facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

 (Tęsinys)                                                                                                                      

Šolomo Savičiaus ir Borucho Šumkauskio (nuo 1920 iki 1928 m., nuo 1928-01-25 – „Grafika“) spaustuvė, litografija ir knygrišykla (nuo 1920 iki 1941 m.).

1920 m. savo spaustuvę (kartais jos įkūrimo data nurodoma 1878 m. – Michailo Dvoržeco spaustuvės Raseiniuose įkūrimo data) iš Raseinių į Šiaulius perkėlė žydų tautybės Raseinių miestiečiai  Šolomas Savičius ir Boruchas Šumkauskis.

Šolomas Savičius, s. Izaoko, gimė 1885 m. Slucke (Rusija), nužudytas 1941 m. Vilniuje. B. L. Šumkauskis, Ziusmano sūnus, gimė 1886 m. Raseiniuose, mirė 1941 m. Šiauliuose. Jis profesinius įgūdžius buvo įgijęs vienoje iš Sankt Peterburgo spaustuvių.

Iki 1923 m. Š. Savičiaus ir B. Šumkauskio spaustuvė buvo įsikūrusi Dvaro g. 24. Kaip nurodo dr. T. Petreikis, šios spaustuvės adresas vis keitėsi: 1923 m. – Kalėjimo g. 2, 1923 – Kuršėnų g. 1A , 1925 m. – Vilniaus g. 203, 1928-03-09 – Bažnyčios g. 46 („Birutės“ namai), 1934 m. – Dvaro g. 70, 1940 m. – Bažnyčios g. 43 (Juozo Valančiaus namai) (Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 375).

Įmonei, be spaustuvės, dar priklausė chromolitografija, stereotipija, antspaudų, kartonažo ir dėžučių dirbtuvė, knygrišykla.

1931 m. spaustuvėje ir litografijoje dirbo 10 darbininkų. Š. Savičiaus ir B. Šumkauskio spaustuvė 1923 m. spalio 15 d. įsirengė pirmąją chromolitografiją, taip regiono leidėjams pasidarė prieinama spalvota spauda (T. Petreikis. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 375; LCVA, f. 391, ap. 2, b. 2118, lp. 92; Šiaulių apskrities viršininko leidimas Š. Savičiaus ir B. Šumkauskio spaustuvei laikyti chromolitografijos skyrių. Šiauliai, 1923, spalio 15. LCVA, f. 412, ap. 9, b. 183,  lap. 69).

1928–1940 metais  spaudos įmonė turėjo dvi patalpas, kurių pagrindinės buvo Dvaro g. 70, o kitos – Bažnyčios g. 46 („Birutės“ namuose). Tai buvo viena didžiausių ir moderniausių spaustuvių Šiauliuose. Savo dokumentus ir siunčiamus raštus žymėjo ovalo formos rėminančia linija apibrėžtu spaudu-užrašu: „Savičas ir Šumkauskis / Nr. .... / Šiauliai“. Dar buvo naudojamas vienos eilutės neapibrėžtas spaudas-užrašas: „Savičo ir Šumkauskio spaustuvė“. Ši spaustuvė savo poligrafijos produkciją žymėjo dailininko Gerardo Bagdonavičiaus 1927 m. sukurtu įmonės ženklu.

1923 m. Š. Savičiaus ir B. Šumkauskio spaustuvė turėjo 2 „Boston press“ elektrinių motorų sukamas spaudos mašinas. 1927 m. pradžioje atnaujinta spaustuvės techninė įranga, ji visiškai elektrifikuota (veikė 5 elektriniai motorai), dirbo viena viso formato ir trys pusformatės iškiliosios spaudos mašinos, dvi litografinės mašinos ir kiti įrenginiai.

1927 m. įmonėje jau buvo 7 mašinos (4 spaudos ir 1 litografijos mašina, stereotipijos presas, popieriaus pjovimo), 1935 m. – 9 (2 plokščiaspaudės, 3 tiglinės, 3 litografijos spaudos ir stanokas), 1941 m. – 12 (chromolitografinė firmos „Faber e. Schleicher“, litografijos, 5 spaudos, bronzavimo, stancavimo, 2 popieriaus pjovimo, knygų nugarėlių lenkimo) mašinų (T. Petreikis. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu; Vaseris  A. Šiaulių spaustuvės. Diplominis darbas. Vilniaus universitetas. Šiauliai [i. E. Vilnius], 1969. VUB RS, f. 85-140, lp. 54, 55, 57).
1941 m. pavasarį „Grafika“ įsigijo pirmąjį linotipą. Tuomet tai buvo vienintelė tokią techninę įrangą turinti spaustuvė regione. Įmonei vadovavo 1936 m. vedėjas Š. Savičius, pavaduotojas B. Šumkauskis, bet faktiškai spaudos skyriui vadovavo B. Šumkauskis, o chromolitografijos – Š. Savičius. 1940 m. – vedėjas Dovydas Mazo, vėliau Beila Šneiderytė.  Spaustuvėje nuo 1924 m. dirbo Šiaulių spaustuvininkas Florijonas Živolinskas. 1927 m. įmonėje, be savininkų, dar  buvo 4 darbininkai ir 6 mokiniai (Glosienė  A. Poligrafijos įmonės Lietuvoje 1918–1940 metais. „Knygotyra“, 1991, t. 18 (25), p. 54; Papaurėlytė  A. Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) knygos įstaigos.

„Knygotyra“, 2001, t. 37, p. 282; Užtupas V. Lietuvos spaustuvės, 1522–1997. Vilnius; Kaunas, 1998, p. 301). Vėliau jų padaugėjo iki 20 žmonių. Meistras buvo vokietis iš Latvijos Gruntmanas.  

Š. Savičiaus ir  B. Šumkausko spaustuvė turėjo laikinų finansinių sunkumų, neišgalėjo susimokėti mokesčių valstybei ir savivaldybei, todėl 1927 m. liepos 6 d. Šiauliuose, Bažnyčios g. 4 (Vaitkaus namuose), įvyko varžytinės: buvo parduodamos šiai spaustuvei priklausančios litografijos, mašinos popieriui pjaustyti ir knygoms rišti, 80 dėžių įvairios rūšies rusų ir kitų kalbų visi reikalingi rinkimo priedai bei kiti daiktai (Skelbimas. Varžytynės. „Naujos Šiaulių naujienos“, 1927 liepos 3, p. 3). 1927–1931 metais šios spaustuvės savininkais buvo žydų tautybės raseiniškiai Izraelis Joffė (g. apie 1858) ir Rafaelis Kaplanas (g. apie 1891). 1928 m. sausio 4 d. Bažnyčios g. 4, per viešas varžytines buvo parduodamas Š. Savičiaus ir B. Šumkauskio kilnojamasis turtas: litografijos mašina su 15 litografijos akmenų, 12 vnt. volų ir dinamo mašina – 8 000 litų mokesčiams padengti  (Skelbimas. „Šiaulietis“, 1927 gruodžio 25, p. 8).

Kaip nurodo dr. T. Petreikis, „1928 m. sausio 15 d. bankrutavusią Š. Savičiaus ir B. Šumkauskio spaustuvę iš varžytinių nupirko kreditoriai I. Joffė ir R. Kaplanas; naujieji savininkai spaustuvę pervadino  į „Grafiką“. Naujas leidimas „Grafikai“ buvo išduotas 1928 m. sausio 25 d. Iš tikrųjų Š. Savičius ir B. Šumkauskis spaustuvei toliau vadovavo ir jai atstovavo visose srityse“ (Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m.  pavyzdžiu, p. 193).
1928 m. birželio 22 d. Šiaulių apygardos teismo svarbiausių bylų teismo tardytojas areštavo spaustuvininką Š. Savičių, gyvenantį Šiauliuose, ir patraukė teismo atsakomybėn už tai, kad 1920 m. jis suklastojo ir išdavinėjo žydų gimimo metrikus. Š. Savičius buvo pasodintas į Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimą ir jam buvo  paskirtas 50 000 litų turto užstatas. Š. Savičiui įnešus užstatą, jis iš kalėjimo buvo paleistas (Areštuotas spaustuvininkas Šolomas Savičius. „Šiaulietis“, 1928 liepos 1, p. 2).

Š. Savičius ir B. Šumkauskis 1931 m. iš I. Joffės ir R. Kaplano „Grafiką“ perpirko (Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 194). Gavę nemažai užsakymų, jie greitai padidino spaustuvės pajėgumą ir priėmė dirbti naujų darbuotojų.

Spaustuvė-litografija  „Grafika“ 1938 m. liepos 13 d. buvo įregistruota Prekybos registre. Įmonės būstinė nurodyta Šiauliuose, Dvaro g. 70. Spaustuvės savininkai: Šolomas Savičius, g. 1884 m., gyv. Tilžės g. 168, Šiauliuose, ir Boruchas Šumkauskas, g. 1886 m., gyv. Dariaus ir Girėno g. 46, Šiauliuose  (Registro A Nr. 1535, įrašo eilės Nr. 1, byl. Nr. 1377, „Vyriausybės žinios“, 1938 liepos 23 d., II dalis,  Nr. 536, p. 12).

Spaustuvė savo dokumentams žymėti naudojo ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą, kuriame buvo įrašas: „GRAFIKA“  ŠIAULIAI / SPAUSTUVĖ, / LITOGRAFIJA, ANTSPAUDŲ D-VĖ / telef. Nr. 81. BAŽNYČIOS g-vė „Birutės“ namai“.

Š. Savičiaus ir B. Šumkauskio spaustuvėje įvairiu laiku jidiš, lenkų, lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis buvo spausdinama blankų ir smulkioji spauda, knygos, kalendoriai, blankai, spalvotos etiketės, afišos, plakatai, atvirukai ir kt. (Skelbimas. Savičio ir Šumkauskio spaustuvė (...). „Sietynas“, 1921 spalio 1, nr. 16).

Dr. T. Petreikis nurodo, kad šioje spaustuvėje dar buvo spausdinama ši Šiaulių ir krašto periodinė spauda: „Atgimimas“ (1923–1924),  „Aušrelė“ (1922), „Daigai“ (1924), „Dabarties klausimai“ (1929), „Darbininkų atstovas“ (1921–1922), „Darbininkų balsas“ (1924–1926), „Darbininkų vienybė“ (1922), „Jaunas darbininkas“ (1922–1923), „Kultūra“ (1928–1930), „Mokykla ir gyvenimas“ (1920–1921), „Momentas“ (1928–1929, su pertrauka), „Mūsų kraštas“ (1924), „Mūsų momentas“ (1930–1931), „Mūsų vėliava“ (1922), „Naujas laikas“ (1934), „Naujoji gadynė“ (1923), „Pagelbos žodis“ (1926), „Pajūris“ (1936), „Panevėžio balsas“ (1924), „Pergalė“ (1940), „Raudonoji vėliava“ (1941), „Sietynas“ (1920–1922), „Siuvėjų patarėjas“ (1925–1926, 1930), „Skautų aidas“ (1923, Nr. 2-5), „Šaipokas“ (1922), „Šatrija“ (1928), „Šaulys“ (1926), „Šiaulietis“ (1925–1926), „Šiaulių aidas“ (1935), „Šiaulių apskrities kilnojamosios žemės ūkio parodų komiteto biuletenis“ (1931), „Šiaulių bloknotas“ (1932–1933), „Vienybė-galybė“ (1924), „Žemaičių prietelius“ (1926–1928), lietuvių ir hebrajų kalbomis „Lietuvos skelbimų lapas“ (1923), hebrajų: „Cait“ (1923–1924), „Underzr=Cait“ (1924), „Šavler Vochenblat“ (1927) ir kt. (Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 375).

Nuo 1930 m. „Grafikos“ spaustuvėje pradėjo dirbti K. Ežerskis. Jis savo prisiminimuose apie darbą šioje spaustuvėje pasakojo: „Spaustuvininko darbas mane paviliojo 1930 metais. Tų metų gegužį peržengiau savininkų Savičiaus ir Šumkauskio spaustuvės litografijos slenkstį ir pradėjau dirbti knygrišyklos skyriuje. Vėliau ši spaustuvė vadinosi „Grafika“. Kai Lietuvoje buvo atkurta Tarybų valdžia, spaustuvę, kaip ir kitas miesto įmones, nacionalizavo. (...) Prisimenu, kaip buvo leidžiamas naujas mūsų laikraštis „Raudonoji vėliava“. Rinko jį, kaip ir dabar, linotipu, bet į spausdinimo mašiną popieriaus lapus reikėjo įleisti rankomis. Tokios spausdinimo mašinos pajėgumas viršijo 1000–1200 egzempliorių laikraščių per valandą.

Sąlygos tada, aišku, buvo ne per geriausios.  Man ypač džiugu, kad aš buvau gretose spaustuvininkų, kurie rinko ir spausdino šį laikraštį. Mes, spaustuvininkai, buvome ir pirmieji naujo laikraščio pirmojo numerio skaitytojai ir vertintojai“ (Ežerskis K. Sutikome laikraštį su džiaugsmu. „Raudonoji vėliava“, 1967 birželio 25, p. 3).

Stambiausios spaustuvės Šiauliuose buvo pradėtos nacionalizuoti 1940 m. liepos mėnesį.  Tada Šiauliuose liepos 31 d. nacionalizavus „Titnago“ ir „Grafikos“ spaustuves, o 1940 spalio 28 d. – ir „Lietpress“, suformuota viena „Grafikos“ spaustuvė su vidiniu „Titnago“ padaliniu (Vaseris  A. Šiaulių spaustuvės, l. 54-55, 57).

Tęsiant nacionalizaciją, 1941 m. vasario mėnesį aprašyta ir nusavinta „Globus-Spauda“. Ji buvo prijungta prie „Grafikos“ spaustuvės. 1941 m. rugsėjį į „Grafikos“ patalpas perkėlus  spaustuvės  „Spauda–Globus“ įrenginius, bendra įmonė 1941 m. pertvarkyta į spaustuvę  „Astra“ (Užtupas V. Lietuvos spaustuvės 1522–1997, p. 303).

1940–1941 m. „Grafikos“, o vėliau „Astros“ spaustuvėje dirbo žydų tautybės spaustuvininkas V. Zalčas, kurį 1941 m. pabaigoje hitlerininkai sušaudė .

Spaustuvė „Spauda“ ir  antspaudų dirbtuvė (įsikūrė 1930, išsilaikė iki 1940 m.). Spaustuvės savininkė žydų tautybės miestietė Simė Šicienė (buv. Maizenfusaitė, nuo 1936-01-01 – Blochienė) (Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 376).

1930 m. įmonę perėmė iš dėdės Abramo Maizenfuso ir pavadino „Spauda“; adresas – Varpo g. 6 (Rutkauskienės namai). 1935 m. gegužės mėnesio pradžioje spaustuvė ir antspaudų dirbtuvė „Spauda“ persikėlė iš Varpo g. 6 į  Varpo g. 3 (prie autobusų stoties), o nuo 1938 m. rugsėjo 21 d. – į Vilniaus g. 197.

Kaip nurodo dr. T. Petreikis: „Spaudos“ techninę įrangą sudarė: 1929 m. – trys (dvi „Boston press“ sistemos ir „Konig und Bauer“ spaudos) mašinos, 1931 m. – dvi spaudos mašinos, 1935 m. – trys (dvi „Boston press“ sistemos ir plokščiaspaudė firmos „Konig und Bauer“), 1940 m. – trys (plokščiaspaudė, „Boston press“ sistemos ir rankinė popieriaus pjovimo) mašinos.

1936 m. spaustuvės vedėjas buvo Mykolas Diktanas (g. 1909-09-25 – 1980). 1940 m. Simė Blochienė „Spaudos“ spaustuvę pardavė Aronui ir Leizeriui Punams“ (Petreikis  T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 376-377).

„Spaudos“ spaustuvėje buvo spausdinami blankai ir smulkioji spauda lietuvių kalba. Taip pat išeidavo knyginės ir periodinės produkcijos: „Bloknotas“ (1933), „Įdomus mūsų momentas“ (1935–1940), „Klumpės“ (1933), „Krizė“ (1933), „Mūsų momentas“ (1932, 1935–1940), „Laisvamanis“ (1936–1939), „Šiaulių bloknotas“ (1932), „Šiaulių parodos žinios“ (1932), „Šiaulių žinios“ [(iki 1934-09-02 (nr. 33)], „Šiaurės žvaigždė=Norda Stelo“ (1932), „Taškas“ (1931), „Savaitraštis“ (1933), „Šiaurės ekspresas“ (1933) (Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905-1944 m. pavyzdžiu, p. 376) ir kt. 66. „Įdomus mūsų momentas“, 1935 gegužės 5, p. 1).

Spaustuvė „Globus“, litografija ir antspaudų dirbtuvė (veikė tarp 1935 ir nuo 1939 iki 1941 m.). Spaustuvės savininkai – žydų tautybės miestiečiai Aronas ir Leizeris Punai. Įmonė buvo pavadinta „Globus“.

1939–1941 metais spaustuvė dirbo Varpo g. 31, 1941 m. – Vilniaus g. 197. 1941 m. spaustuvė turėjo 7 mašinas (plokščiaspaudė firmos „Konig und Bauer“, 4 „Boston press“ tipo, popieriaus pjovimo ir perforavimo) (Užtupas V. Lietuvos spaustuvės 1522–1997, p. 303; Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 372).

Spaustuvė užsiėmė blankų ir smulkiąja spauda lietuvių k.

1940 m. A. ir L. Punai dar įsigijo Simės Blochienės „Spaudos“ spaustuvę ir jos buvo vadinamos dviem pavadinimais „Globus-Spauda“. Spaustuvė buvo nacionalizuota 1941 m. vasario 5 d. ir sujungta su  „Grafikos“ poligrafijos įmone (Užtupas V. Lietuvos spaustuvės 1522–1997, p. 303; Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 372).

Abramo Ščiupako (dar Ščupakas, Sčupakas) spaustuvė (1920–1921 m.). Žydų tautybės miestietis Abramas Ščiupakas leidimą gavo 1920-08-23; Šiauliuose dirbo nuo 1920-09-06. 1921 metais spaustuvė iškelta į Joniškį (Papaurėlytė  A. Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) knygos įstaigos. „Knygotyra“, 2001, t. 37,  p. 282; Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 376).

Kaip nurodo V. Užtupas, Žagarės miestelio gyventojas Šmuelis Ščiupakas apie 1906 m. įsirengė miestelyje nedidelę spaustuvėlę, kuri veikė iki Pirmojo pasaulinio karo (Užtupas V. Lietuvos spaustuvės 1522–1997, p. 500).

Akcidentinė spaustuvė „Roto“ (veikė nuo 1931 iki 1932 m.). Jos savininkas buvo Šiaulių statybos meisterių klubas  (pirmininkas Bronius Karpavičius). Spaustuvės adresas – J. Šliūpo g. 25, Šiaulių m. Ji turėjo rotatorių, rankinę „Boston press“ sistemos ir pedalinę spaudos mašinas (Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 374).

Ši nedidelė spaustuvė daugiausia vertėsi akcidentinės spaudos gamyba. Joje buvo spausdinamas mėnesinis technikos žurnalas „Mūsų meisteris“ (1932, Nr. 1, 2/3), blankų ir smulkioji spauda lietuvių kalba.

„Vilties“ spaustuvė, stereotipija ir knygrišykla (dirbo nuo 1932 iki 1935 m.). Lietuvos tautininkų sąjungos spaustuvė „Viltis“ nuo 1932 m. sausio 10 d. buvo įsikūrusi Šiauliuose, Aušros al. 15 (Užtupas V. Lietuvos spaustuvės 1522–1997, p. 309; Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 378).

Ji oficialiai buvo atidaryta 1932 m. kovo 12 d. Ta proga Lietuvių tautininkų sąjungos Šiaulių apskrities komitetas dauginimo prietaisu išspausdino skelbimą: „1932 m. kovo m. 12 d. Lietuvos tautininkų sąjungos Šiaulių apskr. Komitetas, dalyvaujant Šiaulių visuomenei ir sąjungos Centro atstovams, pašventino ir atidarė L.T. s-gos centro įsteigtą „Vilties“ spaustuvę Šiauliuose...“ / L.T. s-gos Šiaulių apskr. Komitetas“ („Vilties“ spaustuvės atidarymas, „Šiaurės Lietuva“, 1932 kovo 20 d., p. 1; Knygos lietuvių kalba 1918–1940:  kontrolinis sąrašas. T. 2, Smulkus spaudiniai: T-Ž. Vilnius, 2013, p. 87 (įr. 12275).

1934 m. spalio 29 d. „Vilties“ spaudos įmonė buvo perkelta į Lietuvos tautininkų sąjungos Šiaulių apskrities namus, Aušros al. 21A (iki 1934 m. spalio 29 d. Aušros al. 19A).  Šios spaustuvės išrašytose sąskaitose nurodoma tokia informacija: „VILTIS“ / Atlieka įvairius spaudos darbus punktualiai ir prieinamomis kainomis/ Aušros al. 21a, telef. 367/ Sąskaita Nr....“ (1935 m. rugsėjo 30 d. „Vilties“ spaustuvės išrašyta sąskaita Nr. 529 saugoma šiauliečio kolekcininko Česlovo Galkaus rinkinyje).

„Viltis“ buvo gerai įrengta tautininkų valdoma moderni spaustuvė. Ji buvo apsirūpinusi naujausia spaudos įranga, daugiausia pritaikyta periodinei spaudai gaminti. Prie spaustuvės veikė stereotipija ir knygrišykla. Jos spaustuvės techninę įrangą 1932 m. sudarė 1 „Amerikanka“ tipo spaudos mašina; 1934 m. – 5 (2 plokščiaspaudės ir 2 tiglinės spaudos, rankinė popieriaus pjovimo) mašinos; 1935 m. – 4 (1 rotacinė, 2 plokščiaspaudės ir 1 tiglinė „Victoria“ spaudos) mašinos (Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu, p. 378).

1935 m. pavasarį „Vilties“ spaustuvė įsigijo naujausią raidžių renkamąją mašiną „Intertype“ ir pirmąją Šiauliuose rotacinę spausdinamą mašiną. „Vilties“ spaustuvės įsigyta spaudos mašina skyrėsi nuo paprastųjų mašinų savo technika ir greitumu. Paprasta spausdinamoji mašina, arba plokščioji spauda, spausdino tiesiog nuo rinkinio, o rotacinei reikėjo išlieti metalines apskritas formas. Paprastoje mašinoje buvo spaudžiami sukarpytų popierių lakštai, o rotacinė spaudė ant popieriaus juostos. Su paprasta spaudos mašina spausdintus popieriaus lakštus reikėjo atskirai sulankstyti, o rotacinė pati juos karpė ir lankstė. Paprasta mašina per valandą spausdino iki 1500 egzempliorių 2-4 laikraščio puslapių, o rotacinė galėjo spausdinti iki kelių dešimčių tūkstančių ir po keliolika lakštų (Pirmoji rotacinė spausdinama mašina Šiauliuose. „Mūsų kraštas“, 1935 balandžio 14, p. 7).

(Bus tęsinys)

2020 07 31 43

Laikraščių skirstymo skyrius Šiaulių pašte. Apie 1930 m. Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

2020 07 31 44

„Vilties“ spaustuvė (kairėje) dabartinių Aušros alėjos ir Dvaro gatvių kampe. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 07 31 41

Spaustuvės „Titnagas“ frminis vokas. Pašto atžyma 1926-08-27. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Į viršų