facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nėra ko stebėtis, kad šalies stambiuose miestuose, daugiabučiuose jau nepažįstame net laiptinės kaimynų. Ką ten kalbėti apie įmonių, įvairių organizacijų žmones, jų veiklą. Nieko nuostabaus, kad toks susvetimėjimas ryškus ir Šiauliuose.

Kita vertus, nemažai eilinių žmonių imasi pasakoti apie savo gyvenimą, keliasdešimt metų, pradirbtų vienoje ar kitų gamyklų.

Man į rankas pateko Vytauto Gasparavičiaus knyga „Galėti galima daug“. Joje pateikiama išsami autobiografinė medžiaga apie Joną Vaičį, vieną žinomiausių buvusios Šiaulių televizorių gamyklos žmonių: aktyvų gamybininką. sportininką, visuomenininką, gimtojo kaimo mylėtoją.

Netoli Akmenos maždaug už kilometro išlikęs ir Vaičių piliakalnis (dar vadinamas Švedkalniu), kuris pakilęs virš upės apie 20 m. Pagal kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus užrašytą padavimą čia buvusi pilis, kadaise užkariauta švedų. Atėjūnai įnirtingai gynėsi nuo užpuolusio karalaičio Vaičio. Kad nugalėtų priešus, lietuviai aklinai užkasė visas pilies prieigas. Pagal tą padavimą švedai užtroškę, o Vaičys vėliau pasistatė trobas ir ilgai ten gyveno.

Reikia pažymėti, jog į naujųjų laikų Šilalės krašto istoriją J. Vaičys užrašė ten gyvenusių rezistentų Beržinių šeima: tėvai, 6 broliai, 4 seserys bei kiti artimieji.

Jonas Vaičys gimė 1948 m. sausio 3 d. kaimyniniame Tauragės rajono Jokšeinių kaime. Augo trijų vaikų šeimoje. Tėvas Jonas – laukininkystès brigadininkas, mama Veronika – namų šeimininkė.

Tai ji prieš daug metų rugsėjo 1-ąją aštuonmetį sūnų atvedė į Adakavo pradinės mokyklos pirmąją klasę senojoje klebonijoje. Mokėsi Jonas gerai. Baigęs mokyklą jis stojo i Klaipėdos politechnikumą – nutarė tapti suvirinimo pramonės specialistu. Bet Adakavo, kuri pamilo, jis nepamirš, adakaviečiai jo – taip pat.

Baigęs mokyklą J. Vaičys gavo paskyrimą į Šiaulių televizorių gamyklą. Vienoje darbovietėje jis dirbo net 45 metus. Iki tol, kai televizorių gamykla nustojo veikti. Dabar jis įmonėje „Kalvis“ eina atsakingas pareigas, yra krepšinio veteranų komandos narys.

Beje, J. Vaičys neužmiršo savosios Televizorių gamyklos. Jis po kruopelytę surinko visą 55 metų gamyklos veiklos dokumentinę medžiagą, daugelio jos darbuotojų biografinius darbo faktus, apdovanojimus.

Pagaliau užsibrėžtas tikslas pasiektas – iš spaustuvės išėjo tūkstančio puslapių apimties knyga „Mūsų istorija“. Ir sveria ji rekordiškai daug – net 5 kg.

Į viršų