Gausus būrelis bendraminčių susirinko Šaulių vyskupijos pastoracinio centro salėje į jau tapusią tradicine dešimtąją mokslinę-praktinę konferenciją: „Pastebėkime, gerbkime ir viešinkime žmonių gerus, reikalingus ir jautrius mūsų TĖVYNEI darbus“.

Šį kartą Dešimtos konferencijos tema buvo tokia: „Dėkingi Lietuvos patriotams, partizanams, kariams, savanoriams už paaukotas gyvybes 1919–2019 m. dėl Lietuvos Nepriklausomybės“.

Renginys prasideda. Priekyje išsirikiuoja Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ su vadovu Romaldu Pečeliūnu.
Tuo metu į salę įžygiuoja savanoris su kariška uniforma. Jis neša lentą su užrašytais padėkos žodžiais Lietuvos partizanams, kuri vėliau bus pritvirtinta prie mūsų jau pašventinto kryžiaus Kryžių kalne. Jį lydi skautų grupelė su vadovu Seržu Staponkumi. Ant salės ekrano atsiranda paveikslas. Tai Sibiro lietuviai sveikina konferencijos dalyvius. Visi sustojame ir giedame Lietuvos himną. Po to klausomės jaudinančių dainų. Labai jaudinantis momentas...

Pirmas žodis suteikiamas Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui. Jo ekscelencija sveikina ir laimina mus. Kaip ir visuomet, jis džiaugiasi mūsų atliktais darbais ir skatina mus tęsti pradėtus darbus.

Prisimenant šį ir ankstesnius renginius atgyja pluoštas jaudinančių minčių.

Dažnokai man tenka išgirsti klausimą, kodėl organizuojamos tokios konferencijos.

Sudarinėjant ir ruošiant spaudai leidinio „Sibiro Alma Mater“ šešis tomus, teko bendrauti su labai skaudžių likimų per šešis šimtus žmonių ir išgirsti labai vertingų minčių. Daugeliui bendraminčių neaišku, kodėl kai kuriuos valstybei svarbius klausimus įvairioms politinėms partijoms priklausantys žmonės vertina skirtingai arba juos ignoruoja.

Pavyzdžiui, kodėl prie memorialų, skirtų Lietuvos gyventojų genocidui paminėti, ateina išimtinai politiniai kaliniai ir tremtiniai. Kodėl partizaninį judėjimą taip pat labai skirtingai vertina – vieni didžiuojasi, o kiti iki šiol jį žemina: štai partizanų kovas Radviliškyje gerbia, o Šiauliuose iš turtingos partizaninio judėjimo istorijos atmintinų paminklų kol kas mažoka.

Įdomių minčių išgirsime ir religijos tema. Okupantų žala valstybei. Štai reikšmingas renginys kasmet vyksta Ariogaloje, o dalyvauja ten tik tremtiniai ir vienas kitas Seimo narys.

Svarbiausia – jaunimas apie tai mažai žino, nes dažnokai jam tinkamų pažinimo sąlygų nesudaro.

Pastebėkime, kad be tokių žinių ir tradicijų valstybėje patriotizmo dvasia mažės. Ar valstybė be patriotizmo stiprės? Todėl mes ir organizuojame konferencijas nuolat keisdami tematiką. Gaila, bet dalyvauja daugiausia senjorai.

Malonu ir reikšminga, kad šias konferencijas remia ir padeda organizuoti Šiaulių vyskupija, Šiaulių universitetas, LPKTB ir LPKTS Šiaulių skyriai, Šiaulių bajorų sąjunga, Lietuvos sąjūdžio Šiaulių skyrius. Mes labai dėkingi jiems už tai.

Dešimtojoje konferencijoje mes išklausėme labai įdomų Seimo nario istoriko dr. Arvydo Anušausko pranešimą „Laisvės kovos, atmintis ir atsakomybė“.

Daugelis dalyvių nekantriai laukė gerbiamo istoriko. Svarbiausias pranešimo akcentas buvo apie tai, kaip Lietuvos teisėsauga reagavo į Lietuvos žmonių ir partizanų žudymą ir niekinimą. Štai keletas ištraukų iš solidaus pranešimo: „Tik 1994 m. gegužės 4 d. į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pateko pirmoji byla – buvusiems stribams Kirilui Kurakinui, Petrui Bartaševičiui, Juozui Šakaliui ir Jonui Šakaliui dėl 1945 m. gegužės 17 d. Salinių kaime (Zarasų r.) nužudytos Gaidžių šeimos ir kitų žmonių kankinimo. Kaltinamieji Gaidžių sodyboje sušaudė devintame nėštumo mėnesyje buvusią Veroniką Gaidienę, Karoliną Gaidienę, 6 mėnesių Albiną Gaidytę ir padegė jų gyvenamąjį namą, kurio rūsyje nuo dūmų užduso 30-metis Leopoldas Gaidys...

...Per pirmą dešimtmetį buvo iškeltos 105 baudžiamosios bylos dėl genocido ir karo nusikaltimų. Per tą patį dešimtmetį teismus pasiekė 13 baudžiamųjų bylų, kuriose genocidu ir karo nusikaltimais apkaltintas 21 asmuo. Iš jų garsiausia buvo 1999–2000 m. Generalinės prokuratūros baigta baudžiamoji byla prieš Petrą Raslaną...

...2019 m. kovo 12 d. EŽTT paskelbė sprendimą byloje „Drėlingas prieš Lietuvą“, kuriuo nepripažino Lietuvą pažeidus EŽTK 7 straipsnio. EŽTT kolegija pripažino, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami KGB pareigūno (dalyvavusio partizanų vado Adolfo Ramanausko (Vanago) ir jo žmonos suėmimo operacijoje) bylą, tinkamai jį nuteisė už partizanų genocidą...

...M. Misiukonis pasirašė advokatų parengtą prašymą Panevėžio apygardos teismui dėl kario savanorio vardo A. Kraujeliui panaikinimo. Pasiremta surinktais KGB dokumentais, kuriuose A. Kraujeliui buvo priskiriami tikri ar tariami veiksmai prieš civilius asmenis, tačiau juose nepateikiami jokie partizanų archyvų teisiniai argumentai (jų niekas nerinko arba jau nebegalėjo rasti dėl archyvų sunaikinimo). A. Kraujelio veiksmai prilyginti terorizmui ir plėšimui: „Tegul ir okupacinė, tuometinė valdžia turėjo teisę persekioti nelegaliai gyvenantį, ginkluotą ir neturintį vado (o todėl neprognozuojamą) A. Kraujelį visur ir visada...

...Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių kaltinimo teiginį, kad nagrinėjamo įvykio metu KGB, kaip institucija, turėjo su M. Misiukonio formuluotame kaltinime nurodytą tikslą fiziškai sunaikinti Lietuvos partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus...

Iš Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio 2014-11-26: „iki 1965 metų aktyvi rezistencija buvo pasibaigusi, rezistencijos vadai žuvę, todėl nėra pagrindo A. Kraujelį laikyti reikšminga politinės grupės, kuri tuo metu jau neegzistavo, dalimi.“

Iš Apeliacinio teismo nutarties, 2015: „1990–2020 m. buvo pradėta apie 300 ikiteisminių tyrimų dėl okupacijos metais padarytų nusikaltimų, bet teismus pasiekė tik 38 bylos 51 asmeniui. Teismai pripažino kaltais ir nuteisė laisvės atėmimo bausmėmis 15 asmenų: vienas už akių nuteistas iki gyvos galvos, 9 – laisvės atėmimu, atliekant bausmę pataisos namuose, 4 nuteisti laisvės atėmimu, tačiau nuo bausmės atleisti dėl ligos, 1 atleistas pritaikius Amnestijos įstatymą. Dar 2 asmenims buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, o 7 bylos nutrauktos dėl kaltinamųjų psichinės sveikatos. Buvo išteisinti 9 asmenys. 8 mirė nesulaukę nuosprendžio priėmimo dienos...“

Konferencijos pranešėjams ir dalyviams nuoširdžiai dėkojo LGGRTC Genocido ir rezistencijos Tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys. Jis nuoširdžiai konferencijos dalyviams perdavė LGGRTC generalinio direktoriaus prof. dr. A. Jakubausko ir Seimo nario prof. Arūno Gumuliausko sveikinimo žodžius. Be to, trumpai pakalbėjo apie Šiaulių miesto ir krašto žmonių nuopelnus rezistencijos istorijai. Kaip pavyzdį, paminėjo ltn. Adolfą Eidimtą, kuris buvo LLA Šiaulių apygardos vadas ir jo nuopelnai pereinant į ginkluotą pasipriešinimą sovietinei okupacijai yra labai svarbūs. Po LLA vyr. vado Kazio Veverskio žūties 1944 m. gruodžio mėn. pabaigoje A. Eidimtas tapo faktiškuoju LLA vadu ir vadovavo šiai organizacijai iki pat suėmimo 1945 m. balandžio mėn.

(Bus tęsinys)

Šiaulių vyskupas E. Bartulis sveikina ir laimina konferencijos dalyvius.
Algirdo KULIKAUSKO nuotr.