facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuvos žurnalistai gali didžiuotis – jie turi periodiškai pasirodantį profesinį almanachą „Žurnalistika“, kurį leidžia Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.

Vilniuje veikianti leidybos įmonė „Kriventa“ birželį išleido pirmąjį šių metų „Žurnalistika“ numerį, kuris parengtas ir išleistas mūsų šalyje paskelbto karantino dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės sąlygomis.
Pasak šio almanacho vyriausiosios redaktorės Jolantos Beniušytės, šiuo laikotarpiu labai įdomu buvo stebėti žiniasklaidos, bendros viešosios komunikacijos virtuvę, kurią almanache analizuoja politinės komunikacijos specialistė dr. Giedrė Vaičekauskienė. Anot socialinių mokslų daktarės, naujienos apie koronoviruso pandemiją labai aiškiai atskleidė profesionaliosios žiniasklaidos ir socialinių tinklų žiniasklaidos logikos samplaiką tinklaveikos sąlygomis.
Karantino sąlygomis kaip aidas iš kito buvusio pasaulio atrodė vasario mėnesį tarptautinėje konferencijoje Taline išsakytos kolegų iš įvairių šalių mintys apie žurnalistikos dabartį ir ateitį. Tačiau virusas atsitraukia, o žurnalistikos stiprinimo aktualijos išlieka, jos niekur nedingo.

„Nesuteikite niekam, ypač politikams, teisės apibrėžti, kas yra žurnalistas, laikykitės savo etiškos ir profesionalios priemonių žurnalistikos vertybių, pasirūpinkite, kad kuo daugiau žiniasklaidos priemonių priklausytų savireguliacijos institucijoms šalies mastu, stiprinkite žurnalistų raštingumą“, – tokias mintis Taline dėstė Europos žurnalistų federacijos prezidentas Mogensas Blicheris Bjerregardas.

Anot J. Beniušytės seniai žinoma tiesa, kad norint žinoti kelią į ateitį, reikia pažinti ir praeitį. Šių metų pagrindinė almanacho tema „Žurnalistika, Raudonoji knyga; ką sukūrėme ir ką turime išsaugoti per 30 laisvės metų. Istoriją, įžvalgos“.

Almanache rasite vertą dėmesio profesoriaus Vyto Urbono studiją „Žiniasklaida ir Lietuvos laisvė“. Autorius apžvelgia Sąjūdžio periodo leidinius, laisvėjančio radijo ir TV laidas, naują spaudos teisinę bazę, žurnalų skaičiaus augimą.

„Tada, prieš tris dešimtis metų, visą sovietmetį slopinta tiesa pratrūko galingu tikrus gyvenimo faktus skelbiančios informacijos srautu, tą TIESOS ŽODĮ gaudėme per mitingus, dėl jo nusidriekdavo ilgiausios eilės prie spaudos kioskų, vakarais ištuštėdavo gatvės, nes per televiziją buvo rodomas „Veidrodis“ – meninės publicistikos laida, kurią dabar jau galime vadinti“, – rašo žurnalistė Dana Kurmilavičiūtė, parengusi interviu su buvusia šios laidos vedėja Danute Jokubėniene.

Kaip gimė pirmasis necenzūrinis spaudos įstatymas, pasakoja Domas Šniukas. Pirmasis Lietuvos istorijoje Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas, uždraudęs cenzūrą, buvo priimtas 1990 m. vasario 9 d., tai yra, dar iki Nepriklausomybės paskelbimo.

Įtemptas, pilnas iššūkių, atradimų ir tragedijų valstybės ir atgimusios žiniasklaidos kūrimosi laikas atsispindi istorinėse trisdešimtmečio nuotraukose, kurios daugeliui jau įstrigusios į atmintį, kaip antai sovietiniai tankai, važiuojantys į taikių žmonių minią prie televizijos bokšto. To laiko žurnalistų išgyventos emocijos neišblėso iki šiol – jomis almanache dalijasi Sigitas Povilas Krivickas.

Malonu, kad almanache yra ir daugiau recenzijų. Muzikologas, žurnalistas Vaclovas Juodpusis apžvelgia kolegų A. Vaišnio, A. Arlauskienės, R. Bieliauskienės išleistas knygas apie garsius Lietuvos muzikos pasaulio atstovus.
Šie metai turtingi sukakčių: 100 metų mini naujienų agentūra ELTA, tiek pat metu būtų sukakę garsiai žolininkei Eugenijai Šimkūnaitei.

Kaip prisimena daugiau kaip tris dešimtmečius Eltoje žurnalistu pradirbęs Dainius Ručinskas, agentūros svarbiausias veiklos bruožas – operatyvi, tiksli informacijasSovietmečiu tekdavo dirbtinai gražinti žmonių gyvenimo, darbo faktus...

Į viršų