facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nerašęs valdiškos poezijos, mylimas, giriamas, gerbiamas, laukiamas ir „velniškai vienas“. Poetas iš Dievo, Lietuvai palikęs daug daugiau, nei ji jam dovanojo. Tokiais prisiminimais apie Paulių Širvį dalijosi jo amžininkai iš Rokiškio, kur kūrėjas ilgą laiką dirbo šio krašto redakcijoje, prisimena Degučių, Padūkstėlio žmonės, jo draugai.

Paulius Širvys neturi pabaigos. Jo kūrybinis gyvenimas – be pabaigos. Iki šiol per visą Lietuvą skamba pagal jo eiles sukurtos dainos, jo poeziją skaito ir kaimo žmogus, ir miestietis. Šis poetas savo eilėraščiais tirpdė abejingumą, jo poezija šildė ne vieną vienišą širdį.

Šių eilučių autorius prisimena literatūrinį vakarą Šiauliuose, praleistą greta Poeto Širvio. Paskaitęs savo kūrybos eilėraščių pluoštelį ir sulaukęs gausių plojimų Paulius prisėdo greta užstalėje ir pasakė frazę, kuri ir dabar man skamba ausyse: „Bičiuliai, svarbiausia gyvenime – nemeluokime sau ir kitiems!“

Vilniškės leidyklos „Žuvėdra“ vadovas rašytojas Stasys Lipskis sako, kad kai į leidėjų rankas pateko apšiuręs Pauliaus Širvio poezijos rinkinio „Tiesiu toliams rankas“ rankraštis, abejonių nekilo: reikia leisti. Ir kuo greičiau. Juk tai autentiška poeto knyga, sudaryta be jokių cenzorių ar redaktorių braukymų. Švarko kišenėje ilgai nešiotas ir kažkurioje kavinėje paliktas poeto ranka rašytas eilėraščių sąsiuvinis ilgai klaidžiojo kasdienybės labirintuose, kol laimingo atsitiktinumo dėka pateko į leidėjų akiratį.

„Rengdami spaudai faksimilinį Pauliaus Širvio poezijos rinkinį, – sako S. Lipskis, – pastebėjome, jog poeto sąsiuvinyje nėra aštuonių eilėraščių, įtrauktų į jo ranka rašytą turinį. Tuomet nusprendėme šių posmų faksimilinio atspaudo stoką kompensuoti pateikiant dvi eilėraščių redakcijas: pirmąją ir paskutiniąją. Skaitytojai, palyginę du to paties eilėraščio variantus, galės įsitikinti, kaip savo posmus poetas redagavo ir tobulino.

Pasak poeto, rašytojo Romo Sadausko, meilė poetui Pauliui Širviui buvo viso gyvenimo metafora. Meilė vienatvę užpildydavo ir karo sužalotai sielai neleido visiškai palūžti.

Daugelį dabar visiems žinomų savo eilėraščių Paulius Širvys kūrė visą gyvenimą. Pirmieji „Žvaigždelės“, „Beržo“ ar „Nemuno“ variantai liko dar iš Rokiškio arba Pandėlio laikų. Ir pagal juodraščius bei vėlyvesnes publikacijas įmanoma atsekti, kaip jie pasikeitė, kol virto juvelyriškai nugludintais lyriškos lyrikos perlais. Jo eilės bando prabilti kitaip nei iš rinktinių ar akademiškų leidinių. Skaitai ir girdi, kaip slankioja popieriumi Pauliaus ranka. Girdi kiekvieną atsidusimą. Jauti ar spėji kiekvieną pauzę, ieškant geresnio rimo ar ne rimo.

Kas gali likti abejingas poeto nuostalgiškai nuotaikai eilėraštyje „Aš beržas“?

Aš – beržas. / Lietuviškas beržas, / Išbridęs / Iš pievų nakties / Sustojau
Ant mūšių / Didžiausiojo kelio / Su plieno dalgiu / Ant peties.
Ir audrą / Ir giedrą, Ir viską praūžęs – / Girdžiu aš / Tyliai vakarais, / Kaip skleidžiasi / Naktys / Žalioj mėnesienoj / Baltųjų aušrų Pumpurais.

x x x
Negaila / Man aukso. / Negaila sidabro, / Tik tų Praūžtųjų dienų...
Bet...
Ne viskas / Išgerta, / Ne viskas / Pragerta. / Aš didelius / Lobius valdau.
Turiu / Savo džiaugsmą / Turiu / Savo skausmą / Ateik, – / Dovanosiu ir tau.
Poeto eilėraščiuose greta tragiškos lemties motyvų nuskardena ir optimistiškos gaidelės, gražios gamtos peizažai:
Ateik, – / Apkabinsiu, / Į širdį priimsiu, / Papuošiu/  Žvaigždėtais  / Nakties auskarais.
Praeisi / Pro šalį, / Kaip laimė / Praeina, / Nekeiksiu Aš savo lemties –
————————-
Aš – beržas. / Lietuviškas beržas / Su plieno / Dalgiu / Ant peties.

P. Širvio eilėse nemažai skausmingo ilgesio, tragiško išsiskyrimo akimirkų:
Aš taip laukiu / Nulingavo / Nusinešė / Saulę / Tolimi / Vaivoriniai / Miškai.
Krinta lapai – / Pageltę, / Numirę / Laiškai. / Krinta, / Krinta / Kaip grumstai / Ant karsto.
Poetas P. Širvys labai jautriai rašo apie karą, joje narsiai besikaunančius ir žūvančius karius:
Miškuos / Kukuos / Gegužėlė / Raiba, / Šiauliai, / Šiauliai... / Pirmyn, / Šauliai!..
Ir temo – / Aptemo / Šviesi / Šviesi / Narsaus / Būrio vado Galva...
Šiauliai – / Šauliai – / Žolytėlė žalsva!
Giliai / Giliai, / Kaip giliai Lietuva.

Pasak leidyklos vadovo S. Lipskio, pirmą kartą šią faksimilinę Pauliaus Širvio knygą išleido 1997 metais ir ji iš karto tapo bibliografine retenybe... Po dešimties metų pakartojome tiražą ir rinkinys vėl labai greitai išnyko iš knygynų.

Dabar Pauliaus šimtmečio proga skaitytojams siūloma trečiąjį unikalaus faksimilinio poezijos rinkinio leidimą.

Į viršų