(Tęsinys)
Kartonažo darbininkai ir dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo 8 knygrišyklos, dėžučių ir maišelių dirbtuvės. Juose dirbo šie amatininkai/ės: Rachilė Aksterienė (g. 1909 m. gegužės 27 d. Kaune) – kartonažo darbininkė, vokiečių okupacijos metais dirbo geto kartonažo dirbtuvėje, Paulina Cigelienė (g. 1902 m. kovo 5 d. Tauragėje) – lipdytoja, vokiečių okupacijos metais dirbo kartonažo dirbtuvėje, Gita Cukermanaitė (g. 1910 m. kovo 8 d. Vilniuje) – kartonažo darbų specialistė, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo kartonažo dirbtuvėje Šiauliuose, Chanė Fišienė (g. 1900 m. spalio 6 d. Tauragėje) – popierinių maišelių dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo kartonažo dirbtuvėje, Zislė Flaumanienė  (g. 1908 m. gegužės 10 d. Raseiniuose) – kartonažo meistrė, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo kartonažo dirbtuvėje Šiauliuose, Faivelis Firmanas (g. 1908 m. gruodžio 15 d. Varšuvoje, Lenkija) – kartonažo darbuotojas, Libė Kacienė (g. 1892 m. Rokiškyje) – kartonažo meistrė, vokiečių okupacijos metais dirbo geto kartonažo dirbtuvėje, Kosto Kardinsko kartonažo dirbtuvė Dvaro g. 123, Raisa Karpelytė (g. 1899 m. kovo 6 d. Šiauliuose) – kartonažo darbininkė, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo kartonažo fabrike, Abromas Kopelis (g. 1908 Šiauliuose) – maišelių dirbėjas, kartonažo specialistas, vokiečių okupacijos metais dirbo kartonažo dirbtuvėje, Mera Kromaitė (g. 1923 m. birželio 15 d.  Užventyje) vokiečių okupacijos metais dirbo kartonažo dirbtuvėje Šiauliuose, Reveka Gofenbergaitė (g. 1910 m. vasario 10 d.  Pasvalyje) – kartonažo darbininkė, vokiečių okupacijos metais dirbo kartonažo fabrike, Chaja Gurevičienė (g. 1902 m. spalio 12 d. Šeduvoje) – kartonažo darbininkė, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo geto kartonažo dirbtuvėje, Rachilė Gurevičienė (g. 1902 m. spalio 12 d. Šeduvoje) – kartonažo darbininkė, vokiečių okupacijos metais dirbo Šiaulių geto kartonažo dirbtuvėje, Josifas Levinsonas (g. 1892 m. spalio 5 d. Vilniuje) – kartonažo meistras, Rachil Lipšicienė (g. 1903 m. Baisogala) – lipdytoja, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo geto kartonažo dirbtuvėje, Eida Melcnerienė (g. 1918 m. balandžio 15 d. Žagarėje) kartono dirbėja, Riva Mendelsonienė (g. 1904 m. liepos 28 d. Šiauliuose) – kartonažo darbininkė,  vokiečių okupacijos metais dirbo kartonažo dirbtuvėje, Zinaida Rabinavičienė (g. 1904 m. vasario 23 d. Peterburge) – kartonažo specialistė, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo Šiauliuose kartonažo dirbtuvėje, Feigė Rodaitė (g. 1908 Šiauliuose) – kartonažo darbininkė, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo kartonažo dirbtuvėje, Malka Šeraitė (g. 1921 m. rugsėjo 18 d. Šiauliuose) – kartonažo darbininkė, vokiečių okupacijos metais dirbo kartonažo dirbtuvėje, Feiga Urbaitelytė (g. 1922 m. rugpjūčio 16 d. Gureve, Lenkija) – kartonažo darbininkė, vokiečių okupacijos metais dirbo kartonažo fabrike, Beilė Žurnamierienė (g. 1915 m. sausio 10 d. Šiauliuose) – kartonažo darbininkė, vokiečių okupacijos metais dirbo kartonažo dirbtuvėje ir kt.

Iškabų ir rėmų dirbtuvės
Seniausia Šiauliuose iškabų dirbtuvė buvo Mendelio Šusterio (g. 1908 m. vasario 4 d. Utenoje) tapytojas, Varpo g. 14. Dirbtuvė įsteigta 1920 m. Joje buvo daromos iškabos ant namų sienų, stiklo, metalo, medienos.

1940 m. Šiauliuose buvo dvi iškabų ir rėmų dirbtuvės. Tarpukariu populiariausia mieste buvo 1925 m. įsteigta iškabų ir rėmų dirbtuvė „Atmintis“  Dariaus ir Girėno g. 57 (dar Vilniaus g. 165 (P. Višinskio g. kampas). Jos savininkas buvo Juozas Vaičaitis (1896–1979). Apie šią dirbtuvę reklama skelbė: „Rėmai. Iškaba. Emaliuotos ir varinės iškabos.

Emaliuoti namų numeriai. Porceliano paveikslai į paminklus. Specialus paveikslų įrėminimas apsaugojant nuo dulkių. Didinami portretai. Esant reikalui net iš blogiausių fotografijų“ (Dirbtuvė „Atmintis“. Įdomus mūsų momentas“. 1934 kovo 18, p. 4).

Dar buvo Večislavo Misiulio fotoateljė ir iškabų dirbtuvė Dvaro g. 151,  Abromo Šachmundo iškabų dirbtuvė Dvaro g. 92, Antano Tijūnaičio rėmų dirbtuvė Gumbinės 4 (dar Dariaus ir Girėno g. 57) ir kt.

Įdomu tai, kad Šiaulių miesto savivaldybė 1929 m. birželio 14 d. nustatė tokį mokestį už iškabas. Mokestis buvo dviejų rūšių: vienkartinis ir imamas kas metai. Už iškabas ir reklamas, kabinamas prie įstaigos durų, po 3 Lt už kv. m. Už iškabas ir reklamas ne prie įstaigos durų buvo numatytas vienkartinis mokestis, toks kaip prie įstaigos durų mokestis ir čia maksimalus mokestis, nežiūrint iškabos dydžio buvo nustatytas 45 Lt.  Už iškabas, kabinamas ne prie įstaigos durų reklamos tikslas numatyta minėto dydžio rinkliava kasmet (Mokestis už iškabas. „Savivaldybė“ 1929 Nr. 8, p. 25).

Popierinių maišelių (dirbinių) ir dėžučių dirbtuvės
Tarpukariu Šiauliuose buvo  Chaimo Agranato kartono ir popierinių dirbinių dirbtuvė Višinskio g. 6, Abraomo Kaco dėžučių dirbtuvė Dariaus ir Girėno g. 30, Antano Kalino popieriaus maišelių dirbtuvė Vilniaus g. 56, Antaninos Kardinskienės kartono dėžučių dirbtuvė Gluosnių g. 8, A. Kalino popierinių maišelių dirbtuvė Vilniaus g. 56, Z. Mickevičiaus kartono dėžučių dirbtuvė Gluosnių g. 8, Šolomo Savičiaus ir Borucho Šumkauskio dėžučių, kartonažo dirbinių  ir antspaudų dirbtuvė „Grafika“ Tilžės g. 168 (dar Dvaro g. 70), Dovido Rozenblato popierinių maišelių dirbtuvė, Šiauliai, Vilniaus g. 156 (pagal  Pramonės įmonių projektams peržiūrėti Lietuvos Tarpžinybinės komisijos 1931 m. sausio 27 d. protokolą Nr. 1 nutarta Dovidui Rozenblatui leisti įrengti popierinių maišelių dirbtuvę Šiauliuose, Vilniaus g. 156), Jankelio Volpės kartono ir  popierinių maišelių dirbtuvė Tilžės g. 128, Boriso Zakso popierinių maišelių dirbtuvė Verdulių g. 7, Bliuma Mozesonienė (g. 1908 m. gegužės 30 d. Šiauliuose) – dėžučių darytoja, vokiečių okupacijos metais dirbo Šiaulių geto kartonažo dirbtuvėje), Rachilė Tokerienė (g. 1908 m. rugpjūčio mėn. Tauragėje) dėžučių dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo kartonažo dirbtuvėje Šiauliuose. 

1933 m. Vilniaus g. 203 darbą pradėjo V. Levito ir L. Goco knygrišykla ir kartoninių knygų ir dėžučių dirbtuvė. Šios įmonės pagrindiniai savininkai buvo Vulfas Levitas, g. 1887 m. ir Leiba Gocas, g. 1892 m. Šios dirbtuvės registro įrašo laikas 1938 birželio 9 d. V. Levito ir L. Goco dirbtuvė taip pat vertėsi saldainių dėžučių gamyba „Birutės“ ir „Rūtos“ fabrikams, kai kurioms kitoms miesto įmonėms ir dirbtuvėms.

Portretų padidinimo dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo trys portretų padidinimo dirbtuvės: Antano Kvedaravičiaus portretų padidinimo dirbtuvė Dainavos g. 13, B. Mikuževičiaus Dvaro g. 120 ir Jono Zlatkaus foto padidinimo dirbtuvė Smėlio g. 6 ir kt.  Čia buvo didinamos nuotraukos, daromos įvairių dydžių fotografijos. Norintys čia galėjo nusifotografuoti.

Nuo kepėjų iki virėjų
1927 m. Šiauliuose buvo 7 kepyklos, 1928 m. – 26,  1929 – 34, 1930 m. – 38, 1932 m. – 40.

1933 m. liepos mėn. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Teko patirti, kad Šiaulių stambesniosios duonos kepyklos organizuojasi į sindikatą. Žinoma, tai daroma neoficialiai, bet balta duona pas „sindikatininkus“ 55 ct kilogr., o pas neįeinančius sindikatan – 50 ct.“ (Kepyklų sindikatas Šiauliuose?. „Įdomus mūsų momentas“, 1933 liepos 30, p. 3).  

1936 m. balandžio 26 d. Kultūrklubo patalpose įvyko Šiaulių kepėjų susirinkimas, kuriame dalyvavo per 60 asmenų. Jam pirmininkavo kultūrklubo juriskonsultas advokatas Šerkšnys. Buvo aptarta visa eilė kepėjams aktualių klausimų. 1936 m. gegužės 3 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Pirmiausia – įsteigta prie darbo rūmų kepėjų sekcija. Sekcijos valdybon išrinkti: V. Baranauskas, Steponas Varkulis, J. Mikula, J. Maižys ir Steponas Kaulokas.

Nutarta prašyti Darbo rūmų pirmininko, kad pastarasis darytų žygių kepėjų atlyginimo pakėlimui. Daugumas darbininkų – kepėjų, kaip susirinkusieji konstatavo, tegauna po 2,25 ct. į dieną.

Be to, prašyta Darbo rūmų, kad darytų žygių, kad griežčiau būtų prižiūrimas naktinis darbas. Dauguma kepyklų savininkų nenori duoti darbininkams atostogų, susirinkimas paprašė ir šiuo reikalu susirūpinti. Dėl mokinių konkurencijos seniesiems meistrams taip pat nutarta prašyti Darbo rūmų pagalbos (Šiaulių kepėjai susirūpino savo interesais. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 gegužės 3, p. 1).  

1940 m. Šiauliuose veikė 35 kepyklos. Vokiečių okupacijos metais Šiauliuose dirbo duonos kepykla, kuri aprūpino miesto ir apylinkių gyventojus duona ir jos gaminiais. Joje kurį laiką kepėju dirbo ir mano tėvas. Jis pasakojo, kad buvo kepama kelių rūšių duona, daugiausia juoda ruginė duona ir tos pačios trūko. Duonos kepykla dirbo nepilnu pajėgumu, trūko kepėjų, miltų, produktų.

Tarpukariu Šiaulių buvo šios kepyklos ir kepyklose dirbo šie vyrai ir moterys:  garinė mechanizuota duonos kepykla ir makaronų fabrikas „Banga“ Dariaus ir Girėno g. 56 (dar miltinių gaminių fabrikas „Banga“ Gaisrininkų g. 2, P. Višinskio g. 7. Įsteigta 1935 m.). Dar buvo Ch. Abelevičiaus kepykla Ežero g. 9, A. Abramsono kepykla, Igno Bajalio kepykla „Klaipėda“ Lauko g. 46 (dar Tilžės g. 161), B. Arliukienės kepykla Višinskio g. 6, A. Balinio kepykla Tilžės g. 117,  Bencelio Kaco (g. 1900 m. birželio 4 d. Kamajuose), K. Bertulytės kepykla Aušros alėja 7, Jokūbo Bleichmano Kužių g. 4, Mejerio Bregio Dvaro g. 78 (nuo 1931 m. Kužių g. 3), V. Butnorienės Lauko g. 46, Falko Chaitino kepykla Bažnyčios g. 32, Antano Čepo kepykla Luokės g. 2, Minos Černienės kepykla Vilniaus g. 125, Ch. Černienės Vilniaus g. 130;  S. Desiatnikienės kepykla Tilžės g. 250, K. Dolbokienės Kalinausko g. 5, Judės Goldšmitienės kepykla Trakų g. 33, C. Leibos Gorono kepykla Kauno g., Grinbelytės „Nemuno“ kepykla, Mina Grodzenskienė (g. 1890 m. vasario 5 d. Vilniuje) kepėja, Seinės Gudzinskienės kepykla Tilžės g. 145, Chaja Fridmanienė (1903 m. rugsėjo 3 d. Rietave),  Bencelis Kacas kepėjas (g. 1900 m. birželio 4 d. Kamajuose, Švenčionių aps.), Genės Lėjos Karolienės  kepykla Trakų g. 45 (dar Tilžės g. 145, 1931 m.), A. Kavaliauskienės kepykla Vilniaus g. 17a, Fabijono Kavaliausko (g. 1897 m.) cukrainė-kepykla Vilniaus g. 170 (kepykla įregistruota 1939 m. vasario 15 d.), T. Kiopenickienės Vilniaus g. 219, kepykla „Klaipėda“ Lauko g. 46, Dovido Kraučinsko kepykla P. Višinskio g. 6, Jokūbo Kuprio kepykla Aušros 7, Catkaus Landbergo „Pajūrio“ kepykla Vilniaus g. 165, A. Lebeckytės kepykla Tilžės g. 92, A. Lendbergo duonos kepykla Tilžės g. 171, Rochos Levitienės macų kepykla Pašto g., lietuviška cukrainė ir kepykla „Laisvė“ Vilniaus ir Dvaro gatvių kampas Nr. 217 (atsidarė 1924 m. rugpjūčio mėnesį), Lipšicienės L. macų kepykla Vilniaus g. 169, K. Lukšio kepykla Tilžės g. 258, Mina Liubavičienė (g. 1908 m. kovo 5 d. Šiauliuose) kepėja,  Zalmonas Liubavičius (g. 1911 m. gegužės 26 d. Panevėžyje) kepėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo kepykloje Šiauliuose, Jakobas Izaakas (g. 1879 m. sausio 15 d. Kalviškėse, Klaipėdos apskr.) kepėjas, Tomo Maižio riestainių kepykla J. Basanavičiaus g. 24, Petro Matuzevičiaus kepykla „Saulė“ Vilniaus g. 58, Zeliko Mazaveckio kepykla „Extra“ Tilžės g. 238, Mildos“ kepykla Aušros al. 64, A. Mikulienės kepykla Aušros alėja 64a, Petro Mikulos kepykla Aušros al. 54, T. Kiopenickienės cukrainė-kepykla „Milštein“ Vilniaus g. 217 (dar Vilnius g. 134. Kepėju dirbo J. Danauskas ir kt.), Leono Paugos kepykla  Tilžės g. 171, Adomo Petrausko kepykla Vilniaus g., V. Paškevičiaus Valančiaus g. 37, Bencelio Peisachavičiaus kepykla „Palanga“, Taubės Peisachavičienės kepykla Basanavičiaus g. 4,  Eta Plotkinienė (g. 1900 m. balandžio 7 d. Šiauliuose) kepėja, V. Račkauskienės kepykla Pašto g. 2, A. Radeckio vaflių kepykla Dvaro g. 56, J. Sapožinsko kepykla Lauko g. 29, Giršo Segalovo kepykla ir cukrainė Vilniaus g. 54 (dar Vilniaus g. 148. Savininkas Giršas Segalovas g. 1889 m., gyv. Šiauliai, Vilniaus g. 138. Kepykla įkurta 1909 m.), Giršo Segalovo  macų kepykla Vilniaus g. 138, J. Slonksnio kepykla Tilžės g,. 346, Lėja Smiltnerienė (g. 1893 m. gruodžio 15 d. Tauragėje) kepėja,  Chajos Sodinienės kepykla Trakų g., A. Strangulio minagų kepykla Švedų g. 7 (pirmoji sezoninė minagų kepykla Šiauliuose įkurta 1933 m. sausio mėnesį), J. Strimlingienės kepykla,  Rauza Šadovienė (g. 1898 m. vasario 15 d. Rietave, Telšių aps.) kepėja,  Sitros Šerienės kepykla Vilniaus g. 233, Rozalijos Šleinytės kepykla Vilniaus g. 99, Pr. Šnarienės kepykla Aukštoji g. 33, Eta Šteinaitė (g. 1896 m. kovo 6 d. Šiauliuose) kepėja, Rivės Veinbergienės kepykla Višinskio g. 6, Julės Vaitiekūnienės duonos kepykla Tilžės g. 119, Stepo Varkulevičiaus duonos kepykla Tilžės g. 92, Izidoriaus Vilčiausko kepykla Tilžės g. 152 ir kt.

1934 m. Šiauliuose buvo sudarytas kepyklų sindikatas, kuris bandė nustatyti duonos ir pyrago gaminių kainas, kovoti su kitų miestų kepyklų konkurencija.

Dar buvo miltinių gaminių fabrikas „Banga“ (savininkas Marijonas Masiulis g. 1915 balandžio mėn.) Gaisrininkų g. 2A.). Jurgis Masiulis 1922 m. gegužės mėn. pagal testamentą Marijonos Masiulienės įmonę paveldėjo 1940 m. balandžio 17 d.

1944 m. Šiauliuose veikė kepėjų-malūnininkų artelė „Duona“, kurioje buvo 16 narių. Jos kepėjai kepyklose kepė duoną ir aprūpino miestą duonos gaminiais. 

Mėsininkai, dešrų ir mėsos gaminių dirbtuvės, skerdyklos
Tarpukariu Arklių rinkoje buvo miesto savivaldybės skerdykla, kuri aprūpino skerdiena miesto įmones. Šiauliuose buvo 4 dešrų dirbtuvės, 2 mėsos fabrikai: Stanislovo Chlebinsko (g. 1891 m.) dešrų dirbtuvė ir prekyba Tilžės g. 116, Alterio Geselzono Varpo g. 17 dešrų dirbtuvė, Viktoro Norvaišo mėsos gaminių dirbtuvė Trakų g. 6, Šajos Raizo dešrų dirbtuvė Aušros al. 29, Henekas Raizas (g. 1914 m. Šiauliuose) – dešrininkas Aušros al. 29, Boleslovo Stankaus dešrų gamyba Trakų g. 6.

Dešrininkai, mėsininkai ir skerdikai: Abromas Glienšteinas (g. 1907 m. sausio 9 d. Vilniaus aps.) – mėsininkas,  vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo fabrike „Maistas“, Orelis Lazaris (g. 1915 m. biržlio 23 d. Šiauliuose) – mėsos rūšiuotojas, mėsininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo mėsos fabrike „Maistas“, Mauša Meišelzonas (g. 1903 m. Šiauliiuose) – mėsininkas, Chonelis Mendelsonas (g. 1903 m. rugpjūčio 4 d. Šiauliuose) – mėsininkas, Viktoro Norvaišo mėsos gaminių dirbtuvė Trakų g. 6, Chaimas Podliašas (g. 1923 m. kovo 15 d. Šiauliuose) – dešros gamintojas, Henechas Raizas (g. 1914 m. Šiauliuose) – dešrininkas, Amalija Raizienė (g. 1882 Šiaulėnuose, Šiaulių apskr.) mėsininkė, Aizikas Štrimlingas (g. 1879 m. lapkričio 10 d. Gruzdžiuose, Šiaulių apskr.) – mėsininkas, Vulfas Lazaris (g. 1918 m. birželio 1 d. Šiauliuose) – dešrininkas, Maušas Zabelkovskis (g. 1919 m. vasario 8 d. Tauragėje) – mėsininkas ir kt.

(Bus tęsinys)

Šiaulių kepėjai duonos kepykloje. XX a. I pusė. Iš Arvydo Skerio rinkinio.

Riestainių kepykla Šiauliuose. XX a. I pusė. Igno Gasiūno nuotr. Iš Arvydo Skerio rinkinio.

Šiaulių kepėjai. XX a. I pusė. J. Papievio nuotr. Iš A. Skerio rinkinio.

Šiaulių skerdyklos darbininkai. XX a. I pusė. Iš A. Skerio rinkinio.

V. Levito ir L. Goco knygrišyklos, kartoninių knygų ir dėžučių dirbtuvės amatininkai. Viduryje su akiniais Leiba Gocas. XX a. I pusė. Elektro fotografja „Menas“. Iš A. Skerio rinkinio.