facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                    
Tarpukariu  Gubernijos alaus bravoras buvo išsidėstęs 30 ha buvusioje grafų Zubovo dvaro žemės sklypo teritorijoje prie Šiaulių. Be bravoro pastato, iš naujo perstatyto ir išplėsto, tame pačiame žemės plote buvo pastatyti namai ir administracijos darbininkams, taip pat sandėliai. Katilų skyriuje įrengtas garo katilas, kurio pajėgumas 70 kv. metrų. Mašinų skyriuje – garo varomoji mašina 60 arklių jėgų. Čia pat dirbo dinamo mašina 15 kilovatų apšvietimui, solodo šuliniui pastatyti du siurbliai. Naujai pastatytos dvi geležies ir betono dirbtuvės, kurių kiekvienos plotas – 288 kv. m. Virimo skyriuje naudojamas garo šildymas. Pilstymo skyriuje buvo įrengti naujo patobulinimai alui pilstyti į bosus ir butelius. Po rekonstrukcijos ir atstatymo bravoras alaus gamybą pradėjo 1923 m. rugsėjo 1 d. (J. Etingerys, M. Liutermoza. Lietuvos pramonė, Kaunas, 1923, p. 67).

1935 m. „Gubernijoje“ buvo įrengta nauja džiovykla su vartytuvais, šildymo sistema, rūsyje pastatyti metaliniai emaliuoti rezervuarai alaus nokinimui, indai fermentacijai. Sumontuota automatinė pilstymo mašina, plovusi butelius ir pilsčiusi alų. Ji išpilstydavo 6000 alaus butelių per valandą. Butelius užkimšdavo ir etiketes ant jų klijuodavo vis dar rankomis (I. Einaitė. „Gubernijos“ istorija iš pirmų lūpų. „Respublika“, 2008 m. balandžio 3, p. 23).

Vėliau prasidėjęs Lietuvos ūkio nuosmukis, ekonominė krizė bei konkurencija darė neigiamą įtaką ir Gubernijos alaus daryklos veiklai – Lietuvos bankas ją perėmė už skolas.

1935 m. kovo mėn. laikraštis „Lietuvos žinios“ rašė: „Šiomis dienomis Lietuvos bankas Šiauliuose perima savo žinion Gubernijos alaus bravorą. Įsikūrus akcinei bendrovei „Gubernija“, jos akcijų daugumą turėjo  Lietuvos prekybos ir pramonės  bankas, kurio direktoriai patys buvo akc. b-vės „Gubernija“ valdybos nariais. Pablogėjus Prekybos ir pramonės banko reikalams ir jam norint gauti paskolą iš Lietuvos banko, Lietuvos bankas pareikalavo vekseliams gero žiro. Prekybos ir pramonės banko direktoriai, kurie buvo ir akc. „Gubernijos“ b-vės nariai, žiravo vekselį 900.000 lt vertės akc. b-vės „Gubernijos“ vardu, visiškai neatsiklausę kitų dviejų valdybos narių ir direktoriaus. Pinigus iš Lietuvos banko gavo ir paėmė juos Prekybos ir pramonės banko reikalams. Mokėjimo terminui atėjus, Pramonės ir prekybos bankas pinigų Lietuvos bankui neįmokėjo, vekselis buvo protestuotas, ir teismas priteisė iš akc. b-vės „Gubernija“ Lietuvos banko naudai 900.000 lt su teismo išlaidomis. Tokiu būdu dėl Pramonės ir prekybos banko bankroto akc. b-vei „Gubernija“ buvo užkrauta nepakeliama ir neužpelnyta  našta, be kurios ir šiaip jau akc. b-vė buvo įsiskolinusi Lietuvos bankui 700 000 lt, kuriuos sunaudojo bravoro atstatymo reikalams. Dar 1928 m. buvo susitarta su  Lietuvos banku dėl skolos mokėjimo  terminų ir akc. b-vė „Gubernija“  tvarkingai mokėjo nustatytu laiku nuošimčius ir skolos dalis. Iš viso buvo jau sumokėjusi skolos  ir nuošimčių apie vieną milijoną litų, kai prasidėjo ekonominė krizė ir „Gubernijos“ akc. b-vė nebepajėgė mažinti savo skolą Lietuvos bankui.

Kadangi Lietuvos bankui už skolą buvo įkeistas akc. b-vės „Gubernijos“ bravoras, tai bankas jį dabar per teismą perima savo žinion. Akc. b-vės „Gubernija“ kreditoriai dėl to  nenukentės, nes Lietuvos bankas sumoka b-vei už gaminius ir žaliavą priklausančią sumą, iš kurios ir bus sumokėtos visos skolos kreditoriams. „Gubernijos“ alaus  daryklos veikimas nesustos“ (Lietuvos bankas perima „Gubernijos“ alaus bravorą. „Lietuvos žinios“, 1935 m. kovo 9 d., p. 7).

Lietuvos bankas „Guberniją“ perėmė valdyti 1935 m. kovo mėn. ir valdė iki 1938 m. gegužės 1 d., nuo kada buvo sudaryta naujoji „Gubernijos“ akcinė bendrovė, kurios stambiausiu akcininku buvo valstybė. Pasikeitus savininkams, t. y. daryklą įsigijus valstybei, pagyvėjo gamyba, buvo pradėtos gaminti naujos alaus rūšys.

Nuo 1937 m. vasaros Gubernijos alaus daryklą vėl plečiama, rekonstruojamos patalpos, padidinti rūsiai, pastatyti nauji šaldytuvai, metaliniai tankai-bosai alui laikyti, nauja alaus pilstymo ir butelių plovimo mašina ir kt. Kainų tvarkytojas nustatė alaus standartus. Silpniausias, arba stalo, alus buvo trijų laipsnių stiprumo, normalus – 3,8 laipsnio, stiprus – 5 laipsnių. Buvo nustatytos ir alaus pardavimo kainos.

Alaus prekybos sureguliavimas skatino Gubernijos alaus daryklą optimistiškai žiūrėti į ateitį, numatyti geras perspektyvas, pagerinti finansinę įmonės padėtį (Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), p. 161). Iki Antrojo pasaulinio karo į alaus gamybą „Gubernijoje“ buvo investuota apie 550 000 litų. Šios investicijos atsipirko – vien 1938 m. gauta 124 000 litų pelno.

1935–1940 m. „Gubernija“ padarydavo 2-2,5 milijono litrų alaus per metus. Tuo metu vien pačioje įmonėje alaus jau nebespėdavo išpilstyti, todėl kituose miestuose ir miesteliuose buvo atidarytos alaus pilstyklos. 1940 m. alaus gamyba padidėjo iki 3 milijonų litrų per metus. Tuo metu darykloje dirbo 147 žmonės. Buvo daromas „Pilzeno“, „Stalo“, „Juodas“, „Kunigaikščių“, „Bokberio“ („Bock-bier“) alus ir pardavinėjamas Šiaulių, Biržų, Kėdainių, Telšių apskrityse, kiek mažiau – Alytaus, Kauno, Panevėžio, Raseinių, Rokiškio, Kretingos, Mažeikių, Tauragės, Ukmergės, Utenos, Varėnos ir Zarasų apskrityse, Palangos mieste ir kt. (Rimkus V. Šiaulių alaus kombinatas „Gubernija“. Istorija).       

1937 m.  Gubernijos alaus darykloje dirbo 43 darbininkai, 1938 m. – 55, o 1940 m. sausio mėn. – 147 darbininkai. 1939 m. „Gubernijos alaus darykloje nuolat dirbo apie 110 darbininkų, o sezono metu tas skaičius išaugo iki 150.
Aludininkas – meistras specialistas iš Vokietijos (B. Niauronis. Ten, kur miežiams ūsai dygsta ir gardaus alučio ežeras... „Įdomus mūsų momentas“, 1939 m. birželio 25 d., p. 3-4).

Gubernijos bravoras Šiauliuose, Vilniaus gatvėje turėjo du alaus barus: barą „Gubernijos“ (Vilniaus g.) ir „Kunigaikščių“ barą „Gubernija“ (Vilniaus ir Dvaro gatvių kampas), kur buvo prekiaujama šioje įmonėje pagamintu alumi. „Gubernija“ tokius alaus barus įkūrė ir kituose Lietuvos miestuose. 1938 m. vasario mėn. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „II. 1 d. Gubernijos alaus darykla atidarė Jonišky savo alaus barą. To baro atidaryme dalyvavo Gubernijos alaus daryklos administracijos atstovai: Lietuvos banko atstovai: Lietuvos banko direktorius p. Krukauskas ir barų instruktorė Viščiuvienė. Pagal alaus barų tradiciją, pirmą dieną svečiams alus buvo duodamas gerti veltui, tad joniškiečiai turėjo  progos pasinaudoti vaišinamu alumi – jo atsigerti be pinigų ir įvertinti jo kokybę. Šio baro vedėja paskirta p. Pyragienė.

Kiek anksčiau Gubernija atidarė alaus barą ir Kelmėje, kur vedėja paskirta p. Danielienė. II. 8 d. buvo atidarytas dar vienas Gubernijos alaus baras Žemaičių sostinėj – Telšiuose, kur to baro atidaryme taip pat dalyvavo direkt. P. Krukauskas ir barų instruktorė p. Viščiuvienė. Šio baro vedėja paskirta V. Rimšaitė, anksčiau dirbusi Šiaulių „Kunigaikščių“ bare. Šia proga žymėtina, kad p. Viščiuvienė turi sugebėjimų ir praktikos stažą parinkti ir paruošti barų aptarnavimo profesionalus – vedėjas ir padavėjas, kurios itin turi atitikti tokių barų reikalavimus“ (Pasirašo: Vl. Ši. Nauji Gubernijos barai. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 vasario 13, p. 3).

Gubernijos alaus daryklos akcinis kapitalas svyravo nuo 1 550 000 iki 1 800 000 litų. 1938 m. buvo platinamos šimto litų vertės akcijos, kurioje rašoma: „Akcinė alaus bravaro bendrovė / „GUBERNIJA“ / viena akcija Nr.... / šimto litų vertės“ <...>

1938 m. į Prekybos registrą buvo įrašyta akcinė alaus bravoro bendrovė „Gubernija“. Bendrovės tikslas: alaus ir miltų gamyba ir prekyba. Akcinis kapitalas: 1 555 000 litų. 15 500 akcijų po 100 litų kiekviena. Nevardinės akcijos. Valdyba: Ernestas Galvanauskas, Vladimiras Zubovas ir Sulimas Volfas (Prekybos registre įrašytos firmos. „Tautos ūkis“, 1938 birželio 11, Nr. 24-25, p. 552).

Alaus darykla „Gubernija“ 1938 m. iš varžytinių įsigijo Kauno akcinės alaus ir vaisvandenių daryklą „Ragutis“, kuriai nuo 1929 m. teikė finansinė paramą. Vilma Akmenytė ir Giedrė Milerytė nurodo: „Akcinė bendrovė „Gubernija“ 1929 metais mokėjo „Ragučio“ alaus daryklos nuomą Lietuvos bankui. 1930 metais Mokesčių departamentas pranešė, kad tų pačių metų birželio mėnesį akcinė bendrovė „Gubernija“ apsiėmė mokėti „Ragučio“ alaus daryklos ir vaisvandenių dirbtuvės mokesčius. Mokesčių departamentas leido „Gubernijai“ išmokėti „Ragučio“ nesumokėtus mokesčius dalimis per keletą metų. 1933 metų akte rašoma, kad bendrovė „Ragutis“ kasmet gaudavo iš „Gubernijos“ po 54 000 litų kompensacijos“. (V. Akmenytė, G. Milerytė. Nuo I. B. Volfo ir Engelmano iki Ragučio, p. 85).

1939 m. spalio mėnesį „Gubernijai“ priklausantį „Ragučio“ alaus darykla buvo suremontuota. 1940 metais „Gubernija“ paprašė Pramonės ir prekybos departamento įregistruoti Gubernijos alaus daryklos Kaune pavadinimą „Ragutis“. Taip buvo siekiama gauti išimtines teises naudoti šį pavadinimą ant alaus ir vaisvandenių gaminių etikečių ir pakuočių: butelių, dėžių, statinių, blankų, sąskaitų ir Šiaulių bendrovės alaus daryklos Kaune raštų. Buvo prašoma leisti naudoti prekinį ženklą išimtine teise 5 metus nuo jo įregistravimo dienos. Šis prašymas buvo patenkintas ir „Ragutis“, valdomas „Gubernijos“, paskutiniaisiais nepriklausomos Lietuvos metais suaktyvino savo veiklą (V. Akmenytė, G. Milerytė. Nuo I. B. Volfo ir Engelmano iki Ragučio, p. 85).

Tarpukariu kainų tvarkytojas, vadovaudamasis Kainų priežiūros įstatymo („V. Žinios“ Nr. 471, eil Nr. 3306) 2 str. nuo 1939 m. balandžio 1 d. akcinei bendrovei „Gubernija“ nustatė 30,1 proc. alaus pardavimo kontingentą („Tautos ūkis“ 1939, balandžio 1 d. Nr. 13).

Be to, visoms Lietuvos alaus darykloms buvo nustatytos talpos, kuriose alus turėjo būti parduodamas taurėmis išgertinai. Buvo nustatyta, kad taurių talpos užleidimas alaus putoms turi būti nuo brūkšnio, kuriuo žymima taurės talpa iki taurės kraštų briaunos ne mažesnis kaip 2 cm. Buvo patvirtintos šios akcizuojamo alaus rūšys: stalo alus (3 laipsniai alkoholio), normalus alus (3,8 laipsniai alkoholio), stiprus alus (5 laipsniai alkoholio), dar buvo karamelinis alus, kuriam misa nebuvo nustatyta.

Alus, paruoštas išleidimui ar išleistas iš daryklos, turėjo atitikti nustatytoms normoms. Stiprus ir karamelinis alus pilstomas į butelius tik alaus darykloje. Stipraus alaus buteliai užkemšami žievės kamščiais. Alaus butelių talpa turėjo turėti ne mažesnį kaip 10 kv. cm talpos užleidimą. Alaus buteliai turėjo turėti etiketę, nurodančią alaus rūšį, alaus daryklą ir alaus pilstytuvę. Alaus rūšies pavadinimas turėjo būti ryškus. Be rūšies pavadinimą etiketėje dar buvo galima žymėti specialų alaus pavadinimą (markę) (Kainų tvarkytojo įsakymas. „Tautos ūkis“, 1938, Nr. 14, p. 332-333).

Gubernijos alaus daryklos pavadinimas okupacijos metais išliko nepakeistas. 1940 m. birželio 15 dieną prasidėjo sovietinė okupacija. Buvo nacionalizuojamos visos įmonės, kuriose dirbo daugiau kaip 20 darbininkų „Gubernija“ gamybos pobūdžio nekeitė, tad ir dirbti teko nelengvomis sąlygomis. Alaus buvo padaroma iki 3 milijonų litrų per metus, dirbančiųjų skaičius siekė 150.

1941 m. birželio mėnesį sovietinę okupaciją pakeitė nacistinės Vokietijos okupacija. Vokiečių okupacijos metais alaus gamyba sumažėjo perpus. Gamintas tik vienos rūšies alus („Stalo“). 1943 m. įmonė realizavo 505 655,7 litro alaus (Šiaulių regioninis valstybės archyvas: f. 501, ap. 1, b. 2a, l. 1). Gaminti daugiau okupacinė valdžia neleido, nes miežius išveždavo į Vokietiją. Artėjant frontui, 1944 m. vokiečiai išsivežė daug produkcijos, įrangos, gamybos priemonių bei rekvizavo visas gamyklos transporto priemones.

„Gubernija“ per karą patyrė nuostolių už 10 650 438 rublius. Pasak A. Gumuliausko ir D. Ulčinaitės,  Antrojo pasaulinio karo metais „Gubernijos alaus darykla nebuvo taip smarkiai sugriauta kaip kitos Šiaulių miesto įmonės (Gumuliauskas A., Ulčinaitė D. „Gubernijos“ alaus darykla sovietmečiu. In.: Alus lietuvių kultūroje, Šiauliai, „Lucilijus“, 2007, p. 185-186, 192).

1944 m. rugpjūčio mėn., nors ir nepilnai suremontuota, įmonė vėl pradėjo veikti. Trūko žaliavų, alų gamino iš karo metu apdegusio salyklo, buvo dirbama rankiniu būdu. Pradžioje alus buvo pilstomas tik į statines, vėliau pradėta pilstyti ir į butelius su ta pačia senąja šešių čiaupų rankine mašina. 1944 m. Šiaulių mieste buvo parduota 150 981 litras alaus. Kitais metais „Gubernija“ padidino gamybos apimtis ir pagamino 10 230,23 hektolitrus alaus.

1945 m. gruodžio mėn. „Gubernijos“ alaus daryklos direktorius Linkevičius spaudai paskelbė, kad „atstatyta įmonė dirba pilnu tempu.  Vyr. inžinieriui Savickui vadovaujant visiškai atstatyti 3-jų aukštų miežių sandėliai, bendros 3200 kub. metrų talpos pilstymo ir plovimo skyriai 2000 kub. metrų talpos ir baigiamas įrengti babilionas (rūsių uždengimas), kuris bus 12000 kub. m. Tai stambiausių pastatų statyba. Be to, įrengta, atremontuota ir sutvarkyta visa eilė mažesnių patalpų: sandėlių ir pan.“ (Iš griuvėsių atsikėlusi įmonė. „Raudonoji vėliava“, 1945 gruodžio 16, p. 2).

1946 m. alaus darykla gamino dviejų rūšių alų – „Žigulinį“ ir „Martovskoje“ bei nealkoholinius gėrimus – limonadą ir selterinį vandenį (Gumuliauskas A., Ulčinaitė D. „Gubernijos“ alaus darykla sovietmečiu, ten pat, p. 185-186).

Palaipsniui įmonė plėtėsi, augo. 1950 m. buvo suremontuota karo metu sudegusi automatinė alaus pilstymo linija ir kt.

Gubernijos alaus daryklos senojo bravoro pastatai
Gubernijos alaus darykloje išliko restauruoti senojo bravoro pastatai: salyklinė, sandėliai, pagrindinis daryklos statinys viralinė, rūsiai, statyti dar XVII-XVIII a. Tai daugiausia iš akmenų sumūrytos sienos.

Šio laikotarpio statybos mūro sienų ir angų apdailos pavyzdžiai išlikę iki mūsų dienų.  Pastatų pamatai ir sienos buvo išmūrytos iš lauko akmenų, o sienų angų apdailai panaudotos degto molio plytos. Latakai vandeniui nubėgti, molio plytomis išdėliotos grindys, skliautuotos lubos. Visa tai atrodo įspūdingai: senojo bravoro rūsiai, skliautuotos lubos, arkinės sienos, arkados, sienose iškirstos įvairios angos, žemos durys ir metaliniai laiptai.

Įdomi architektūrinė detalė: po vienais rūsiais dar yra kiti, vedantys žemyn. Seniau ant pirmųjų rūsių grindų darbininkai dėdavo ledus ir taip šaldydavo žemiau rūsiuose laikomą padarytą alų. Alaus daryklos senajame pastate, prie įėjimo į pirmuosius rūsius, vidinėje statinio pusėje prie pat grindų sienoje įmūrytas didelis akmuo, kuriame iškalta data „1799“.
Viskas primena senojo bravoro, skaičiuojančio daugiau kaip tris šimtus penkiasdešimt metų, liekanas. Iš išorės bravoro ir sandėlių sienos išdėliotos akmenimis, plytų geometrine ornamentika, iki šių dienų išlikusios senųjų langų ir karnizų mozaikos.

Gubernijos alaus darykla yra viena iš seniausių, geriausiai išsilaikiusių pramoninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Ji yra labai vertingas statybos ir industrinės architektūros pavyzdys. Joje daugiau kaip prieš šimtą metų panaudota linijinės gamybos organizavimo sistema ir gamybos pastatų blokavimas (V. Vaitkus. Šiaulių alaus darykla „Gubernija“. „Mokslas ir technika“, 1974, NR. 9, p. 54-56).

Ir šiandien Gubernijos alaus daryklos vadovai ir akcininkai rūpinasi restauruoti ir atkurti senąjį bravorą, išsaugant jo architektūrą, išplanavimą ir senus įrengimus.

 (Bus tęsinys)

2020 10 23 28

Alaus daryklos „Gubernija“ butelių plovimo mašina. XX a. I pusė.

2020 10 23 27

Gubernijos bravoro alaus statinės rūsyje. XX a. I pusė.

 

 

Į viršų