(Tęsinys)
                                                                                   
1915 m. kunigo Julijono Jasenskio (1874–1934) rūpesčiu prie „Darbiečių“ draugijos Šiauliuose buvo atidaryta arbatinė ir kepykla. Mieste veikė ir daugiau arbatinių (Šiauliai. „Lietuvos žinios“,  1915 gegužės 24 d., p. 3).

Pirmojo pasaulinio karo metais, 1916 m., Šiauliuose labai trūko duonos, buvo uždrausta maisto produktų prekyba. Vienam miesto gyventojui dienai buvo skiriama tik po 125 g miltų arba 170 g duonos. Ne geresnė padėtis buvo ir 1917 m. P.

Bugailiškis korespondencijoje apie maisto trūkumą Šiauliuose rašė: „...sąlygos pragyvenimui eina kaskart blogyn. Jau kelinta savaitė gyventojai negauna iš kepyklų duonos ir nežinia ar bebus. <...> 1917 m. sausio ir vasario mėn. Šiauliuose prieglaudos mokyklą lankė 80 vaikų, iš jų 60 gaudavo sriubos ir pusę svaro duonos. Be to, tuomet veikė du maitinimo punktai suaugusiems“ (Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.). Šiauliai: „Momentas“, 1991, p. 123-124).

Tarpukariu miesto gyventojams aprūpinti maisto prekėmis burmistras išdavinėjo privatiems asmenims verslo liudijimus steigti maisto produktų parduotuves, kepyklas, bufetus, kavines, restoranus, užkandines, valgyklas ir kt. Žmonės, norintys Šiaulių mieste laikyti kepyklą, cukrainę, valgyklą ar kitą maitinimo įstaigą, taip pat pieno ir jo produktų, mėsos gaminių, žuvų ar kitokias parduotuves ir dirbtuves, pvz., saldainių, šokolado, marmelado, dirbtinio medaus, privalėjo burmistrui nurodyti adresą, firmos pavadinimą, gaminių rūšių, patalpų dydį, sumokėti miesto tarybos nustatytą rinkliavą ir gauti burmistro leidimą bei sanitarinės komisijos liudijimą. Dirbantieji jose privalėjo tikrintis sveikatą ne rečiau kaip du kartus per metus (Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), p. 166-167).

Augant gyventojų ir dirbančiųjų skaičiui Šiauliuose, mieste kūrėsi arbatinės, bufetai, kavinės, cukrainės, restoranai, valgyklos ir kitos visuomeninio maitinimo įstaigos. Laikraštis „Naujos Šiaulių naujienos“ apie šias maitinimo įstaigas 1927 m. rašė: „Šiandien Šiauliuose tiek traktierių, tiek aludžių beliko visai mažai, bet tuo tarpu yra atidaryta labai daug arbatinių bei kavinių <...>“ („Naujos Šiaulių naujienos“, 1927 m. balandžio 10 d., p. 1, 3).

Šiauliuose leidžiamuose laikraščiuose nuolatos buvo spausdinami skelbimai apie naujai mieste atidaromas arbatines, kavines, restoranus, užkandines ir valgyklas, jų veiklą. Restoranų, kavinių ir valgyklų adresai ir kita informacija apie savininkus buvo spausdinama įvairiuose Šiaulių miesto ir Lietuvos informaciniuose bei statistiniuose leidiniuose.
Mieste restoranai buvo skirstomi į pirmosios, antrosios ir trečiosios rūšies įstaigas. Pirmosios rūšies restoranuose („Rambynas“) interjeras buvo puošnus, grodavo restorano orkestras, reguliariai vykdavo Lietuvos ir užsienio artistų pasirodymai. Buvo patrauklus valgių ir gėrimų kokybės ir kainų santykis, geras aptarnavimas. Net ir pigiausiuose restoranuose stovėjo biliardo stalai, lošimo automatai, grojo radijas

Šiaulietis verslininkas Adomas Petrauskas miesto geležinkelio stotyje turėjo bufetą ir Šaulių klube restoraną, veikusį S. Dariaus ir S. Girėno g. 46. Apie šį restoraną reklamoje buvo rašoma, kad čia visi maloniausiai ir pigiausiai gali praleisti laiką, nes jame „geriausių-šviežiausių produktų pigūs pusryčiai, pietūs, vakarienės ir šiaip valgiai bei užkandžiai. Geriausių rūšių gėrimai: vynas, likeris, konjakas, alus. Visuomet groja radijo, šviesu, šilta, jauku ir širdžiai miela“.

1928 m. sausio 15 d. Šiauliuose, Bažnyčios g. 38 (greta Šiaulių miesto valdybos), buvo atidaryta „Vilniaus“ valgykla (savininkė E. Karašienė). 1930 m. Vilniaus g. 132 buvo įsikūrusi valgykla „Romuva“.

1931 m. Šiauliuose veikė 29 mėsos krautuvės, 39 kepyklos, 5 kulinarijos parduotuvės, 6 pieninės, 5 įvairių maisto produktų parduotuvės, 7 restoranai, 6 valgyklos, 5 aludės, 4 bufetai, 3 arbatinės, 6 valgomųjų ledų gamyklėlės ir kt.

Šie  skaičiai rodo, kad maisto produktų, restoranų, valgyklų ir kitų visuomeninio maitinimo įstaigų tinklas Šiauliuose  buvo palyginti didelis, nors pačios įmonės buvo smulkios. Šios įmonės buvo įsikūrusios žmonių susibūrimo vietose: miesto centre, turgavietėje, prie stambių fabrikų ir dirbtuvių, jos palyginti gerai aprūpino miesto gyventojus maistu ir jo produktais, teikė visuomeninio maitinimo paslaugas (Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), p. 167).

Vienas iš turtingiausių restoranų mieste buvo „Rambynas“, įsikūręs prie miesto sodo, kurį lankydavo turtingieji. Šiame restorane buvo galima užsisakyti pusryčius, pietus, pavakarieniauti. Jame buvo šokėjas ir kupletistas. Muzika grojo šeštadieniais ir sekmadieniais. Restorane buvo įrengta biliardo salė, pastatyti du nauji biliardo stalai, vieni geriausių Šiauliuose („Rambyno“ kronika. „Šiaulių žinios“, 1934 lapkričio 18, p. 1). Vasarą prie A. Petrausko name įsikūrusio džiazo klubo buvo įrengta vasaros kavinė, kurioje šiauliečiai leido laisvalaikį, gurkšnodami kavą ar vyną.  

1932 m. Šiauliuose buvo 16 arbatinių ir valgyklų, 11 kavinių, cukrainių ir kepyklų gaminių parduotuvių.  1932 m. Dvaro g. 78 veikė valgykla „Metropolis“. 1932 m. rugsėjo 26 d. V. Radvilavičius, gyvenantis Šiauliuose pardavė Bažnyčios g. 49 esantį ir  jam priklausantį restoraną „Valencija“ Feliksui Vaičiuliui. 1932 m. gruodžio 1 d. Šiauliuose buvo atidaryta valgykla „Birutė“ (savininkė Norgilienė).

1934 m. sausio mėnesį S. Dariaus ir S. Girėno bei Pašto gatvių kampe buvo atidaryta nauja valgykla „Modera“ (vietoj „Tulpės“). Joje buvo galima papietauti, bufete  išgerti alaus ar kavos, grojo radijas („Šiaulių žinios“, 1934 sausio 28, p. 3).

1934 m. viešbutyje „Kaunas“ (Vilniaus g. 130) buvo galima užsisakyti skanius pusryčius, sočius pietus, gardžią vakarienę, išgerti puodelį arbatos ar kavos.

1934 m. Vilniaus g. 78 restoraną laikė Leonas Jazbutas. Šachmatų mėgėjų klube Vilniaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių kampe buvo įsikūrusi valgykla „Romuva“. Joje pietūs kainavo 1 litą. Be valgių, čia buvo galima išgerti arbatos, kavos, stipresnių gėrimų – vyno ir alaus. Buvo galima pažaisti šachmatais, grojo radijas.

1934 m. liepos mėnesį Aušros alėjoje, greta parko, buvo atidarytas aukščiausios kategorijos restoranas ir džiazo klubas, kuriame buvo nedidelės valgių ir alkoholinių gėrimų kainos ir kuriame buvo galima puikiai praleisti laisvalaikį, grojant džiazo muzikai.

Laikraštis „Mūsų momentas“ 1934 m. rašė: „Visiems šiauliečiams gerai žinoma, kad iki šiol pas mus trūko gero moderniško restorano, kuriame būtų galima gražiai praleisti vakarus, pasiklausyti džiazo muzikos, pašokti“ („Mūsų momentas“, 1934 m. liepos 15 d., p. 1).

1934 m. gruodžio mėn. Dvaro g. 96 prie  E. Vilimaitės kulinarijos ir namų ruošos kursų atidaryta valgykla, kurioje buvo gaminami pusryčių, pietų ir vakarienės valgiai.

1935–1940 metais maitinimo paslaugas miesto gyventojams ir svečiams teikė Piliečių klubas Dariaus ir Girėno g. 117, Šaulių klubas Dariaus ir Girėno g., viešbučiai: „Berlinas“ Vilniaus g. 150, „Kęstutis“ Dariaus ir Girėno g. 21, „Metropolis“ Dariaus ir Girėno g. 117, restoranai: „Rambynas“ Aušros al. 52a, „Versalis“ Vilniaus g. 50, kavinės: Fabijono Kavaliausko Vilniaus g. 170, Giršos Segalovo Vilniaus g. 138, Milšteino Vilniaus g., „Florida“ Vilniaus g. 179, „Viktorija“ Vilniaus g. 146, užkandinės: Radviliškio, Pakapės ir Meškuičių pieno perdirbimo bendrovių Vilniaus g. 181, Bubių pieninės užkandinė (kampas Vilniaus ir Dvaro gatvių), Pilzeno baras Vilniaus g. 132, Kunigaikščių baras Vilniaus ir Dvaro gatvių sankryžoje (Poškaus namuose) ir kt.

1938 m. Šiauliuose veikė 5 restoranai: „Metropolis“ Dvaro g. 71, „Palanga“ (savininkas Pranas Rakauskas)  Piliečių klube S. Dariaus ir S. Girėno g. 47, „Šešupė“ Vilniaus g. 255, „Versalis“ Vilniaus g. 150 (savininkas Šmuelis Cigelis) ir „Rambynas“ (savininkas A. Petrauskas) ir kt.

1939 m. Vilniaus gatvėje buvo įsikūrę net trys restoranai. Prie Šiaulių turgaus veikė penki restoranai ir aludės. Be to, mieste iki 1940 m. dar veikę šie restoranai: „Amerika“ Žemaitės g. 2, B. Daugmaudžio „Gintaro pilis“ Basanavičiaus g. 116, „Kanada“ (savininkas Jonas Garkevičius) Žemaitės g. 6, „Prabanga“ (savininkas Juozas Rylius), Prano Vitkausko restoranas S. Dariaus ir S. Girėno g. 59, „Šešupė“ Vilniaus g. 255 ir kt.

Tarpukario šiauliečiai ir miesto svečiai gerai atsiliepdavo apie Seinės Davidovičiūtės kavinę „Viktorija“ Vilniaus g. 146, F. Kavaliausko cukrainę-kepyklą Vilniaus g. 170.  Dar buvo Favronijos Adomaitienės restoranas Tilžės g. 100a, Petro Antanaičio valgykla „Birutė“ Aušros al. 64a, Prano Bileišio valgykla Aušros al. 64, Stasės Andriuškienės arbatinė Basanavičiaus g. 10, Prano Arvazo restoranas Tilžės g. 114, Leono Augulio restoranas Tilžės g. 114, Bubių pieno bendrovės užkandinė Vilniaus g. 217, Karolinos Bukauskaitės  arbatinė Bobturgio 16, Šmuelio Cigelio kavinė Vilniaus g. 150, Antano Dargio restoranas Stoties g. 10, Minos Edelšteinienės restoranas Varpo g. 49, B. Faito valgykla, arbatinė ir cukrainė, Jono Gabrielaičio restoranas Vilniaus g. 103, Mejerio Geselevičiaus alaus baras Aušros al. 66,, Teklės Gobienės restoranas Žemaitės g. 2, „Gubernija“ alaus bravoro alaus barai Vilniaus g. 181 ir 215, Johanos Jasikienės restoranas Varpo g. 45, Leono Jazbučio restoranas Vilniaus g. 78, E. Karašienės valgykla Bažnyčios g. 49, Vinco Karkalo restoranas Basanavičiaus g. 8a, Ambroziejaus Kastygovo restoranas Vilniaus g. 97, N. Kesorienės ir Teklės Gobienės valgykla Basanavičiaus g. 8b, Juozo Kimonto arbatinė Bobturgio 10, Onos Leščinskienės valgykla Aušros al. 7, Jono Liutkevičiaus restoranas Aušros al. 64c, Zofijos Nosienės restoranas Tilžės g. 103, Onos Pilvinienės ir A. Pralgauskienės arbatinė Bobturgio 18,  Elenos Pocytės arbatinė Varpo g. 63, Lauryno Radavičiaus restoranas Tilžės g. 167, Onos Rakauskienės restoranas „Palanga“ Dariaus-Girėno 47,J uozo Ryliaus restoranas Dariaus-Girėno 57, Cilės Rozenbergienės arbatinė Tilžės g. 147, Onos Sakalilvienės restoranas Basanavičiaus g. 75, Onos Saugūnienės restoranas Arklių rinka 15, Emilijos Stankevičienės arbatinė Bobturgio 16, Leono ir Onos Silkų (dar rašoma Šilkų) „Gubernijos“ restoranas Basanavičiaus 116, šachmatų mėgėjų klubo bufetas ir valgykla Dariaus-Girėno g. 49, Porutienės bufetas,Zigmo Šukio restoranas Savanorių g. 9, Kristinos Traškienės restoranas Tilžės g. 165, Juozo Vaičaičio restoranas Vilniaus g. 225, Valerijos Valinevičienės restoranas Tilžės g. 107, Minos Varkelienės restoranas Stoties g. 12, Prano Vitkausko restoranas Dariaus-Girėno 59, Kazės Vitkevičienės valgykla Aušros al. 66, ir kt.

Tarpukariu Šiauliuose arbatinėse, kavinėse, restoranuose, valgyklose ir užkandinėse dirbo šios virėjos: Basė Davidovičienė (g. 1884 m. Gargžduose), Chana Davidavičienė (g. 1879 m. spalio 4 d. Žagarėje), Ona Faltaitė (g. 1903 m. lapkričio 7 d. Tauragėje), Sara Flaksienė (g. 1918 m. vasario 28 d. Tauragėje), Frida Riva Kanienė (g. 1900 m. balandžio 19 d. Drujoje),  Chanė Mlinarčikienė (g. 1885 m. Šiauliuose) ir kt.  

Restoranas „Palanga“, S. Dariaus ir S. Girėno g. 47, Šiauliuose, registre buvo įregistruotas 1938 lapkričio 29 d. (savininkė Ona Rakauskienė, g. 1883 m. Šiauliuose). 1940 m. pradžioje Teklė Andrakėnaitė_Gobienė, gyv. Šiauliuose, Žemaitės g., perleido Natalijai Dubravaitei-Kevorienei, gyv. Šiauliuose, Vinkšnėnų g. 7, savo III rūšies prekybos įmonę – valgyklą „Ūkininkas“, esančią Šiauliuose, J. Basanavičiaus g. 8A (Vyriausybės žinios“, II dalis, 1940, 694, p. 165).

1939–1940 metais iki nacionalizavimo Šiauliuose veikė 6 valgyklos, 9 arbatinės, 4 kavinės, 7 bufetai, 5 alaus barai, net 29 restoranai. Veikė šios kavinės ir cukrainės: kavinė „Viktorija“ – Vilniaus g. 146, „Gubernijos baras“ – Vilniaus g. 181, cukrainė-kepykla – Vilniaus g. 170 (savininkas Fabijonas Kavaliauskas).

Populiariausia mieste Milšteino cukrainė-kepykla ir kavinė Vilniaus g. 134 priklausė T. Kopelnickienei. Šioje kavinėje buvo labai jauki aplinka. Staliukai labai gražūs, marmuriniai, sunkūs, skirti 2-3 žmonėms sėdėti, ant vienos geležinės kojos. Visada švarios staltiesės. Aptarnavimas buvo elegantiškas, padavėjos mandagios. Čia šiauliečiai daugiausia gerdavo kavą, patiekalai buvo labai įvairūs, didelis pasirinkimas sausainių, pyragaičių, tortų. Tarpukariu šios kavinės kepykla kepė skaniausiais bandeles Šiauliuose, čia buvo prekiaujama aukštos kokybės ledais. Atėjus sovietams, cukrainė-kepykla ir kavinė buvo nacionalizuota.

Prancūzas Žoržas Matorė, 1939–1940 metais gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs prancūzų kalba Mokytojų seminarijoje, savo atsiminimuose rašė: „1940 m. spalio 20 dieną užbaigęs savo paskutinę paskaitą apie septintą valandą vakaro užėjau į Milšteino kavinę, vienintelę padorią kavinę Šiauliuose, kur dažnai sutikdavau savo kolegų <...> Atsisėdau, užsisakiau puodelį kavos ir paimu „Tarybų Lietuvos“ laikraštį. Suprantama, naujienos iš Prancūzijos prastos, bet kiek galima pasitikėti komunistine spauda?  Kava irgi prasta, bet jos šiluma maloni ir aš su malonumu ją siurbiu, kol pagaliau išeinu. Sudiev, man sako padavėja Marytė, padėdama užsivilkti apsiaustą. Sudiev, dėkui. <...>...“ (V. Bikulčius. Prancūzas prisimena Šiaulius. „Šiaulių kraštas“, 1992 m.  balandžio 25, p. 5).  
 
(Bus tęsinys)

Bufetas prie „Rūtos“ – baras Tilžės gatvėje (savininkė Čestovienė). A. Petkevičiaus nuotr. 1933 m. balandžio 12 d. Iš Arvydo Skerio ir Petro Kaminsko rinkinių.

Kunigaikščių baras „Gubernija“ Vilniaus-Dvaro gatvių kampe. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

ŠAPIRO – Brolių Šapirų juvelyrinė ir graviravimo dirbtuvė ir greta Giršo Segalovo kepykla ir kavinė (Vilniaus g. 138). XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Kariai į kiną. Kairėje restoranas „Palanga“ Piliečių klube, S. Dariaus ir S. Girėno g. 47. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Vilniaus g. „Aukuro“ knygynas, Milšteino cukrainė-kepykla ir kavinė. XX a. I pusė. G. Bagdonavičiaus fotografja. Iš P. Kaminsko rinkinio.