facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                                                             
Knygrišys Stanislovas Sipkus
S. Sipkus (1910 – 1993) gimė 1910 m. rugpjūčio 23 d. Liepojoje, geležinkelininko šeimoje. Jo tėvai – Konstantinas Sipkus (1872 – 1919) ir motina Anelė Lukošiūtė-Sipkienė (1878 – 1936), prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui kartu su vaikais iš Liepojos pasitraukė į Gomelį. Čia 1919 m. mirė tėvas, o motina, likusi viena su penkiais vaikais, tais pačiais metais atvyko į Lietuvą ir įsikūrė Šiauliuose.

Vaikystėje Stanislovas Sipkus lankė mokyklą. Su medžiagomis ir kitomis knygrišystės paslaptimis bei subtilybėmis S. Sipkus susipažino dar besimokydamas mokykloje. Tuo metu niekas tokių specialistų mieste nerengė, todėl knygrišystės žinios buvo perduodamos iš lūpų į lūpas. Kaip įrišti knygas, jį išmokė Didždvario mokyklos mokytojas Brunonas Gužauskas, namuose įrišinėjęs knygas savo malonumui, šio amato paslaptis perteikė ir mokiniams.

B. Gužauskas nepaprastai atsakingai rūpindamasis knygrišio amato prestižu, reikalavo, kad spaudiniai, knygų įrišimai ir kiti mokinių dirbiniai būtų modernūs ir padaryti nepriekaištingai. B. Gužauskas supažindino Stanislovą su pagrindinėmis knygų įrišimo medžiagomis ir išmokė jomis naudotis. Iš mokytojo jis sužinojo, kad popierius turi kryptį ir knygas įrišti reikia išilgai tos krypties. S. Sipkus stropiai mokėsi knygrišystės, nes tas amatas jam pasirodė tinkamiausias. Šis neeilinių gabumų jaunuolis ilgainiui tapo patyrusiu knygrišiu ir išvarė didelę knygrišystės vagą Šiauliuose.

Maždaug apie 1930 m. toje vietoje, kur dabar yra Šiaulių universiteto sporto salė (Vasario 16-osios g.), Stanislovas savo namuose pradėjo savarankiškai įrišinėti knygas. 1937 m. jis persikėlė gyventi į Rūtos g. 4 ir visą gyvenimą vertėsi knygrišio amatu. Įrišinėjo knygas bei dokumentų rinkinius mokyklų bibliotekoms, įvairioms organizacijoms, privatiems asmenims. Dirbo rankomis, tik nunešdavo paruoštus knygų blokus į artimą „Titnago“ spaustuvę apipjaustyti. Darbas buvo nespėrus, uždarbis menkas, bet prasimaitinti pakako.

S. Sipkus dažnai lankydavosi Šiaulių valstybinėje pirmojoje amatų mokykloje, kur perteikdavo moksleiviams savo sukauptą knygrišio patirtį.

S. Sipkus Šiaulių knygrišiu išdirbo iki 1974 m., tačiau ir išėjęs į pensiją, nemetė savo amato. Kol turėjo jėgų, įrišinėjo knygas, dokumentus, tvarkė gana turtingą savo namų biblioteką. S. Sipkus įrišo nemažai knygų dailininko G. Bagdonavičiaus bibliotekai. Jis kai kuriuose įrištų knygų viršeliuose įspaudė auksuotus įrašus su autoriaus pavarde ir knygos pavadinimu.

S. Sipkaus bibliotekos knygas, kurių daugelis buvo jo paties įrištos, per kelis kartus konfiskavo sovietų saugumiečiai. S. Sipkus kaip knygrišys buvo vertas meistro vardo. Į jį patarimo ar pagalbos kreipdavosi jaunesni darbininkai. Knygrišys mirė 1993 m. liepos 12 d. Šiauliuose, palaidotas Ginkūnų kapinėse.

Knygrišys Kazimieras Ežerskis
Knygrišio amato jį Šiauliuose išmokė mokytojas B. Gužauskas. 1928 m. K. Ežerskis pradėjo dirbti pas knygrišį I. Sorensoną Dvaro gatvėje. Dėl skurdaus atlyginimo (2 litai per dieną) netrukus perėjo dirbti į J. Palčiausko vadovaujamą knygyną.

K. Ežerskis apie savo kelią į knygrišystę pasakojo: „Būdamas 14 metų paaugliu mokiausi Šiaulių Didždvario pirmojoje keturklasėje mokykloje. Mokytojas Brunonas Gužauskas skatino vaikus mylėti ir saugoti knygą. Norėdamas, kad tausotume ir turtintume savo knygynėlius, jis parodė, kaip reikia įrišti knygas. Tas man patiko, ir vėliau įgytos žinios labai pravertė.

1928 metais pradėjau dirbti knygrišiu I. Sorensono knygrišykloje. Sekėsi neblogai, todėl Kultūros ir švietimo draugija pasikvietė į Aušros alėjoje įsikūrusį knygyną, kuriam vadovavo J. Palčiauskas. Ten aš pradėjau dirbti 1929 metais. Atlyginimas buvo šiek tiek geresnis nei pas I. Sorenzoną, susipažinau su įdomiais žmonėmis. Kultūros švietimo draugija leido žurnalą „Kultūra“, kurį redagavo Peliksas Bugailiškis. Esu jam įrišęs ne vieną knygą. Ypač gerai prisimenu savo vyresnįjį draugą laisvamanį V. Bielskį, kuris labai žiūrėjo teisybės. Sykį Palčiauskas man neišmokėjo kažkokių pinigų, nes aš esu per jaunas juos gauti, tai mane apgynė V. Bielskis ir jo dėka pinigus gavau.

„Kultūros“ žurnalą spausdino „Grafikos“ spaustuvė Šiauliuose. Mes, knygyno darbuotojai, susitikdavome su spaustuvininkais. Šie, sužinoję, jog man sekasi įrišti knygas, ėmė vilioti pas save. Pažadėjo ir geresnį atlyginimą. Taip 1930 metų gegužės 5 dieną pradėjau dirbti knygrišiu Savičiaus ir Šumkauskio spaustuvėje, kuri buvo įsikūrusi Vilniaus ir Dvaro gatvių kampe. Joje dirbo apie 20 žmonių. Spaustuvėje buvo rinkykla (dirbo 10 žmonių), mašinų skyrius ir rūsyje – knygrišykla. Knygrišykloje buvo pusautomatinė popieriaus pjaunamoji, segamoji mašinos ir „Papšeris“ (...). 1945 metais perėjau į „Titnagą“ ir dirbau knygrišiu. Paskutiniuosius aštuonerius metus dirbau mašinistu...“ (Ežerskis, K. Poligrafininkas nuo 16 metų. (Prisiminimai). // Žigienė O. „Šiaulių valstybinė spaustuvė „Titnagas“ 1968–1983“. Diplominis darbas. Vilniaus universitetas, Šiauliai, 1984, p. 112–115).

K. Ežerskis dirbo knygrišiu šiose spaustuvėse: „Grafikoje“ (1930–1940), „Astroje“ (1941–1944),  „Titnage“ (1945– 1966) ir kt. Iki išeidamas į pensiją (1974 m.) K. Ežerskis dirbo Šiaulių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato knygrišykloje.

Knygrišys Petras Butkus
Pokariu Šiauliuose knygrišiu artelėje, o vėliau nuo 1961 m. miesto Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato knygrišystės ceche dirbo Petras Butkus. Jis ne tik įrišinėdavo knygas, įvairius dokumentus Šiaulių miesto įstaigoms ir gyventojams, bet ir vykdavo atlikti įrišimo darbų į aplinkinius Šiaulių apskrities miestus ir rajonus.

P. Butkus prisimindamas savo darbą knygrišykloje pasakojo: „Knygrišystės amato nesimokiau. Pokario metais Šiauliuose veikė tik viena knygrišykla artelėje „Raudonasis spalis“, gal privačiai mieste dar kas ir dirbdavo, bet aš negirdėjau. Apie 1954 m. brolis Juozas Butkus buvo knygrišyklos vedėjas Šiauliuose, jis pas save mane ir įdarbino. Ten dirbo senas meistras Stanislovas Sipkus, jis mane ir mokė knygrišio amato. Pradėjau dirbti knygrišiu ir visą laiką juo dirbau. Pats amatas parodė kaip dirbti, darbas man patiko. Kai 1961 m. artelę pakeitė į Šiaulių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato skyrių, brolis buvo miręs. Knygrišyklą perėmė Apolonija Baktienė, kuri ilgus metus buvo jos vedėja. Vėliau ją pakeitė L. Stakauskienė.

Pokaryje toks Balsys organizuodavo knygrišyklos užsakymus. Įvairios įmonės kasmet tvarkydavo archyvus, dokumentus, todėl tekdavo daug pavažinėti, dirbti „per pažįstamus“ ar valdiškai samdomu. Su savimi veždavausi įrankius, klijus su visais puodais ir kartonais. Atlyginimas knygrišykloje buvo mažas, todėlteko  įdarbinti žmoną V. Butkienę. Žmonės pradėjo slapta darytis maldaknyges. Kas ant „Eros“ slaptai atsispausdindavo, kas su rašomąja mašinėle, šiuos leidinius įrišdavau.

Paskui išėjau į Televizorių gamyklą, ten taip pat dirbau knygrišiu. Pirmaisiais nepriklausomybės metais buvau įsisteigęs savo įmonę „Kartonas“ Ežero g.“ (Butkus P. Prisiminimai apie knygrišio darbą. Užrašė J. Nekrašius. Autoriaus archyvas).

Knygrišyklos ir knygrišiai okupacijų ir karo metais (nuo 1940 iki 1945 m.)
1941 m. vasario 5 d. duomenimis, 1940 m. Šiauliuose verslo liudijimus turėjo šie knygrišiai ir knygrišyklos: Levito V.  Ir L. Goco knygrišykla ir dėžučių dirbtuvė (Vilniaus g. 203);  Icikas Levitas (Tilžės g. 159); Juozas Želvis (Dvaro g. 49) ir kt. Knygrišyklos skyrius turėjo „Grafikos“ ir  „Titnago“ spaustuvės ir kt. (Sąrašas pramonės įmonių, esančių Šiaulių I apylinkės mokesčių inspekcijos ribose 1940 m. Šiaulių regioninis valstybės archyvas. Įmonių sąrašai, 1941, F. Nr. 269, aprašas Nr. 1a).

Antrojo pasaulinio karo metais, vokiečių okupacijos laikotarpiu, Šiaulių valstybinėje knygrišykloje „Venta“ dirbo nemažai žydų knygrišių ir kartonažo specialistų iš kitų Lietuvos vietovių, kurie buvo įkurdinti Šiaulių gete. Čia dirbo knygrišiai Dovidas Davidovičius (g. 1870 m. Salantuose, Kretingos aps.), Vulfas Levitas (g. 1887 m. gegužės 1 d. Šiauliuose), Leizeris Punis (g. 1889 m. gegužės 20 d. Salantuose, Kretingos aps.); knygrišėjos Ethel Bergmanaitė (g. 1915 m. lapkričio 21 d. Kintuose), Henė Punienė (g. 1903 m. rugpjūčio 14 d. Marijampolėje) ir kt.

Šiaulių miesto savivaldybės ir geto knygrišyklose ir kartonažo dirbtuvėse dirbo šie knygrišiai Mauša Gafanavičius (g. 1915 m. Vilniuje), Leiba Gocas (g. 1892 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose), Icikas Levitas (dar Icchokas, g. 1879 m. gegužės 12 d. Šiauliuose); Abromas Municas (g. 1885 m. rugpjūčio 1 d. Kauno aps. Breslaujoje); knygrišės: Šeinė Levitasienė (g. 1890 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose), Ela Levitasaitė (g. 1922 m. liepos 13 d. Šiauliuose), Leja Hovšaitė (g. 1914 m. lapkričio 15 d. Šeduvoje, Panevėžio aps.), Jocha Punienė (g. 1899 m. birželio 7 d. Karaliaučiuje), Malkė Voinienė (g. 1908 m. gegužės 10 d. Raseiniuose), Hadasa Kazlauskienė (g. 1916 m. gegužės 13 d. Panevėžyje), spaustuvininkė Liuba Milerytė (g. 1917 m. gruodžio 2 d. Luokėje) ir kt.

Šiaulių gete, kariuomenės įkurdinimo valdyboje, dirbo knygrišys Josifas Blochas (g. 1886 m. gegužės 6 d. Rygoje) (Šiaulių getas: kalinių sąrašai 1942. Vilnius: Valstybinis Gaono žydų muziejus, 2002, p. 268, 291–292, 307, 349, 369, 371, 389, 404, 412, 455, 466,  475, 485, 487, 490, 495, 511, 521, 528, 540, 541, 571).

Daugumą čia išvardytų karo metais Šiaulių gete buvusių knygrišių hitlerininkai ir jų parankiniai nužudė 1942–1944 m., kiti buvo išvežti iš Šiaulių geto į įvairias koncentracijos stovyklas ir ten žuvo.

Karo metais Šiaulių „Aušros“ muziejus laisvam darbui (kartonažas, lipdymas, knygų įrišimas, spaudos iškarpos ir pan.) samdė E. Petrulienę. Šiame muziejuje buvo kaupiamos ir įrišamos knygos, brošiūros, kalendoriai, laikraščiai, žurnalai, įvairūs spaudiniai ir archyviniai dokumentai.

1943 m. sausio 15 d. buvo atidaryta Šiaulių 3-ioji amatų mokykla, kurioje pirmą kartą Šiaulių krašte pradėti ruošti spaustuvininkai ir knygrišiai. Į šią amatų mokyklą buvo priimami tik berniukai, baigę 4-5 pradinės mokyklos skyrius. Mokslas truko trejus metus. Šios mokyklos direktoriumi buvo paskirtas B. Murinas, iki tol ėjęs tokias pareigas Vilniaus amatų mokykloje. Mokykla Šiauliuose veikė Dvaro g. 71 (Šiauliuose nuo sausio 15 d. atidaroma nauja amatų mokykla. „Tėviškė“, 1943,  sausio 4 (nr. 1), p. 6; „Tėviškė“, 1943, rugsėjo 10 ( nr. 4), p. 4).

1944 m. 3-ioji amatų mokykla buvo prijungta prie Šiaulių 2-osios amatų mokyklos (Šiaulių miesto  istorija 1940–1995. /Sudarytojas dr. Jonas Sireika. – Šiauliai:  „Saulės delta“, 2007, p. 66).

Nepriklausomos Lietuvos laikais Šiauliuose veikusios knygrišystės dirbtuvėlės, kurios išsilaikė per karą, po 1945 m. buvo nacionalizuotos. Pirmaisiais pokario metais knygos ir įvairūs spaudos leidiniai buvo įrišami pavienių knygrišių, „Titnago“ spaustuvėje ir kt. „Titnago“  spaustuvės knygrišyklos  skyriuje nuo 1945 m. rugsėjo knygrišybos darbus atliko O. Gajauskaitė.

Pokariu Šiauliuose pradėjo kurtis knygrišių artelės ir knygrišyklos. 1945 m. likvidavus „Sargybos“ artelę (ji buvo įsikūrusi Taikos gatvėje), ten dirbusius 27 sargus buvo nutarta apmokyti knygrišystės. Čia daug prisidėjo knygrišystės specialistas S. Sipkus: per tris mėnesius parengė pirmąją knygrišių grupę – apie 20 žmonių. Jie sudarė pirmąją naujai įsteigtos knygrišyklos artelę „Raudonasis spalis“, kuriai vadovauti buvo paskirtas V. Misius.

Šiaulietis dailininkas G. Bagdonavičius pavaizdavo knygrišystės dirbtuves, buvusias Šiauliuose, Dvaro gatvėje. Tai tušu atliktas 12,5 x 17 cm dydžio piešinys. Jo reverso viršuje yra įrašas dailininko ranka: „Šiauliai. (M. Meln.) iki II karo XIX amž. archit. Statybos“. Piešinio apačioje dešinėje pusėje yra juodos spalvos užrašas „Knygrišystės dirbtuvė“ (Piešinio originalas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje, ŠAM, D–T4638).

(Bus tęsinys)

2020 07 10 48

Knygrišys Kazimieras Ežerskis. XX a. II pusė.

2020 07 10 46

Odos dailininko A. Kavaliausko kompozicija „Šiauliai“. 1986 m.

2020 07 10 47

V. Levito ir L. Goco knygrišyklos darbuotojai. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Į viršų