facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Apsižvalgę Rusnėje, tęsiame kelionę Uostadvario link. Asfaltuotas keliukas bėga palei dešinėje kelio pusėje tekančią Atmatos upę. Pravažiavus 1 km į šiaurę nuo Rusnės, driekiasi nedidelė Šyškrantės gyvenvietė, įsikūrusi Atmatos kairiajame krante, priešais Šyšos žiotis, prie kelio tarp Rusnės ir Uostadvario. Seniau Šyškrantė su kitame krante esančiu Šyšos kaimu sudarė bendrą gyvenvietę. Šyškrantėje prie Atmatos krantų kadaise būta laivų statyklos. Dabar čia nedidelė gyvenvietė, kurią dažniausiai aplanko turistai, žvejai, dviračių sporto mėgėjai.

Šyškrantė susieta su vokiečių rašytoja Šarlote Kaizer (Charlotte Keyser, 1890–1966). Ji gimė 1890 m. liepos 2 d. Rusnės saloje, senajame Šyškrantės kaime, medienos ekspedicijos pirklio šeimoje. Šarlotė rašė: „Ši žalia sala – lyg stebuklingas žemės lopinėlis. Neaprėpiamos pievos, upės su aukštais krūmokšniais ir pylimais, už kurių slepiasi mediniai namai. Viename iš jų gimiau ir aš. Mums, trims seserims, tai buvo geri laikai – ir dėl mūsų tėvų gražaus sutarimo. Taip jau yra, kad laiminga vaikystė nušviečia visą likusį gyvenimą.“ Š. Kaizer su tėvais  Šyškrantėje gyveno pirmuosius devynerius savo gyvenimo metus.

Mirus tėvui Viljamui Kaizeriui (1899 m.), šeima pardavė medienos verslą ir persikraustė gyventi į Tilžę. Pirmąsias noveles ir apsakymus Šarlotė parašė besimokydama Tilžės gimnazijoje. Ji vasaromis dažnai sugrįždavo į gimtąsias vietas Rusnės saloje. Rašytoją visad traukė gyvos vaikystės vietos, kurios buvo jos įkvėpimas ir kūrybos šaltinis. Ji rašė: „Mano tėviškė yra Rusnė, Nemuno deltos sala. Bet kuomet aš galvoju apie žodį „tėviškė“, tai su šia sąvoka siejasi daug daugiau negu žalias Lankos kraštas su pažįstamais dideliais mediniais namais už apsauginių pylimų. Tai sąvokai priklauso žvilgsnis į marių pusę per neaprėpiamas pievas ir už neapsakomų tolybių blanki Kuršių nerijos plona juosta.“

Būsimoji rašytoja, poetė, o vėliau ir dailininkė mokėsi Karaliaučiaus menų akademijoje. Ją baigusi, grįžo į Tilžę ir apie 30 metų (iki pat 1944 m.) čia dirbo dailės mokytoja. Be mokytojavimo, užrašinėjo dainas, natas, muzikavo (grojo lutnia), 1920 m. išleido dainų tekstų ir natų rinkinį su savo pačios iliustracijomis. Rašytoja mirė ir palaidota 1966 m. rugsėjo 23 d. Oldenburge, Vakarų Vokietijoje.

Šarlotę Kaizer kaip vokiečių rašytoją, labiausiai išgarsino romanas „Ir vis naujos dienos“ (Und immer neue Tage). Knyga išleista Karaliaučiuje 1940 m. Kūrinys parašytas Rytprūsių tarme, o siužetas rutuliojasi Rusnės salos, Mingės bei Kintų apylinkėse. Kūrinyje aprašyti Jociškių dvarelyje vykusieji tikri ir rašytojos pramanyti įvykiai, žmonių likimai nuo didžiojo maro metų (1710 m.) Mažojoje Lietuvoje iki XIX a. pradžios. Už šį romaną Karaliaučiaus universitetas Š. Kaizer 1944 m. paskyrė Gėtės fondo Herderio premiją. 2014 m. Šilutėje išleistas Š. Kaizer apsakymų rinkinys „Tėviškės namų ir sodybų aidai. Pasakojimai nuo panemunių slėnių“ (Iš vokiečių kalbos vertė Irena Tumavičiūtė. Šilutė, 2014). Prie rašytojos namo Šyškrantėje pakabinta paminklinė lenta.     

Artėjant prie Uostadvario, verta pasukti link Rusnės tvenkinių, kurių teritorijoje galima aplankyti žemiausią vietą Lietuvoje. Rusnėje saloje, Uostadvario kaime, telkšo Dumblės ežeras, kurio pakrantėje yra geografų nustatyta žemiausia Lietuvos vieta. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iniciatyva geodeziniais šios vietovės matavimais buvo patikslintos geografinės koordinatės ir aukštis jūros lygio atžvilgiu. Šiais matavimais nustatytas 0,27 m aukštis žemiau jūros lygio. Ankstesniais duomenimis, jos aukštis buvo 1,3 m žemiau jūros lygio.

Atvykome į Uostadvarį, kaimelį Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante, beveik 8 km nutolusį į šiaurės vakarus nuo Rusnės. Jis priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Uostadvaris yra žinybinis uostas, jo operatorius – valstybinė vidaus vandens kelių direkcija. Navigacijos metu uostą kasmet aplanko šimtai jachtų, katerių, įvairių laivų. Iš čia rengiami kruizai į Mingę, Nidą, Rusnę ir kitas Nemuno deltos vietas.

2020 10 16 6

Senasis Rusnės kelias.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 10 16 11

Uostadvario uoste.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 10 16 12

Kruiziniai ir žvejų laivai Uostadvaryje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 10 16 8

Atmatos upės krantai.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 10 16 10

Pakeliui į Uostadvarį.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Į viršų