facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Eržvilko ir Vadžgirio parapijos (1992–1993)
Pasak kun. J. Urbono, be galo nuostabūs buvo ir tebėra abiejų parapijų – Eržvilko ir Vadžgirio – žmonės. Šiam teiginiui patvirtinti buvęs tų Jurbarko rajono parapijų klebonas / administratorius pasakojo, kaip dideliais būriais parapijiečiai rinkdavosi į gegužines pamaldas (mojavą, mojų), vyskupo Motiejaus Valančiaus įdiegtas pačioje XIX a. pabaigoje.

Jauduliu nusmelkti veržiasi kun. J. Urbono prisiminimai, kaip į Švč. Mergelei Marijai pagerbti skirtas pamaldas temstant susirinkę žmonės išskirtinai nuoširdžiai bendros giesmės žodžiais kreipdavosi į tą, kuri kančioj guodžia ir ligoj globoja, ir iš visos širdies prašydavo: „Atmint mus teikis savo širdyje, / Melsk už mus Dievą, sveika, Marija!“, „Gink mus nuo bado...“, „Duok mums kantrybės...“, „Vienybę platink, sutaikink žmones, / Naikink rūstybę visų širdyje, / Suteik ramybę, sveika, Marija!“ ir t. t.

O kaip nuoširdžiai bendrauta su Eržvilko vidurinės mokyklos, kurioje dėstė tikybą, pedagogais ir jų mokiniais! Visos mokyklos šventės prasidėdavę šv. Mišiomis...

Buvęs minėtų parapijų, sielovadininkas iki šiol širdyje saugo Žindaičių pradinės mokyklos auklėtinių vaikišką gerumą. „Kai atvažiuodavau autobusu į gyvenvietę, vaikučiai jau laukdavo, džiugiai pasitikdavo, o po pamokų – taip pat krykščiančiu būreliu lydėdavo iki pat miško, kuriuo, pėsčiomis įveikęs apie 4 km., grįždavau namo. Neblėstančiu džiaugsmu tapo tie tėvų ir mokytojų sutartino darbo, puoselėjant vaikų dėmesingumą žmogui, nuoširdumą, prisiminimai!“ – sako kun. J. Urbonas.

Čekiškės ir Butkiškės parapijos (1993–1997)
Klasicizmo bruožų turinti bazilikinė Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia (Kauno raj.) paskutinį kartą buvo perstatyta 1935 m., tad klebonui kun. J. Urbonui teko rūpintis einamaisiais bažnyčios ir jos vertybių priežiūros darbais. Neįkainojama archyvine vertybe, be kitų objektų, laikoma didžiajame altoriuje, pagamintame Gardine ir 1806 m. laivu atplukdytame iki Vilkijos, įrengta iš ąžuolo drožtų skulptūrų grupė, vaizduojanti Kristaus nuėmimą nuo kryžiaus. Tai XVI a. pr. nežinomo vokiečių meistro kūrinys, neturintis analogų Lietuvoje.

Čekiškėje gyveno Vasario 16-osios Akto signataro Prano Dovydaičio šeima. Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje 1996 m. buvo pastatytas kryžius P. Dovydaičiui atminti jo 110-ųjų gimimo metinių proga. Kryžiuje įrašas: „Paminklas Nepriklausomybės Akto signatarui, Ministrui pirmininkui (1919 m.), filosofui, teisininkui, žurnalų redaktoriui, profesoriui Pranui Dovydaičiui (1886–1942)“. Autorius – tautodailininkas A. Fokas. O buvusios sodybos vietą žymi paminklinis akmuo su įrašu: „Šioje sodyboje 1935–1941 m. gyveno Nepriklausomybės Akto signataras, profesorius Pranas Dovydaitis. 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Sibirą“.

Signataro P. Dovydaičio darbų reikšmė tarpukario Lietuvos mokslui gali būti gretinama su Michailo Lomonosovo veikla Rusijoje. Išaukštindamas šią asmenybę, J. Girnius 1975 m. Čikagoje išleido monografiją „Pranas Dovydaitis“. Analogišku būdu jo vardą įamžino ir Lietuvos istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė, 2001 m. publikuodama monografiją „Akmenuotas patrioto kelias“. Pirmoji kun. J. Urbono pažintis su šia mokslininke, rinkusia monografijai medžiagą parapijos archyvuose, nenutrūko. Kunigaujant kitoje parapijoje, teko  asmeniškai prašyti dr. A. Vasiliauskienės pagalbos.

Akivaizdu, kad iš tų menamų susitikimų su Pranu Dovydaičiu kunigo J. Urbono sąmonėn įsirėžė signataro žodžiai: „Aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėt Aukščiausiajai Tiesai, Gėriui ir Grožiui“. Kunigas sakė manąs, kad, bendraudamas su žmonėmis, einąs teisinga linkme ir kad dovydaitiška nuostata sudaro prielaidas dirbti Dievo garbei.

 Butkiškėse (Raseinių raj.),  kun. J. Urbono žodžiais tariant, jam įdomu būdavę klausytis be galo mielų parapijiečių pasakojimų ir tvirtinimų, kad Pirmojo pasaulinio karo audra, sudeginusi kitus Padubysio kaimus ir miestelius, aplenkė Butkiškę dėl bažnyčios kairiajame šoniniame altoriuje esančio seno Šv. Mergelės Marijos paveikslo. Na, o matyti tiek Čekiškės, tiek Butkiškės bažnyčiose daug jaunimo ir vaikučių, jau nekalbant apie jų tėvelius ir senelius, pasak kun. J. Urbono, – vienas džiaugsmas buvęs.

Butkiškės kun. J. Urbonui įdomios ir tuo, kad čia liaudies architektūros formų  bebokštėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje 1962–1966 m. kunigavo t. Stanislovas OFM Cap., 1948–1956 m. už žmonėms sakomus pamokslus kalėjęs Intos ir Vorkutos pataisos darbų lageriuose. „Kiekviena neeilinė asmenybė imponuoja mus. T. Stanislovas kaip tik tokia buvo, – galvoju ir mintiju sau, kaip t. Stanislovo triūsą įvertino Lietuvos valstybė: 1996 m. apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, 1997 m. suteiktas Kėdainių krašto Garbės piliečio vardas, 1999 m. už žydų gelbėjimą Antrajame pasauliniame kare apdovanotas Žūvančiųjų kryžiumi ir tais pačiais metais Panevėžio miesto Dailės galerijoje įteikta Santarvės fondo premija (Baltojo Angelo statulėlė ir laureato pažymėjimas) už tautos santarvės ir tolerancijos puoselėjimą. Todėl nieko keisto, kad 2018 m. Krokuvoje pradėtas paruošiamasis darbas t. Stanislovo OFM Cap. beatifikacijos, t. y. skelbimo Palaimintuoju, bylai ruošti. Bet kodėl Lenkijoje, o ne Lietuvoje?“ Atsakydamas į šį mano klausimą, kun. J. Urbonas paaiškina: „Kaip žinote, t. Stanislovas priklausė Mažesniųjų brolių kapucinų ordinui (OFM Cap.). Žodis kapucinas kilęs iš vienuolių dėvimo ilgo abito smailaus kapišono, itališkai vadinamo kapuce, pavadinimo.

Ordino veiklą provincijoje prižiūri provincijolas – vienuolių ordino provincijos vyriausias viršininkas. Lietuvos kapucinai priklauso Krokuvos provincijai. Lietuvoje veikia 3 kapucinų vienuolynai: Kaune, Jurbarko rajono Paulių kaime ir Vilniuje. Vienuolių juose, kartu sudėjus, tik 7. Lenkijoje yra dvi kapucinų provincijos ir turi apie 500 brolių. Todėl jie ir pasirengę padėti ruošti t. Stanislovo beatifikacijos bylą, dengti dokumentų rengimo, vertimo ir kt. išlaidas“.

Bazilionai ir Aukštelkė (1997–2004)
1997 m. sudarius naują Šiaulių vyskupiją, Čekiškės ir Butkiškės klebonas / administratorius J. Urbonas buvo paskirtas į Šv. Bazilijaus Didžiojo parapiją. Šiauliečiams neblogai žinomas Bazilionų garsas net pasauliniu mastu ir vienuolių bazilijonų šioje žemėje įminti pėdsakai, tad buvęs bažnyčios klebonas lenkia pirštus ir vardija, kas visų svarbiausia jam atrodo.

Pirma, tai – Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios 250 metų jubiliejus. Iškilmingas šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kurtuvėnų klebonas kun. Eduardas Semaška ir kun. Remigijus Veprauskas iš Vilkaviškio vyskupijos. Žinoma, ir parapijos klebonas kun. J. Urbonas.  

Antra, klebono kun. J. Urbono prašymu, istorikė dr. A. Vasiliauskienė parengė ir  pirmąkart parapijiečiams pateikė išsamią Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios ir parapijos istoriją.

Trečia, buvo susidomėta kelių šimtmečių Bazilionų bažnyčios archyvų medžiaga ir moksliniais, pirmiausia dr. A. Vasiliauskienės, straipsniais iš užmaršties prikelta istorija.

Ketvirta, 2001 m. moksline-praktine konferencija pradėtas intensyvaus žinių apie Šv. Bazilijaus  Didžiojo ordiną sklaidos Lietuvoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir kt. ciklas. Vienuoliai bazilijonai, norėdami padėkoti kun. J. Urbonui už jo dėmesį Ordino istorijai, 2003 m., atvykę iš Ukrainos į Lietuvą aukoti ypatingą Naujųjų metų liturgiją ir švęsti Šv. Bazilijaus dieną, padovanojo Šv. Bazilijaus Didžiojo ikoną, kuri ir dabar puošia miestelio bažnyčią.

 Penkta, parapijos klebono J. Urbono iniciatyva ir lėšomis netoli klebonijos pastatytas ąžuolinis kryžius (autorius – Raimondas Lembertas, jam talkino brolis Stasys).

Šešta, iš Jogminų kaimo koplytėlės perkelta ir saugiai bažnyčioje priglausta turiningos istorijos šventojo Jono Nepomuko (Čekijos ir Trakų globėjo) statula. Po restauracijos ją pašventino kun. J. Urbonas. Įdomu, kad Bazilionuose stovi mažai lietuviams žinomo šventojo statula, primenanti žmonėms istorinį vienuolių palikimą. Kun. J. Urbonas papasakojo ir apie Šv. Jono Nepomuko koplytstulpį Trakuose. Šis 14 metrų aukščio koplytstulpis įrengtas miesto širdyje. Tai Trakų gyventojų garbinamas simbolis. Kodėl?

2020 06 30 16

Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčioje su mielu svečiu – mons. Kleopu Jakaičiu.
J. Urbono archyvo nuotr.

2020 06 30 17

2006-ieji. T. Stanislovo namelio sugrąžinimo į Juodeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventorių iškilmės.
J. Urbono archyvo nuotr.

Į viršų