facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                                               
Savitos Kuršių nerijos gamtos apsuptyje beveik atskirti nuo žemyno, šio pusiasalio žmonės statė originalius, savo pasaulėjautą atspindinčius pastatus, kovojo su smėliu ir kopomis, sodino mišką. Senoji Nida minima nuo 1385 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Miestelis 1529 m. gavo Magdeburgo teises. 1675 m. Senąją Nidą užpusčius smėliui, jos gyventojai ėmė kurtis šiauriau, prie Kuršių marių, o 1732 m. apsigyveno dabartinėje Nidoje.

Nidoje verta aplankyti senąsias kapines, kurios atsirado 1732 m. kartu su trečiuoju Nidos perkėlimu į dabartinę Nidos vietą. Kuršių nerijos gyventojai kapinėse ant kapų statydavo antkapinius paminklus, kuriuos vietos gyventojai vadindavo krikštais. Juos gamindavo iš medžio, puošdavo pjaustytu ornamentu. Tie krikštai buvo savos gamybos ir turėjo gilias, būdingas šiam kraštui tradicijas. Jų kilmė ankstyvesnė negu krikščioniška, juose pasireiškia pagoniškos laidojimo tradicijos. Krikštuose galima įžvelgti simbolines žmonių, arklių, paukščių ir kitas figūras. Krikštai yra restauruoti, senosios Nidos kapinės prižiūrimos, nuolat tvarkomos.

Nuo XZVIII a. pagal Karaliaučiaus-Klaipėdos-Rygos traktą Kuršių nerijoje buvo išsidėsčiusios pašto stotys Nida, Juodkrantė, Karvaičiai, Nagliai... Šiuo keliu iš Vakarų Europos į Peterburgą keliavo įvairūs keliautojai, diplomatai, mokslininkai, aktoriai, muzikantai, dailininkai. 1809 m. spalio 6-8 dienomis per Kuršių neriją važiavo vokiečių mokslininkas, meno žinovas Vilhelmas Humboltas  (1767–1835). 1809 m. spalio 10 d. jis laiške žmonai rašė: „Tris dienas keliavau jūros pakraščiu <...> Kuršių nerija yra tokia savita, kad ją būtina pamatyti kaip Italiją arba Ispaniją, jogei sielai nestigtų nuostabaus grožio vaizdų...“

Kuršių neriją pamėgo vokiečių rašytojas Tomas Manas. Jis pirmąkart atvyko į Nidą atostogų daugiau kaip prieš 90 metų – 1929 m. vasarą. Manas apsigyveno Hermano Blodės (Hermann Blode) viešbutyje. Susižavėjęs unikaliu Kuršių nerijos grožiu, rašytojas nusprendė pasistatyti Nidoje namą, kurį suprojektavo Klaipėdoje gyvenęs vokiečių inžinierius, architektas Herbertas Reismanas.

1930 m. Manas su šeima atvyko į Nidą vasaroti savo name. Tai buvo 1930 m. liepos 16-oji. Trečiadienio popietė. Visa Nida susirinko į prieplauką. Žvalgosi ir laukia iš Kranzbeko, pietinio Kuršių marių kranto atplaukiant garlaivio „Kuršių marės“, kuriuo turi atplaukti pasaulinė garsenybė – rašytojas Nobelio premijos laureatas Tomas Manas. Prieplaukoje garlaiviu atvykusio rašytojo su žmona Katia Man ir trimis vaikais – Elizabeta, Michaeliu ir Monika – laukė viešbučio savininko Blodės parūpinta vienintelė visoje Nidoje karieta, gausus būrys vasarotojų, keletas fotografų bei kaimelio gyventojai. Rašytojas, sėdęs su šeima į belaukiančią karietą, nuvyko į netoli miestelio esančią gražią, žaliomis pušelėmis apaugusią kalvą, nuo kurios aiškiai matėsi marių platybė ir smėlio kopos. Čia, ant Uošvės kopos, stovėjo tik ką pabaigtas Mano vasarnamis švendriniu stogu su didele veranda. Išsipildė rašytojo svajonė turėti vasarnamį prie Baltijos jūros, „prie tokios Baltijos, kokios iki šiol nepažinojau. Ir jūra, ir paplūdimys čia primena pirmykštę gamtos stichiją“. Manas su šeima Nidoje praleido tris vasaras – ilsėjosi ir rašė – „Juozapą ir jo brolius“, eseistiką, straipsnius, laiškus, dienoraštį.

Rašytojo vasarnamis išlikęs iki šių dienų. 1965 m. čia įkurta biblioteka-skaitykla, nuo 1987 m. namelyje kasmet vyksta Tomo Mano seminarai, muzikos ir poezijos festivaliai. 1990 m. įkurta T. Mano draugija. Tomo Mano memorialinio muziejaus statusas vasarnamiui Nidoje suteiktas 1996 m. Žurnalistas, publicistas Leonas Stepanauskas nuo 1975 m. tyrinėja Tomo Mano ryšius su Nida. 1987 m. „Vagos“ leidykla išleido jo knygą „Tomas Manas ir Nida“ (2-asis leidimas 1996 m.). 2011 m. išleista šios knygos 3-oji laida. Ji išversta ir  į vokiečių kalbą.

(Bus tęsinys)

2020 11 27 6

Kuršių nerijos kopos.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 11 27 1

Krikštai Nidos kapinėse.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 11 27 29

Knygos apie T. maną autorius Leonas Stepanauskas su neringiške prie T. Mano namo Nidoje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 11 27 31

Nuotraukoje – Tomas Manas. Iš ekspozicijos T. Mano memorialiniame muziejuje Nidoje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 11 27 4

Nidos bažnyčia.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

Į viršų