Venecija yra salų miestas. Jos septynių kvadratinių kilometrų lagūnos centrą sudaro 118 salelių, iš kurių didžiausios ir garsiausios yra pati Venecija ir kitos didesnės – Lido, Burano, Murano ir seniausioji Torcello. Kai kurios Venecijos salos tokios mažos, kad jas visas užima viena institucija, bažnyčia, vienuolynas. Salose gyvena žvejai, sodininkai, daržininkai, amatininkai, menininkai.   

Venecijos salos pasiekiamos tiktai laivu. Keliauti geriausia vietiniais keltais, kurie tarp salų kursuoja nuolat, tai savotiškas metro ant vandens. Galima keliauti tradiciniu Venecijos transportu – gondolomis. Paprasčiausias ir pigiausias vandens transportas pasiekti salas yra laivai-autobusai, vadinami vaporetto. 2020 m. vienkartinis bilietas kainavo 7 eurus, o bilietas dienai – 20 eurų.

Viena iš kelionės po Veneciją diena buvo skirta plaukiojimams į Venecijos lagūnos salas. Su vandens transportu vaporetto išplaukėme iš Lido di Venezia, kuri primena mūsiškę Kuršių neriją. Tai ilga sala, kuri atskiria Venecijos įlanką nuo jūros. Jos puikūs paplūdimiai ir kurortiniai viešbučiai lengvai pasiekiami vaporetto. Lido sala – Venecijos kurortas, 1900 m. jis buvo garsiausias pasaulio poilsio ir pramogų centras. Iš tų laikų išliko didingi pastatai ir tarptautinis Venecijos kino festivalis, vykstantis Lido. O gražiausia Lido – iš jos atsiverianti nepaprasto grožio Venecijos panorama. Plaukiant iš Lido prieš Venecijos lagūną dar matosi San Michelės, Murano ir Burano salos.         

Pirmiausia atplaukėme į Burano salą, arba Isola di Burano, nutolusią  7 km  į šiaurę nuo Venecijos. Tai buvęs žvejų kaimelis su sena Šv. Martyno bažnyčia ir pasvirusiu XVI a. varpinės bokštu. Buranas įsikūręs ant trijų salų, sujungtų tarpusavyje tiltais. Čia gyvena apie 3 tūkstančiai gyventojų, daugiausia tai žvejai, ūkininkai. Jis garsėja spalvingais namais – tai specifinis Burano salos bruožas. Seniau, norint dažyti namą saloje, reikėdavo gauti valdžios leidimą, kuriame buvo nurodoma, kokia spalva turi būti dažomas namas. Tai pati spalvingiausia Venecijos sala: namai itin spalvingi, ryškiomis spalvomis išdažyti fasadai, balkonai, langai, langinės, durys. Šioje saloje rasite vaizdingiausias Venecijoje siauras gatveles, kanalus, lodžijas, kiekvienas namukas nudažytas skirtinga pasteline spalva. Šioje saloje apsilankęs lietuvių grafikas Žibuntas Mikšys (1923–2013) knygoje „Trys kelionės“ rašė: „Burano monotoniškas namų aukštis ir stilius kaip Murane, bet namai čia dar ypatingai spalvingai išdažyti. Čia didžiausia plokštuma dengta šviesiai mėlyna spalva. Tai visų pirma patraukia akį, atsiveria tokia nuostabi namų kompozicija, išeitų nuostabi akvarelė, ir kompoziciniai, ir spalviniai“ („Baltos lankos“, 1998, p. 34). XIX a. ši sala buvo virtusi prieglobsčiu dekadentiškiems menininkams. Ir dabar vietiniai dailininkai neįkyriai siūlo įsigyti kūrinių, vaizduojančių spalvingus salos kampelius.  

Saloje vyrauja ramybė, čia galima paplaukioti kanalais, vakarą praleisti jaukiose kavinukėse ir restoranuose. Buranas vilioja ne tik ryškiai dažytais žaismingais žvejų nameliais, bet ir  jaukiomis užeigomis, kuriose apstu šviežutėlės žuvies, jūros gėrybių, įvairių rūšių vietinio sūrio ir sausainių, vadinamų „bussolai buraner“, ir puikaus skonio itališko vyno.

Burano saloje nuo seno vietiniai vyrai išplaukdavo žvejoti į jūrą, o ant kranto likusios jų žmonos, motinos ar seserys, užsiėmė nėriniais. Sala jau nuo XVI a. garsėjo nėriniais, kuriuos vadina punto in aria – taškeliai „re“. Net pats didysis menininkas Leonardas da Vinči lankėsi Burano saloje ir įsigijo vietinių amatininkių rankdarbių. Ir dabar Burano – nėrinių sala, kurioje yra Nėrinių muziejus (Museo de merletto). Bilietas į šį muziejų, kurį verta aplankyti,  kainuoja 12 eurų.

Rašytoja Jurga Ivanauskaitė Burano salą apibūdino kaip „nėrinių imperiją“. Salos moterų sukurti rankdarbiai eksportuojami į visą Europą. Saloje yra nėrimo mokykla. Gidas mums paaiškino, kad saloje dirba apie 200 gabiausių mezgėjų ir nėrėjų. Jų nėriniais ir mezginiais puošiamos suknelės, vaikiški drabužėliai, baltiniai, marškiniai, nosinaitės, skarelės, servetėlės, staltiesės, šalikai, prabangi patalynė, užuolaidos ir kt. Visko ir neišvardysi. Kiekvienoje parduotuvėje sėdinčios pardavėjos ir  nėrėjos siūlo turistams ir salos svečiams įsigyti nepaprasto grožio nėrinių. Saloje taip pat gaminamos venecijietiškos kaukės. Retas gali atsispirti šių tradicinių gaminių grožiui ir įsigyja nėrinių arba karnavalinių kaukių, kaip prisiminimą apie viešnagę Burano saloje.

Turgus ant vandens Burano saloje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Paminklas Venecijos kompozitoriui Baldassare Galuppi (1706–1785), gimusiam Burano saloje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Garsieji Burano nėriniai.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Burano sala su XVI a. pasvirusia varpine.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Kanalas Burano saloje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.