(Tęsinys)
Praėjusį šeštadienį laikraštyje „Šiaulių naujienos“ išspausdintą rašinį „Šiaulių vaizdai iš aukštybių“ (Žr.: „Šiaulių naujienos“ 2020 birželio 6, p. 6, 21) kolekcininkas, Šiaulių rajono savivaldybės bibliotekos direktorės pavaduotojas Almantas Šlivinskas, papildė tekstu: „Pirmieji fotovaizdiniai atvirukai su Šiaulių vaizdais iš viršaus ir miesto panorama pasirodė 1901-1902 m. Juos išleido spaustuvininkas Isakas Brevda ir žymus fotografas, leidėjas Bronislavas Zatorskis. Vėliau, apie 1907 m., prekybininkas Karolis Savičius išleido seriją pavienių miesto atvirukų, o apie 1910 m. – plėšomų 12 atvirukų albumėlį „Szawle“, kuriame yra keli panoraminiai Šiaulių vaizdai, nufotografuoti iš pietryčių pusėje buvusio vėjinio malūno, stovėjusio prie geležinkelio netoli Pabalių. Juose matosi Katedra, buvusio Chaimo Frenkelio fabriko pastatai, Prūdelio ir Talkšos ežerai. Gana savitas kitas K. Savičiaus išleistas atvirukas „Szawle. Bažničia“ su miesto vaizdu iš pietvakarių pusės. Jame matosi nuo jo namo (parduotuvės) stogo nufotografuota dabartinės Vasario 16-osios gatvės dalis, namų stogai ir tolumoje iškilusi Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia“ (Kn. „Šiaulių katedra / sudarytojai T. Butautis, V. Ulinskytė-Balzienė. Šiauliai, Šiaulių „Aušros muziejus, 2009, p. 134, 147).
Architektas A. Miškinis savo straipsnį „Šiaulių urbanistinės raidos bruožai“ iliustravo mažai žinomu XX a. pradžios atviruku, kuriame Šiaulių panoraminis vaizdas yra nufotografuotas nuo geležinkelio stoties pusės (Žr.: A. Miškinis Šiaulių urbanistinės raidos bruožai. „Raudonoji vėliava“, 1986 lapkričio 1 d.).
Kolekcininkas P. Kaminskas savo rinkinyje saugo retą fotografiją su Šiaulių vaizdu iš viršaus. 1917 m. nuo šalia Šiaulių geležinkelio stoties buvusio aukšto pastato stogo, nežinomo vokiečių fotografo darytoje retoje nuotraukoje matosi vienaaukščiai mediniai pastatai, Šv. Jurgio bažnyčia, fabrikų kaminai, tolumoje – Žuvininkų kaimo sodybos ir laukai.
Didžioji dalis minėto laikotarpio Šiaulių fotovaizdinių iš viršaus yra publikuota Šiauliams skirtuose atvirukų ir fotografijų albumuose ir knygose, šios nuotraukos saugomos Lietuvos muziejuose, privačiuose rinkiniuose ir kolekcijose. Didžioji dalis to laikotarpio iliustracijų aptarta skelbtame rašinyje „Šiaulių vaizdai iš aukštybių. Miesto fotografijos iš viršaus XIX a. pab.–XX a. pradžioje“ (Žr.: „Šiaulių naujienos“ 2020 m. birželio 6 d., p. 6, 21).
Šiauliai iš viršaus tarpukariu ir okupacijų metais
Per Pirmąjį pasaulinį karą didžioji dalis Šiaulių miesto centro pastatų buvo sugriauta, nukentėjo nuo gaisrų, niokojimų. Šie sugriovimai atsispindi Pirmojo pasaulinio karo metais ir tarpukariu išleistuose atvirukuose ir fotografijose. Juose pateikiami ir Šiaulių vaizdai fotografuoti iš viršaus, dažniausiai iš Katedros bokšto.
Apie 1922 m. Lietuvos knygnešys ir visuomenės veikėjas Petras Ruseckas (1883–1945) išleido du atvirukų rinkinius „Lietuva 1922“, kurį sudaro šeši plėšomi Lietuvos vaizdų albumėliai po 12 atvirukų. Trijuose albumėliuose yra du rudos ir vienas žalsvos spalvos atvirukai su Šiaulių vaizdais „Sudeginti Šiauliai“ (žiūrint iš bažnyčios bokšto): miesto panorama į pietvakarių pusę; atskirai į rytų pusę ir atskirai į pietryčių pusę („Senieji Šiauliai atvirukuose 1902–1944“, p. 319, 320; „Senieji Šiauliai atvirukuose 1901–1944: katalogo III tomas“, p. 122, 123, 124).
Tarpukario fotografus traukė Šiaulių gatvių, aikščių, skverų, parkų, turgaviečių vaizdai, architektūra, įvairūs statiniai nufotografuoti iš viršaus. Kolekcininkas P. Kaminskas savo rinkinyje saugo keliolika fotografijų su užrašu Šiauliai iš bažnyčios bokšto. Jos darytos, matomai, to paties fotografo iš Katedros bokšto ir centrinė miesto dalis nufotografuota iš įvairių pusių. Kitoje nuotraukoje su užrašu „Šiauliai. Jon. plentas“ nufotografuota Tilžės gatvė.
Tarpukario Šiaulių fotografijos, jose užfiksuoti ir miesto vaizdai iš viršaus iliustruoja laikmetį, liudija svarbius įvykius, paveldėtus po Pirmojo pasaulinio karo sugriovimus, prasidėjusias statybas, urbanizacijos pokyčius. Fotofiksacija padeda atkurti kai kurių pastatų keitimosi istoriją. Ryškiausias to pavyzdys Šiauliuose – Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (vėliau – Katedra), kurios bokšto stogas ne kartą keitė formą.
Tarpukariu miestas pradėjo atsistatyti, vyko statybos. Architektas A. Miškinis 1986 m. lapkričio 4 d. straipsnyje „Šiaulių urbanistinės raidos bruožai“ rašė: „Per Pirmąjį pasaulinį karą Šiauliuose buvo sugriauta ar sudeginta apie 65 procentus pastatų, o centras beveik visai sunaikintas. Nuo 1919 m. miestas atstatomas laikantis anksčiau susidariusio gatvių tinklo, jame nuosekliai atkuriami ir toliau statomi gana taisyklingi kvartalai. Tačiau miesto atstatymas ir plėtojimas nebuvo pakankamai planingas, nes jo statybos ir augimo projektas nebuvo parengtas. Pradžioje naudotasi 1920 m. sudarytu miesto tikrosios būklės planu, kuris 1924 m. buvo patikslintas. Tuo tarpu statyba vyko gana intensyviai: nuo 1919 iki 1927 m. pastatyti 1558 pastatai (65 pramonės, 817 – gyvenamųjų, 13 – visuomeninių ir 665 – kitų), o 1928 m. statoma vienu metu net 2118 pastatų, iš jų 257 mūriniai (Nūdieniai Šiauliai“ – „Lietuva, 1927 m. gruodžio 21 d.).
<...> Nuo 1935 m. Šiaulių centre pradėti platesnio masto kompleksinio tvarkymo bei kryptingesnio formavimo darbai. 1936 m. nugriauta aikštėje buvusi cerkvė, o pati aikštė perplanuota, joje įrengtas skveras. Be to, 1937 m. parengtas tolesnio aikštės formavimo projektas (Stasys Šalkauskis), pagal kurį aikštės šiaurės vakarų dalyje numatyta pastatyti rotušę, o buvusios cerkvės vietoje įrengti baseiną su skulptūra. 1940 m. parengtas ir rotušės projektas, bet prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis liko neįgyvendintas.
1938 m. Šiaulių mūro rajonas buvo išplėstas ir apėmė visą centrinę dalį. 1934 – 1939 m. parengti kai kurių miesto teritorijų (vadinamojo Kaukazo ir Užkirkio rajonų, miesto dalies tarp Dvaro, Vilniaus ir Žemaitės gatvių, prie J. Basanavičiaus gatvės ir kt.) detalūs projektai. Pradėjus tiesti centre vandentiekį, prie Vytauto gatvės pradėjo kilti racionalių formų vandentiekio bokštas, netrukus tapęs svarbia miesto dominante, pagyvinęs jo panoramą. Tuo metu jau visa Šiaulių centrinė dalis buvo neblogai suformuota, sudarė gana gerą vaizdą“ (A. Miškinis. Šiaulių urbanistinės raidos bruožai, „Raudonoji vėliava“, 1986 m. lapkričio 4 d.).
Tarpukariu Šiaulių miestas iš orlaivio bene pirmą kartą nufotografuotas 1923 m. Šioje nuotraukoje matosi Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, kurios šventorius aptvertas akmenine tvora su pagrindiniu įėjimu. Prie jo skveras. Toliau dviaukštis Savivaldybės pastatas. Medžiais apsodintame skverelyje – Šv. Petro ir Povilo cerkvė. Tilžės gatvė, Rinkos aikštė, kurios kraštuose stovi pasažai. Dar yra išlikusi fotografija, kurioje iš lėktuvo tarpukariu nufotografuotas Šiaulių parodų paviljonas – dabartinė Šiaulių respublikinės ligoninės teritorija.
Tačiau daugiausia tarpukariu Šiaulių ir kitų miesto fotografai fotografavo miestą iš Katedros bokšto, nuo kitų miesto bokštų, pastatų stogų, vėjo malūnų ir kitų statinių. Šiaulius iš Katedros bokšto maždaug 1928 m. fotografavo Mečys Barkauskas, kuris 1922–1928 metais turėjo fotoateljė Kuršėnuose, vėliau dirbo Kretingoje.
1930 m. darytoje fotografijoje užfiksuotas panoraminis dabartinis Vasario 16-osios ir P. Višinskio gatvių vaizdas. Apie 1930 m. šiaulietis fotomėgėjas M. Orbakas iš Katedros bokšto nufotografavo miesto vaizdą, kuriame matyti senųjų kapinių ir ežero dalis, pievos, dirbami laukai, Chaimo Frenkelio odų fabrikas, jo vila, taip pat Šiaulių kalėjimas, vienaaukščiai miestiečių namai, daržai, sodai.
Dar kitoje to paties fotografo fotografijoje M. Orbakas iš Katedros bokšto nufotografavo tuometinę Kapų gatvę, senąsias miesto kapines ir Šiaulių ežerą (Žr. iliustr. „Šiaulių naujienos“, 2020 balandžio 11, p. 6). Kitoje nuotraukoje tas pats vaizdas nufotografuotas žiemą. Šioje fotografijoje matosi Kapų gatve einanti gausi laidotuvių procesija, lydinti velionį į senąsias miesto kapines. Už senųjų kapinių – ledo sukaustytas Šiaulių ežeras, kitame ežero krante – Žuvininkų kaimo laukai ir piliakalnis.
Tarpukariu iš Katedros bokšto įvairių švenčių ir renginių metu dažnai buvo fotografuojama pagrindinė miesto aikštė – Rinkos, Turgaus aikštė, nuo 1930 m. ji dar buvo vadinama Vilniaus ąžuolo aikšte. 1938 m. gruodžio 1 d. įvykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje šiai miesto aikštei buvo suteiktas Laisvės aikštės pavadinimas („Įdomus mūsų momentas“, 1938 gruodžio 4 d., p. 1; Žr.: Nekrašius J. Grąžinkime Šiaulių miesto aikštei ankstesnį pavadinimą. „Šiaulių kraštas“. „Atolankos“, 2015 lapkričio 27, p.1, 3).
Iš Katedros bokšto apie 1930 m. nufotografuotas panoraminis miesto vaizdas, tolumoje matyti Šv. Jurgio bažnyčia. Dešinėje, arčiau, – sinagoga buvusio „Verpsto“ fabriko teritorijos kieme. Kitoje fotografijoje – miesto centrinė aikštė turgaus dieną. Joje matyti aplink aikštę šonuose išsidėstę pastatai, viduryje – vežimai su arkliais, prekeiviai ir į turgavietę atvykę miestiečiai.
1931 m. birželio 29 d. iš Katedros bokšto nufotografuota Šiaulių Eucharistinio kongreso procesija. 1935 m. iš Katedros bokšto nufotografuota Šiaulių turgaus aikštė su jame stovinčiais arkliais kinkytais vežimais ir ūkininkais bei pirkėjais turgaus dieną.
1936 m. fotografijoje, darytoje iš Katedros bokšto, atsiveria panoraminis tarpukario Šiaulių centro vaizdas, turgaus aikštė. Tokių nuotraukų darytų iš Katedros bokšto yra nemažai. Ir tai suprantama, kadangi ši aikštė iki 1938 m. atliko daugiausia turgavietės funkcijas. Kitais atvejais čia vykdavo svarbiausios miesto šventinės ir įvairūs renginiai, kuriuos fotografai fiksavo iš Katedros bokšto.
1936 m. iš Katedros bokšto nufotografuotas Vasario 16-ajai skirtas minėjimas, Lietuvos kariuomenės paradas ir visuomenės susibūrimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad šioje fotografijoje matyti aikštės viduryje apskritimu aptvertas Vilniaus ąžuolas, kuris dalyvaujant miesto visuomenei, moksleiviams buvo pasodintas 1924 m. gegužės 1 d. Šio Vilniaus medžio sodinimo iškilmėse dalyvavę aušrininkai dr. Jonas Šliūpas, rašytojas Juozas Miliauskas-Miglovara ir miesto burmistras pasodino Vilniaus medį – ąžuolą. Šiam įvykiui atminti ši aikštė Šiauliuose tarpukariu iki 1938 m. gruodžio mėn. dar buvo vadinama Vilniaus ąžuolo aikšte. 1936 m. fotografijoje prie Katedros matyti miesto skveras, aplink aikštę išsidėstę įvairūs pastatai, kuriuose buvo įsikūrusios krautuvės, amatininkų dirbtuvės, kirpyklos, įvairios įstaigos ir organizacijos. Fotografijos viršutinėje dalyje matosi Sinagoga, kiti miesto centrinės dalies pastatai, kurių daugelis per Antrąjį pasaulinį karą buvos sugriauti ar sudegė. Centrinės aikštės šonuose matyti aptverti Spaudos medžiai, kurie buvo pasodinti 1929 m. gegužės 9 d. švenčiant lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 25-metį.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus bendradarbis Vladas Zdzichauskas prisiminimuose 1974 m. gegužės 8 d. rašė: „Šiaulių miesto Pergalės aikštėje (dab. Prisikėlimo aikštė – J. N.) esančiame skvere auga keturi ąžuolai. Seniau čia buvo senoji miesto turgavietė, kuri 1938 m. sausio 1 d. oficialiai perkelta kitur. Jie buvo pasodinti gerokai anksčiau prieš turgavietės perkėlimą, 1929 metų gegužės 9 dieną. Jų sodinimas virto savotiška švente. Tada jie buvo pavadinti „Spaudos medžiais“. <...> Pačiame aikštės centre augo dar vienas ąžuolas, bet jo dabar jau nebėra. „Spaudos medžius“ pasodino aikštės pakraštyje pagal aikštę kertantį Tauragės-Joniškio plentą. Medeliai buvo pasodinti ir aptverti.
Antrojo pasaulinio karo metu plentu persirito ištisos armijos. Kitame aikštės pakraštyje buvo įruoštos viešosios slėptuvės. Centrinis ąžuolėlis žuvo. O keturi Spaudos medžiai išliko ir augo“ (Zdzichauskas V. Prisiminimai apie Šiaulių miesto centrą. Ištrauka iš rankraščio kopijos).
(Bus tęsinys)
Šiaulių miesto vaizdas iš Katedros bokšto. Apie 1930 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.
Šiaulių miesto panoraminis vaizdas iš Katedros bokšto. Apie 1930 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.
Šiaulių centrinė aikštė žiemą. Fotografuota iš Katedros bokšto apie 1930 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.
Šiaulių miesto vaizdas nuo šalia geležinkelio stoties buvusio pastato stogo. 1917 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.
Eucharistinio kongreso procesija 1931 m. birželio 29 d. Šiaulių centrinėje aikštėje. Fotografuota iš Katedros bokšto. Iš P. Kaminsko rinkinio.
