facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Vieną kelionės po Siciliją dieną traukiniu nuvykome į salos pietuose – į 32 km į pietvakarius nuo Sirakūzų, Iblėjaus kalnuose, prie Asinaro upės įsikūrusį Noto. Pro traukinio langus bėgo Sicilijos pietvakariams būdingas agrokultūros peizažas, alyvmedžiai, citrusinių vaismedžių, vynuogynų plantacijos, laukus, kiemus ir pakeles juosiantys „sausi mūrai“ (it. Muri a secco) – neaukštos tvoros, sudėliotos tik iš vienas kitą slegiančių akmenų.

Miestas susidarė iš antikinio Noto Antico (sicil. Notu), buvusio 8 km į šiaurę nuo dabartinio Noto. Miestas buvo senovės Romos kolonija, vėliau jį valdė Bizantija. 866 m. Noto užėmė arabai ir pavertė provincijos sostine. Juos pakeitė normanai. Notas buvo visiškai sugriautas 1693 m.  Sicilijoje vykusio galingo žemės drebėjimo metu. Atstatytas XVIII a. pradžioje dabartinėje vietoje prie Asinaro upės. Miestui buvo suteikta baroko stiliaus bruožų, o statyboms panaudotas vietinis baltasis tufas – klintis, kuri nuo karštos saulės įgyja medaus atspalvį. Noto laikomas nuostabiu sicilietiško baroko stiliaus perlu. Jis su kitais Vald di Noto slėnio barokiniais miestais 2002 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Į  Noto patenkama per Karališkuosius miesto vartus. Jis susideda iš žemutinės miesto dalies, kurią sudaro paralelinės gatvės su siauromis gatvelėmis kylančiomis aukštyn. Į aukštutinę miesto dalį, vadinamą Pjanoalto veda gatvelės-laipteliai. Note statiniai ir paminklai pastatyti XVIII a. Sicilijos baroko stiliumi: Dučezio rūmai (dab. Rotušė), Viladoratos rūmai, San Nikolo katedra (1776), Šv. Pranciškaus bažnyčia, Santa Kjaros vienuolynas (1735) ir kt.

Noto vyraujančią dvibokštę Duomo bažnyčią (užbaigtą XVIII a. 8-ajame dešimt.) suprojektavo architektas Rosario Gagliardi, Jis dar sukūrė San Salvatore seminarijos (XVIII a., Piazza Municipio) ekscentrišką bokštinį fasadą, San Domenico bažnyčios išgaubtą fasadą (XVIII a. 4-asis dešimt., Piazza XVI Maggio) ir Santa Chiara bažnyčios interjerą (1730, Corso Vittorio Emanuele). Puikūs Palazzo Trigona rūmai (1781) stovi Via Cavour gatvėje. Duomo (XVIII a. vidurys, Via Nicolaci)  fasadas išpuoštas įmantriomis akmens skulptūromis, iškyla virš milžiniškų laiptų. Via Nicolaci gatvės šiauriniame gale esantis Montevergine vienuolynas stebina lenktu fasadu. Gagliardi suprojektuota Crociffisso bažnyčia (1728) kyla aukščiausioje miesto vietoje. Joje yra Francesco Lauranos skulptūrinė Madona (1471). Municipaliteto aikštė (XVIII a. vidurys, priešais Duomo) pasižymi puikiu „banguojančiu“ pirmojo aukšto dizainu.

Noto verta aplankyti Miesto ir Etnografinį muziejų, Necropoli del Castelluccio, Madona della Scala, Palazzo Nicolaci, nuostabius gamtos rezervatus, tokius kaip „Riserva naturale di Vendicari“, „Riserva naturale orientata Cavagrande del Cassibile“. Vienas iš labiausiai mieste siūlomų renginių, yra kasmet gegužės viduryje Via Nicolaci gatvėje rengiama gėlių šventė „Primavera Barocca ed Infliorata“. Šio renginio metu senamiesčio centras pasipuošia spalvotomis gėlių dekoracijomis, kuriomis gali gražėtis miestiečiai, svečiai ir turistai. Be to, Noto dar vyksta muzikos ir meno renginiai: Festa dell‘Alveria, Miedieval festival, Festival Oltre Noto (nuo spalio 30 iki lapkričio 2 d.), tarptautinis baroko muzikos festivalis.

Pasivaikščiojome po istorinį miesto centrą ir apžiūrėjome vyskupų rūmus, rotušę, Šv. Dominyko bažnyčią, senovinio miesto Noto Antica liekanas. Pakilę į vieną iš miesto bokštų, grožėjomės Noto panorama, kurią puošė raudonų čerpių stogai, didingi baroko statiniai, žaliuojantys medžiai ir krūmai. Jaukios senamiesčio gatvelės, meistriškai suprojektuoti baroko pastatai, sudaro vientiso miesto vaizdą. Tai miestas-muziejus, kuriame jaučiama pagarba kultūrai, menui, istorijai. Šis miestas nusipelno architektūros šedevro vardo.

Nusileidę nuo bokšto su kelionės draugu Algimantu, pietavome po atviru dangumi vienoje iš jaukių Noto kavinių „El Buco“. Tradicinius itališkus pietus sudaro keturios dalys: užkandis (antipasto), pirmasis patiekalas (primo), pagrindinis patiekalas (secondo) ir desertas (dolce). Visa tai papildoma puikiu sicilietišku vynu, ir aišku, puodeliu stiprios ir tonizuojančios kavos espreso. Pasibaigus pietums, turėjome progos pamatyti triukšmingas ir prabangias sicilietiškas vestuves, kurias lydėjo didžiulė giminaičių ir svečių minia. Jiems talkino nuotaikingi salos muzikantai, grojantys tradicinę sicilietišką muziką.

2020 07 17 28

Noto panorama iš bokšto.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 07 17 27

Noto centrinė aikštės panorama.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 07 17 29

Noto senamiesčio gatvelė.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 07 17 31

Poilsio valandėlė Noto.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 07 17 32

„El Buco“ kavinukė Noto.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Į viršų