facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                                             
Atplaukėme laivu „Ugnė“ iš Ventės į Nidą. Laivui prisišvartavus Nidos uoste, iškart patraukėme į Parnidžio kopą. Keliavome beveik du kilometrus pėsčiomis pamariu, toliau – Parnidžio pažintiniu taku, grožėdamiesi įspūdingais didžiųjų Nidos kopų, Kuršių marių ir švyturio vaizdais. Kelias neprailgo ir jis mus atvedė į pustomą smėlio kopą Nidos pietuose, Kuršių nerijoje. Parnidis reiškia kalną už ir ar prie Nidos. Vietiniai gyventojai mano, kad Parnidžio pavadinimas kilęs nuo frazės „perėjusi per Nidą“, nes ši pustoma kopa vėjui pustant net kelis kartus „perkeliavo“ per Nidos gyvenvietę.

Nida neįsivaizduojama be didžiosios 52 m aukščio Parnidžio kopos. Dėl jos „kelionių“ Nida buvo priversta kelis kartus persikelti į kitą vietą. Jos viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria plati Nidos gyvenvietės panorama, Grobšto gamtiniame rezervate – saugomų kopų vaizdas ir vakaruose banguojanti Baltijos jūra. Rytuose, esant geram orui, galime išvysti kitoje Kuršių marių pusėje dūluojantį Ventės ragą. Parnidžio kopa, kaip viena iš populiarių vietų pasaulyje, pateko į Patricijos Schultz knygą „1000 vietų, kurias turite pamatyti prieš mirtį“.

Siekiant kuo ilgiau išsaugoti baltojo smėlio Parnidžio kopą, unikalią ir jautrią Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalelę, griežtai draudžiama leistis ir kopti stačiais jos šlaitais. Čia per kopas į apžvalgos aikštelę yra nutiesti takai. Kiekviena žmogaus kelionė per pustomas kopas išjudina ir negrįžtamai žemyn nustumia tonas smėlio.

Ant Parnidžio kopos stūkso 1995 m. pastatytas saulės laikrodis. Ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes Kuršių nerija vienintelė tokia vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus. 1999 m. gruodžio 4 d. praūžęs uraganas Anatolijus nugriovė ir perlaužė saulės laikrodžio „rodyklę“ maždaug per pusę (2 m rodyklės yra po žeme). 2011 m. buvo atstatytas akmeninis saulės laikrodis, pagal krentančio šešėlio kryptį ir ilgį rodantis tikslų astronominį laiką. Šis 13,8 aukščio akmens stulpas sveria 36 tonas. Ant šalia jo iškilusių nedidelių pakopėlių, padengtų granito plokštėmis, iškaltos valandų ir pusvalandžių įraižos, taip pat po vieną kiekvienam mėnesiui ir dar keturioms saulėgrįžoms ir lygiadieniams.

Nida yra piečiausia Lietuvai priklausanti gyvenvietė Kuršių nerijoje. Kuršių nerija tai pusiasalis, kurio kiekviename kilometre galima pamatyti išskirtinai unikalaus ir reto, ko nerasi niekur kitur Lietuvoje. Nepakartojamas Kuršių nerijos augalų ir gyvūnų pasaulis. 12 proc. Kuršių nerijos teritorijos dengia smėlynai, o apie 70 proc. apaugusi medžiais, tarp kurių galima pamatyti laisvai vaikštinėjančių briedžių, stirnų, šernų, lapių, kiškių ir kitų retų gyvūnų.

Kuršių nerijoje auga daug į Raudonąją knygą įtrauktų augalų. Tai – pajūrio zundos, širdažolės, gebenlapė viktorija ir kt. Daugiausia retųjų augalų galima pamatyti Naglių rezervate. Per Kuršių nerija eina Baltijos-Baltosios jūros paukščių migracijos kelias, o Parnidžio kopa yra viena iš geriausių vietų stebėti pavasarines ir rudenines paukščių migracijas. Ši kopa labiausiai lankoma vieta visoje Kuršių nerijoje, pritraukianti lankytojus iš viso pasaulio.   

2000 m. Kuršių nerija buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir tapo ne tik Lietuvos pasididžiavimu, bet ir pasauline vertybe. Ji į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus buvo priimta kaip tam tikrai kultūrai būdingos įprastinės žmonių gyvensenos, žemės naudojimo tradicijų, tampančių vis labiau pažeidžiamomis dėl negrįžtamų pokyčių, išskirtinis pavyzdys. Šis vėjų pustomas smėlio pusiasalis turi didžiulę simbolinę reikšmę kaip harmoningo gamtos ir žmogaus sambūvio pavyzdys.

Vaikštinėdami Nidoje, senojoje jos dalyje grožėjomės senosiomis žvejų sodybomis, dažytomis tradicinėmis Kuršių nerijos spalvomis: sienos – jaučio kraujo, vėjalentės ir langinės – vadinamomis Nidos mėlio. Šalia šių žvejų sodybų matėsi ant stulpų iškeltos įvairiaspalvės Kuršių nerijos vėtrungės.  
      
(Bus tęsinys)

2020 11 20 10

Ant Parnidžio kopos.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 11 20 2

Laivas „Ugnė“ Nidos uoste.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 11 20 8

Vėtrungės Nidoje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 11 20 5

Saulės laikrodis ant Parnidžio kopos.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

 

 

 

 

 

 

Į viršų