą ir žyminti svarbų fabriko raidos etapą, kai intensyvėjo ir plėtėsi gamyba, buvo diegiamos organizacinės ir technologinės naujovės. Viena iš šių inovacijų ir buvo nuosavo ekstrakto gamykla, kurią sudarė du gamybiniai pastatai ir katilinė su kaminu. Didžiausias gamyklos pastatas buvo sunaikintas per Antrąjį pasaulinį karą, tad svarbu išsaugoti išlikusį pastatą ir pritaikyti jį šiandienos poreikiams (Žr.: ar-ar.facebook.com>laisviejipilieciai>post> Kaminas išgelbėtas. Išsaugokime ir pramoninio paveldo pastatą! R. Balza, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius).

Chaimo Frenkelio vila ir parkas „Aušros“ muziejaus rūpesčiu tapo Šiaulių miesto kultūros židiniu. Šalia buvusio Chaimo Frenkelio odų fabriko, o vėliau tarybiniais metais čia veikusio „Elnio“ odos ir avalynės fabriko teritorija buvo apleista ir nesutvarkyta, todėl ir buvo siūloma pasinaudojus Europos Sąjungos pagalba įkurti Menų inkubatorių ir pritaikyti patį pastatą ir jo teritoriją miestiečių ir menininkų poreikiams.

(Bus tęsinys)

Chaimo Frenkelio vila. Jono Nekrašiaus nuotr.

Chaimo Frenkelio odų fabriko pastato fragmentas su statybos data „1911“. Gedimino Kaminsko nuotr.

Buvęs Chaimo Frenkelio odų fabrikas XXI a. pradžioje. Jono Nekrašiaus nuotr.

Paminklas pramonininkui Chaimui Frenkeliui. Skulptorius Romas Kvintas. J. Nekrašiaus nuotr.

Chaimo Frenkelio odų fabriko pastatas ir kaminas. J. Nekrašiaus nuotr.

Ch. Frenkelio odų fabriko įrenginys. J. Nekrašiaus nuotr.