facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Visi, kas atvyksta į Italiją, nepraleidžia progos pabuvoti Venecijoje – Adrijos karalienėje. Kiekvienąkart atvykęs į Veneciją vis atrandi joje kažką naujo, nematyto. Šis miestas, dar kitaip vadinamas „la Serenissima“ (ramiai gražus), įsikūręs Venecijos lagūnos 118 salų bei salelių ir žemyne.  Per šimtmečius jis buvo pastatytas ant vandens, ant įkaltų stulpų, sumestų rąstų ir supilto smėlio. Veneciją kerta daugiau kaip 150 kanalų ir jungia apie 409 tiltus ir tiltelius.

Plačiausias kanalas Venecijoje vadinamas „Grand Canal“, kuris miestą dalija į dvi dalis. Jo ilgis siekia daugiau negu 2 km, o vidutinis gylis – apie 4 metrus. Venecijos salose ir salelėse yra per 3000 siaurų gatvelių, aikščių ir skersgatvių. Susisiekiama kanalais: jais kursuoja baržos, motorlaiviai, gondolos. Geležinkelio ir automobilių tiltai jungia Veneciją su žemynu. Nuo jūros lagūną yra atitvėrusi smėlio nerija.

Į Veneciją atplaukėme laivu iš kurortinio miestelio Lido di Jesolo, įsikūrusio Adrijos jūros pakrantėje. Buvo liepos mėnuo, pats atostogų ir turizmo įkarštis Venecijoje. Uoste mus pasitiko gausybė laivų, gondolų, o Venecijos kanaluose, gatvėse, aikštėse – šimtai tūkstančių turistų ir šiaip smalsuolių. Pažintį su Venecija pradėjome nuo senamiesčio. Jame daug įvairių stilių architektūros paminklų, kanalų, tiltų, tiltelių. Išsiskiria Šv. Morkaus ir Pjacetos aikštės; Prokuracijų rūmai, Lodžeta, senoji Šv. Morkaus biblioteka, La Feničės operos rūmai, daug gotikinių, renesansinių ir barokinių architektūros paminklų: Šv. Jono ir Povilo, Šv. Marijos Stebuklingosios bažnyčios, Šv. Jurgio didžioji bažnyčia ir vienuolynas ir kt.  

Visus atvykusius į Veneciją pasitinka Šv. Morkaus aikštė. Miesto simbolis – puošnioji bizantinė penkiakupolė Šv. Morkaus bazilika su garsiuoju Aukso altoriumi, varpinė, buvusios valstybės valdovų iškilioji rezidencija – Dožų rūmai – gotikos šedevras (dabar muziejus); Rialto tiltas (Ponte Rialto, 1592 m.), nuo kurio atsiveria puikūs Didžiojo kanalo vaizdai; Venecijos gatvelių ir kanalų labirintai. Kad turistai Venecijoje nepasiklystų, keliai mieste į svarbias vietas pažymėti geltonomis raidėmis su rodykle ant sienų ar tiesiog ant grindinio.

Venecija – Italijos dvasinio ir kultūrinio gyvenimo centras. Čia veikia universitetas (įkurtas 1868 m.), medicinos mokykla, dailės akademija, komercijos, architektūros, Adrijos tyrimo institutai, Tarptautinis italų muzikos propagavimo centras, 15 muziejų (Akademijos galerija, šiuolaikinio meno tarptautinė galerija, archeologijos, stiklo, jūros istorijos muziejai ir kt.). Venecijoje vyksta šiuolaikinės dailės parodos (nuo 1895 m.), tarptautiniai kino, šiuolaikinio teatro ir muzikos festivaliai.

Teritorija, kurioje įsikūrusi Venecija, po truputį grimzta. Per audras kanalų vanduo dažnai pakyla ir užlieja miesto aikštes ir gatves. Venecija skęsta. Viena iš priežasčių – pakilęs jūros lygis. Potvynis reguliariai vyksta tarp lapkričio ir kovo mėnesių. Dažnai būna užlietos visos žemiau esančios vietos,  tarp jų – Šv. Morkaus aikštė, kurioje turistai mėgsta lankytis, gerti kavą čia įsikūrusiose kavinėse.

Kavos mėgėjai Venecijoje būtinai apsilanko vienoje seniausių Europoje „Florian“ kavinėje, esančioje Šv. Morkaus aikštėje. Mūsų lankymosi metu prie baro espresso kainavo 2 eurus, aikštėje sėdint prie staliuko ir klausantis muzikos, kavos kaina patrigubėjo – 6 eurai (staltiesės mokestis). Kava italų gyvenime beveik svarbesnė už vyną. Bet kuriuo dienos metu galima išgerti stiprios juodos espresso kavos, pusryčiams ar popietei tinka cappuccino. Galima pasimėgauti ir pieniška caffe latte. Bet tikras italas geria tik espresso. Visur kavinėse tik ir girdi itališkai sakant: if caffe, espresso (liet. kavos, ekspreso); per favore (liet. prašau), grazie (liet. ačiū). „Florian“ kavinėje gurkšnodamas stipraus ir malonaus skonio espresso, pastebėjau, kaip prie baro priėjusi vidutinio amžiaus malonios išvaizdos italė užsisakė kavos. Ji, dešiniosios rankos dviem piršteliais, grakščiai suėmusi už ąselės nedidelį puodelį, neskubėdama, mažais gurkšneliais gėrė espresso, retkarčiais atsigerdama šalto vandens iš stiklinėlės. Šis kavos gėrimo ritualas tęsėsi maždaug penkiolika minučių. Baigusi gerti kavą, nepažįstamoji iš madingo rankinuko išsitraukė brangakmeniais inkrustuotą parkerį ir kaligrafiška rašysena ant čekio išgraviravo savo parašą. Užpildytą čekį, padavė barmenui. Grakščiai pakilusi nuo kėdės, ji maloniai visiems nusišypsojo ir lengvai nupleveno savais keliais, paskui save palikdama svaiginančių kvepalų kvapą.  Tai buvo nepakartojamas susitikimas su Venecija.

2020 07 31 32

Šv. Morkaus aikštė Venecijoje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 07 31 28

Puodelis espreso seniausioje Europos kavinėje „Florian“ Šv. Morkaus aikštėje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 07 31 33

Kiekvienas žmogus – kaukė.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 07 31 31

Venecijos architektūra.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 07 31 31

Venecijos kanalas.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Į viršų