(Tęsinys)  
                                                                                                                    
1975–1977 metais prie „Titnago“ skyrių teisėmis buvo prijungtos nedidelės Joniškio, Pakruojo ir Radviliškio, Akmenės, Kelmės, Mažeikių spaustuvės. Tų rajonų laikraščiai buvo renkami šiose rajoninėse spaustuvėse, o spausdinami Šiauliuose. Nuo tada prasidėjo centralizuotas laikraščių spausdinimas.

Įdiegus ofsetinę techniką, 1979 m. „Titnage“ buvo paleista žymiai našesnė spausdinimo mašina  „Zirkon-66“. Ja imta spausdinti tiek Šiaulių miesto ir rajono, tiek ir aplinkinių rajonų laikraščius. Ofsetinės spaudos būdo panaudojimas laikraščių spausdinimui, lyginant su iškiliosios spaudos būdu, leido pagerinti spaudos, ypač iliustracijų, kokybę, redakcijos galėjo šventinius numerius išleisti paspalvintus. Ofsetinių rotacinių spaudos mašinų našumas buvo daug didesnis, spaustuvininkų darbo sąlygos žymiai pagerėjo.

1979 m. buvo sumontuota nauja laikraščių spausdinimo mašina „Cirkon-66“. Jos greitis siekė 30 tūkst. egzempliorių per valandą. Vienkartinis spausdinamų laikraščių tiražas 1971 m. buvo 30 tūkst. egzempliorių ir išaugo iki 170 tūkst. 1982 m. buvo spausdinama 18 pavadinimų laikraščių.

1979 m. „Titnago“ spaustuvės pastato fasadas pasipuošė šriftine reklama: „Spaustuvė „Titnagas“ su senoviniu „Titnago“ spaustuvės firminiu ženklu ir jos įkūrimo data – 1923. Šios šriftinės reklamos  projekto autorius buvo tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto Piešimo-braižybos katedros studentas Stasys Gabalis.

1980 m. pabaigoje „Titnagas“ įsigijo fotorinkimo kompleksą „Kaskad“, buvo pradėta diegti fotorinkimo ir laikraščių perdavimo ryšių linijomis technologija. Buvęs „Titnago“ spaustuvės direktorius Bernardas Šimkus rašo: „Įdiegus rekomenduojamą fotorinkimo technologiją, buvo atsisakyta metalinio šrifto. Pagal šią technologiją tekstas raidė po raidės 42 ženklų per sekundę greičiu buvo fotografuojamas fotojuostoje. Ši spausdinimo technologija buvo naudojama iki 1990 m. Ją pakeitė naujas spaudos formų gamybos įrenginys, kurio pagalba iš kompiuterio vaizdas buvo perkeliamas tiesiai į spaudos formą. Laikraščio redaktorius pats sprendė, ar laikraščio puslapis išbaigtas, ar spalvotos nuotraukos, atspausdintos ant laikraštinio popieriaus, bus pakankamos kokybės. Be jo nurodymo spaustuvė negali net spaudos formų pagaminti“ (Šimkus B. Laikraščių spausdinimas „Titnago“ spaustuvėje. Iš: kn. Puronas V., Nekrašius. Saulės miesto spauda: apie Šiaulių spaustuves, leidyklas ir knygrišyklas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2011, p. 134–136).

1983 m. spaustuvė gavo aparatų, kuriais spausdintiną tekstą galėjo priimti ryšių kanalais. Sumontavus šią įrangą, pradėti rinkti keturi įmonių (įstaigų) laikraščiai, o 1984 m. ir Šiaulių rajono laikraštis „Leninietis“ bei du „Raudonosios vėliavos“ laikraščio puslapiai. 1984 m. „Titnago“ spaustuvė spausdino 11 rajonų, taip pat Šiaulių miesto ir 4 įmonių laikraščius.

1988 m. „Titnago“ spaustuvė įsigijo 10 spaudos sekcijų laikraščių spausdinimo mašiną „Newsline-30“, kuria buvo galima spausdinti iki 32 puslapių apimties laikraščius. Spausdinamų laikraščių ir kitokių periodinių leidinių skaičius išaugo iki 50. „Titnage“ buvo spausdinami Šiaulių periodiniai leidiniai: „Raudonoji vėliava“ (1944–1988, nuo 1988 m. „Šiaulių naujienos“), savaitraštis „Pedagogas“, „Krivūlė“, „Savaitės krivūlė“, satyros ir humoro žurnalas „Titnagas“ (1989), „Nelabai įdomus momentas“, „Žiemgala“ (1990–1994 m.), „Aušros alėja“ įvairūs vienkartiniai ir neperiodiniai laikraščiai, kurių leidėjai buvo įvairios visuomeninės draugijos ir organizacijos, taip pat miesto įmonės ir įstaigos „Skaitantis žmogus“,  „Energetikas“, „Žydrasis ekranas“, „Vairas“, „Elnietis“, „Maistas“, „Statyba“, „Bendrovė“ ir kt. Taip pat buvo spausdinamos „Lietuvos žinios“ su jo priedais, „Lietuvos sveikata“, „Panevėžio balsas“, „Sekundė“, „Vilniaus diena“, „Mokyklų forumas“, Kauno, Biržų, Kupiškio, Raseinių, Rokiškio, Pasvalio, Širvintų, Utenos, Trakų ir kitų rajonų laikraščiai.

1990 m. „Titnagas“ pradėjo spausdinti „Šiaulių kraštą“. Šis laikraštis buvo vienas pirmųjų spalvotųjų, nes spaustuvės įsigyta naujoji spausdinimo mašina galėjo spausdinti ir spalvotus puslapius.

1988–1991 metais imta leisti daug spaudos leidinių rusų kalba, kurie Rusijos Federacijoje negalėjo būti spausdinami. Tai daugelis Maskvos, Kemerovo, Sankt Peterburgo, Sverdlovsko ir kitų Rusijos Federacijos miestų demokratinių judėjimų laikraščiai „Laisvė“, „Laisvasis žodis“, „Laisvasis Kuzbasas“, „Rusijos rytas“, „Garbė ir sąžinė“, „Ekspres kronika“ ir kt.  Iš viso 22 pavadinimų leidiniai. Jie tuo laikotarpiu prisidėjo prie demokratinio šios šalies atsinaujinimo.


Titnagiečiai pirmieji Lietuvoje pradėjo naudoti spaudos formas juodųjų metalų pagrindu, besidabres plėveles fotoprocesuose, savo jėgomis iki 3-4 kartų restauruoja ir panaudoja ofsetines spaudos formas. Spaustuvėje buvo pilnai įdiegta tekstų rinkimo ir maketavimo kompiuteriais technologija.

1991 m. nuo valstybinės akcinės „Titnago“ spaustuvės atsiskyrė Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo ir Radviliškio skyriai.

1991 m. „Titnago“ spaustuvė pradėta privatizuoti, o 1992 m. viešai pasirašytos akcijos, privatizuota ketvirtadalis įmonės kapitalo (iki 1993 m. spalio 3 d. – Šiaulių valstybinė spaustuvė „Titnagas“). AB spaustuvė „Titnagas“ buvo Lietuvos spaustuvininkų asociacijos, Šiaulių pramoninkų asociacijos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė. Spaustuvėje dirbo 74 žmonės. Spaustuvė buvo įsikūrusi Vasario 16-osios g. 52, Šiauliuose. „Titnage“ 1993 m. dirbo 87 darbuotojai: spausdino knygas, brošiūras, įvairus blankus, reklaminius leidinius, teikė kitas poligrafijos ir leidybos paslaugas ir kt.

1996 m. birželio 18 d. spaustuvė įregistruota kaip akcinė bendrovė, o  1999 m. gruodžio 24 d. buvo galutinai privatizuota. Nuo 2000 m. sausio mėnesio „Titnago“ spaustuvė tapo UAB „Viachema“ antrine įmone. Buvo įdiegta šiuolaikinė įranga, kuria iš kompiuterinių laikmenų renkamas tekstas, buvo maketuojamas laikraštis, spaudos leidinys. 2005 m. įmonėje dirbo 80 darbuotojų, 2006 m. – 90, 2010 m. – 55 darbuotojai.

2002 m. įsigyta penkiaspalvė lapinė ofsetinė mašina „Man Roland 305“, vėliau nauja plokščių gamybos ir kopijavimo įranga, kuri 2011 m. buvo pakeista į žymiai modernensę „Compiuter to plate“ įrangą, plokščių gamyboje beveik nenaudojančią cheminių medžiagų. 2004 m. spaustuvė įsigijo visiškai modernizuotą popieriaus supjovimo ir smulkinimo įrangą, 2005 m. – popieriaus lankstymo liniją MBO, 2007 m. – brošiūrų gamybos liniją „Honer 7000“, 2010 m. – knygų minkštųjų viršelių klijavimo mašiną „Horizont 270“, naują numeravimo techniką, skaitmeninės spaudos mašiną „BIZHUB PRO 5501C“, su kuria mažais tiražais ekonomiškai ir operatyviai buvo atliekami didesnio formato užsakymai ir kt.

Minint „Titnago“ spaustuvės įkūrimo 60-metį 1983 m. buvo sukurtas ir pagamintas Šiauliuose spaustuvės ženkliukas su užrašu „TITNAGUI 60“ ir išleista trikampio formos gairelė (20 x 9,8), pakabinama ant šilkinio siūlo. Jos vienoje pusėje žalsvos spalvos fone pavaizduotas stilizuotas presas ir užrašas „TITNAGAS 60“. Vėliau  dar išleistas kitas ženkliukas „Šiauliai „Titnagas“. 2013 m. minint „Titnago“ spaustuvės 90-metį buvo pagamintas metalinis ženkliukas, kurioje averse pavaizduotas stilizuotas presas ir užrašas: „SPAUSTUVĖ / TITNAGAS / 1923“.

Ilgamečiai AB spaustuvės „Titnagas“ darbuotojai tėvas ir sūnus Bronislovas ir Remigijus Valčiukai, Sidarai, Eduardas Peleckis, Rimantas Ežerskis, Linas Krungolcas, Stasė Antanaitytė, brošiūruotoja Danguolė Vaišnorienė, Janina Balčiūnienė, dizaineris Linas Janonis, gamybos meistrės Žydrutė Vileikytė ir Jolanta Andrulienė, pakuotoja Birutė Navickienė ir kt. (Kukanauskas E. Apie AB spaustuvę „Titnagas“. Iš kn.: Puronas V. ir Nekrašius J. Saulės miesto spauda: apie Šiaulių spaustuves, leidyklas ir knygrišyklas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2011, p. 212-213. Spalvota įklija).

Be įprastinės produkcijos – laikraščių „Auksinė varpa“, „Bičiulis“, „Būdas žemaičių“, „Darbas“, „Kalvotoji Žemaitija“, „Kelmės kraštas“, „Kupiškėnų mintys“, „Gimtasis Rokiškis“,  „Šiaurės rytai“, „Vienybė“, „Radviliškio naujienos“, „Šilalės artojas“, „Expres kontaktas“, „Šiaulių naujienos“, įvairių žurnalų etikečių, vizitinių kortelių, blankų – spaustuvė spausdino ir transporto vienkartinius bilietus, tam tikslui panaudodama ir popierių su vandens ženklais, reklaminius plakatus, kalendorius, nedidelės apimties brošiūras, knygas, albumus, kalendorius, katalogus, gamino spalvotas kartonines dėžutes ir kt.

Įmonės produkcija buvo eksportuojama į Rusijos Federaciją, Latviją, įrengimai, popierius, dažai ir kitos poligrafinės medžiagos buvo importuojamos iš Suomijos, Estijos, Vokietijos, Čekijos, Švedijos, Rusijos federacijos ir kt. Spausdinama iškiliuoju ir ofsetiniu būdu rotacinėmis spaudos mašinomis RO 62 ir „Cirkon-66“ bei lapinėmis spaudos mašinomis „Dominant-725“, „Dominant-745“ ir kt.

2020 m. vasario mėnesį koncernas „Achemos grupė“ buvo nusprendęs likviduoti spaustuvę „Titnagas“. 2020 m. vasario mėn. pradžioje iš pareigų buvo atleistas „Titnago“ spaustuvės generalinis direktorius Edvardas Kukanauskas. Tų pačių metų kovą koncerno Achemos grupė“ akcininkai buvo nusprendę tęsti įmonės veiklą. 2020 m. balandžio 28 d. koncerno akcininkai nutarė likviduoti spaustuvę „Titnagas“ nuo 2020 m. gegužės 1 d. Likviduojama spaustuvė „Titnagas“ atleido visus 44 darbuotojus.

Šiaulių „Titnago“ spaustuvė buvo ryšys su tarpukario ir pokario Šiauliais, atkurtos Lietuvos istorija, miesto spaustuvių raida ir kultūra. Anądien, eidamas pro buvusį „Titnago“ spaustuvės pastatą, pastebėjau nulupinėtas jos pavadinimo raides, pašalinta buvusi reklama ir informacija apie šią spaustuvę. Tyli išjungtos ir nedirbančios jos spausdinimo mašinos, nebevaikšto apie jas spaustuvininkai. „Titnago“ spaustuvės istorija baigėsi. O gaila.

Belieka tik prisiminti tai, kas lydėjo šią seniausią Šiaulių miesto spaustuvę. 1926 m. už aukštos kokybės produkciją spaustuvė „Titnagas“ pelnė Žemės ūkio ir pramonės parodos aukso medalį. Šiauliuose spaustuvė buvo įkurta, išsiplėtė ir, deja, šiemet, ji buvo likviduota.

„Titnago“ spaustuvė metų tėkmėje, santvarkų virsmuose išliko neatsiejama Šiaulių miesto amatų ir pramonės dalimi, tvirta baze kultūros vertybėms – knygoms, laikraščiams, žurnalams – spausdinti, valstybės ir privačių įmonių užsakymams atlikti. Ji tapo modernia spaustuve, kuri savo spausdinimo darbais buvo žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. „Titnagas“  buvo ilgiausiai dirbanti  spaustuvė ne tik Šiauliuose, bet ir Šiaurės Lietuvoje. Ji veikė nuo 1923 m. rugsėjo 1 d. iki šių metų gegužės 1 d. „Titnago“ spaustuvės gyvavimas ir egzistavimas tapo neatsiejama Šiaulių miesto kultūros ir spaudos istorijos dalimi.

Siūlau, pagerbiant dr. J. Šliūpo indėlį į Šiaulių spaustuvių istoriją ir jo nuopelnus įkuriant mieste spaustuvę, prie buvusios „Titnago“ spaustuvės pastato sienos, Vasario 16-osios gatvėje 52,  pritvirtinti atminimo lentelę su užrašu apie tai, kad aušrininkas, valstybės ir kultūros veikėjas, spaudos darbuotojas, medicinos daktaras Jonas Šliūpas (1861–1944) 1923 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose įkūrė „Titnago“ spaustuvę, kuri veikė iki 2020 m. gegužės 1 d., palydint šį užrašą dr. J. Šliūpo žodžiais: „Be kibirkšties, gaunamos skeliant šį kietą akmenį (titnagą) į akmenį, žmogaus gyvenimas būtų tamsesnis.“

(Bus tęsinys)

2020 08 21 23

Tarpukario dailininko Juoso Olinardo Penčylos 1939 m. piešinyje dr. Juozas Šliūpas.

2020 08 21 4

Spaustuvės „Titnagas“ ženkliukas ir reklaminio leidinio reprodukcija. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 08 21 7

Laikraštis surenkamas fotorinkimu „Titnago“ spaustuvėje. 1983 m.

2020 08 21 15

„Titnago“ spaustuvė 1983 m.

2020 08 21 14

Laikraščiai, spausdinti „Titnage“ 1983 m.

2020 08 21 19

„Titnago“ spaustuvė 1979 m.

2020 08 21 21

2020 08 21 22

Bernardas Šimkus – buvęs „Titnago“ spaustuvės direktorius. Nuotr. iš „Titnago“ spaustuvės archyvo.

2020 08 21 8

Buvęs „Titnago“ spaustuvės direktorius Viktoras Kiseliovas.

2020 08 21 9

„Titnago“ spaustuvės darbuotojas Kazimieras Dambrauskas.

2020 08 21 18

Raidžių rinkėja Genovaitė Abromavičienė, „Titnage“ pradėjusi dirbti 1945 m.

Į viršų