facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                                                          
Kaip fotografai fotografavo Szawle, Schaulen, Šavli, Šiaulius
Senoji miesto fotografija
Fotografija kaip amatas, komercinė fotografija, padeda geriau suprasti ir pažinti miestą, užfiksuoti jo, istoriją, raidą. Šiauliuose vykusius ir vykstančius procesus, pasikeitimus užfiksavo ir fotografuoja fotografai profesionalai ir mėgėjai. Pro jų objektyvą nepraslysta niekas.

Tad pakeliaukime kartu su fotografais po miesto vaizdų istoriją. Nuo namo prie namo, nuo gatvės prie gatvės, nuo skvero prie aikštės, nuo sodų prie parkų, kiemais, šlaitais, kalnais ir kalneliais, kalvomis ir slėniais, pelkėmis ir ežerais, upėmis ir tvenkiniais.

Kviečiame šioje kelionėje šiauliečius ir visus, kas neabejingi Šiauliams, pasidalinti su „Šiaulių naujienų“ laikraščio skaitytojais miesto ir apylinkių dokumentinėmis fotografijomis. Kviečiame savo prisiminimais praskleisti praeities šydą, pasidalyti nuotraukomis ir iliustracijomis, kurios padėtų atskleisti, kaip atrodė Šiauliai tarpukariu ir pokario metais.  

Ši apžvalga nėra meninės fotografijos konkursas ar apžiūra. Mus domina autentiškos to meto Šiaulių fotografijos, kuriuose užfiksuoti ne pavieniai ir grupėmis žmonės, jų kolektyvai, bet pats miestas, jo gatvės, pastatai, namai, kiemai, gamta. Ypač lauktume senųjų tarpukario vaizdų iš Kalniuko, Kaukazo, Lieporių, Šimšės, Pabalių, Ginkūnų, Gubernijos, Žaliūkių ir kitų senųjų miesto vietovių ir rajonų, gatvių, namų, sodų ir parkų.

Nesvarbu, koks būtų metų laikas Šiauliuose: pavasaris, vasara, ruduo ar žiema. Šiauliai visais metų laikais buvo ir yra gražūs, kai to norime ir galime pamatyti. Pasirauskite savo archyvuose, kolekcijose, albumuose, rinkiniuose ir atsiųskite redakcijai senųjų nuotraukų, kuriuose matosi jūsų namas, kiemas, gatvė, sodas, parkas, skveras, aikštė, tvenkinys, ežeras, visa tai, kas atspindi to laikmečio Šiaulius. Nuotraukas nuskanavę, grąžinsime jas atgal jų savininkams, nurodydami, kas jas pateikė, o fotografijas, atitinkančias rašinio ir temos užmanymą, panaudosime iliustruodami vaizdinį pasakojimą apie Šiaulių miestą. Svarbu fotografijoje nurodyti fotografavimo vietą, datą, trumpą įvykio aprašymą, fotografijos autorių.

Pirmieji išlikę Šiaulių vaizdai nufotografuoti iš Varšuvos atvykusio lenkų fotografo Konrado Brandelio 1871 m. rugsėjį, geležinkelio linijos link Liepojos atidarymo išvakarėse. Tai Šiaulių apylinkėse nufotografuotas traukinys su tolumoje  matoma miesto panorama. K. Brandelis dar nufotografavo Šiaulių geležinkelio stotį.  

Varšuvos fotografo Konrado Brendelio fotografijos „Liepojos geležinkelio traukinys Šiaulių apylinkėse. 1871 m.“ kopiją saugo Šiaulių „Aušros muziejus (Neg. Nr. 19970). Apie šią Šiaulių traukinio su miesto panorama fotografiją rašė Dainius Junevičius „Varšuvos fotografas Konradas Brandelis Lietuvoje“ („Kultūros barai“, 2010 Nr. 5, p. 84-86).

Šis lenkų fotografas, atvykęs į Lietuvą kelios savaitės prieš oficialų geležinkelio linijos atidarymą, padarė kelias dešimtis nuotraukų iš įvairių šalies vietų. Nuotraukos darytos tą pačią dieną, kai nemažai keleivių traukiniu per visą  geležinkelio Liepojos-Romnų liniją  ir pravažiavo [Šis fotoreportažas buvo išspausdintas  lenkų savaitraštyje Varpos (Klosy). 1871 m. šiame leidinyje randame traukinio  prie Šiaulių vaizdą, o 1879 m. Šiaulių žemės ūkio parodos vaizdų (teminis fotoreportažas!) pagal A. Strauso firmos fotografo P. S. Petrovičiaus fotografijas.

1879 m. rugsėjo mėnesį Šiaulių žemės ūkio paroda buvo įamžinta fotografijomis, kurias padarė iš Kauno atvykęs fotografas Petras Simonas Petrovičius, firmos A. Strauss Kaune, fotografas.

Įdomu tai, kad po šių urbanistinių objektų pristatymo, miestų vaizdų fotografavimui jau reikėjo gauti specialų gubernatoriaus leidimą, o fiksuoti strateginius vaizdus – geležinkelius, tiltus, karinius objektus (pvz., kareivines) buvo išvis draudžiama.

Nors mieste dominavo studijinė portretų fotografija, taip pat buvo ir užsakomoji fotografija, kuri dokumentuodavo miesto gyvenimą. Šiaulietis kolekcininkas Arijus Ivaškevičius aptiko XIX a. pabaigos Šiaulių miesto centro fotografiją. Joje  matosi Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, miesto rotušė, mediniai namai, tvoros, centre akmenimis grįsta plati buv. Policijos (dab. Vasario 16-osios) gatvė, kairiajame šone stovi įkastas stulpas su žibintu, netoli jo – du aptverti nedideli medeliai. Nuotraukos kairėje pusėje grįstu šaligatviu eina grupelė miestiečių – vyriškis ir dvi plačiomis skaromis apsigobusios moteriškės. Manoma, kad tai iki šiol nežinomo fotografo B. Bogomolovo Šiaulių fotografija.

Pirmieji reportažiniai vaizdai iš Šiaulių ūkio parodos XIX a. pabaigoje,  Šiokį tokį vaizdą apie XIX a. pabaigos Šiaulius galime susidaryti iš Boleslovo Zatorskio nuotraukų ir atvirukų, kuriuos apie 1902 m. išleido jis pats ir leidėjas, spaustuvininkas Isakas Brevda.

Boleslovas Zatorskis, vienas pirmųjų iš Šiauliuose dirbusių fotografų, maždaug nuo 1902 m. pradėjusių leisti atvirukų seriją „Szavle“ su miesto vaizdais. Manoma, kad jis išleido dvi panašias serijas maždaug po 10 atvirukų. Pirmąją seriją apie 1902 m. išspausdino nežinomojoje spaustuvėje, kitą, beveik su tais pačiais vaizdais – apie 1908 m. išspausdino Varšuvoje, B. Veržbickio spaustuvėje. Apie 1910 m.  B. Zatorskis fotolaboratoriniu būdu pagamino 4 fotoatvirukų ciklą, skirtą tais pačiais metais Šiauliuose vykusiai žemės ūkio parodai.

Šiauliečio kolekcininko Petro Kaminsko rinkinyje saugoma reta fotografija su  XX a. pradžios Šiaulių vaizdu. Nuotraukoje yra užrašas lenkų kalba: „1906.III.12./J. Brunovicky“. Šioje fotografijoje nuo Liuteronų (vadintų vokiečių) kapinių, užfiksuotas vaizdas link Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios (dabar – Katedra). Kaip nurodo P. Kaminskas, šios nuotraukos pirmame plane, dešinėje pusėje, matomas tarpukariu buvęs Evangelikų liuteronų parapijai priklausęs pastatas, kuris su daliniais pertvarkymais išliko iki šiol.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma reta nežinomo fotografo 1906 m. birželio 1 d. daryta nuotrauka su Devintinių (Kristaus kūno ir kraujo šventės) procesija vienoje iš Šiaulių miesto gatvių.

1910 m. šiaulietis fotografas Boleslovas Zatorskis fotografavo Šiauliuose surengtos žemės ūkio parodos vaizdus. Vienoje iš jo nuotraukų matyti parodos paviljonai, tolumoje – šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios bokštas.

Apie 1910 m. Šiauliuose fotografavo fotografas mėgėjas Jonas Žiukelis. Yra išlikusių jo nuotraukų su Šiaulių apylinkių vaizdų ir „Gubernijos“ alaus daryklos nuotraukų.

1910 m. stambus prekybininkas, šiaulietis leidėjas Karolis Savičius išleido plėšomų atvirukų albumėlį „Szawle“ su 12 Šiaulių miesto vaizdų, kiekvienas su perforacija kairėje. Jame nuotraukų pavadinimai dviem arba trim kalbom ir tik vienas – tuometinės pravoslavų cerkvės atvirukas be lietuvių kalbos. Kaip nurodo atvirukų tyrinėtojas Almantas Šlivinskas, šis albumėlis įdomus savo netipiniais miesto vaizdais, su keliomis priemiesčio fotografijomis, geros spaudos kokybės ir matomai spausdintas Lenkijoje, gan mažu tiražu, nes daugiau jo egzempliorių nežinoma. Tai bene pirmasis ir tuo laikmečiu vienintelis tokio pobūdžio albumėlis su Šiaulių ir apylinkių vaizdais.

Pirmojo pasaulinio karo metais Šiaulius fotografavo daugiausia iš Vokietijos ir Prūsijos atvykę užsienio fotografai ir leidėjai: O. Burmeisteris, H. Barzūnas, jefreitorius Padelis, Lukas Ebersveldas, dr. Endelis, Fricas Viurcas, karo fotografai Ervinas Byzenbachas, Alfredas Hiršas,   Alfredas Kiulevindtas, R. Seneke, R. Torge, Valis (Wallis), Wains ir kt.

XX a. pradžioje, pasinaudojant Šiauliuose fotografavusių vokiečių karo fotografų nuotraukomis, buvo išleista nemažai atvirukų, fotoatvirukų ir keletą albumėlių su Šiaulių vaizdais. Vieni pirmųjų spalvotų atvirukų albumėlių, skirtų Šiauliams, buvo išleisti apie 1916 metus Berlyne Georgo Štilkės ir Kahano ir Ko bendrovėje. Tai tapatūs 12 plėšomų spalvotų numeruotų atvirukų albumėliai „Schaulen“. Jame panaudotos Alfredo Kiulevindto fotografijos su Šiaulių miesto pirmosios okupacijos 1915 m. pavasarį vaizdais.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas dar vienas Georgo Štilkės leidyklos Berlyne 1916 m. išleistas plėšomas albumėlis „Schaulen“ su rudais viršeliais ir 12 spalvotų numeruotų atvirukų. Juose karo fotografo A. Kiulevindto 1915 m. fotografuoti Šiaulių miesto vaizdai. 1916 m. Alben Kunstverlag (albumų meno leidykla) Berlyne 1916 m. išleido albumėlį, kuriame yra vienas Šiaulių miesto vaizdas. Šiauliečio kolekcininko Petro Kaminsko rinkiniuose yra minėtas 1910 m. ir 1916 metais Vokietijoje (Berlyne, Hamburge ir kt.) išleisti keli atvirukų albumėliai su Šiaulių miesto ir apylinkių vaizdais.

Tarpukariu Šiaulių fotografai B. Abramavičius, K. Cerpinskis, M. Paukštis, Ch. I. Zaksas, M. Barkauskas iš Kuršėnų ir kitų Lietuvos miestų fotografai fotografavo Šiaulius ir jo apylinkes. Fotografas ir leidėjas Kostas Cerpinskis nufotografavo Šiaulius, Joniškį, Pakruojį ir kitus Lietuvos miestus ir vietoves. 1920–1927 metais jis išleido ne mažiau kaip 112 numeruotų atvirukų su Lietuvos, daugiausia Šiaulių miesto ir apskrities vietovių vaizdais. Beveik visiems atvirukams panaudotos K. Cerpinskio fotografijos, taip pat šiauliečio fotografo Ch. I. Zakso ir joniškiečio Jokūbo Fišerio nuotraukos. Yra išlikusių K. Cerpinskio fotografijų su Šiaulių krašto, miesto ir apylinkių vaizdais.  

1930 m. rugsėjo mėnesį Šiauliuose lankėsi vokiečių žurnalistas Hermanas Scheffer iš Berlyno dienraščio „Kreitz Zeitung“. Susitikimo su Šiaulių žurnalistais metu jis parodė įvairių fotografijų su Šiaulių ir Lietuvos vaizdais.

Mokytojas, vėliau Šiaulių „Aušros“ muziejaus  fotografas Kazys Skerstonas fotografavo svarbiausius 4 dešimtmečio įvykius, renginius ir šventes mieste ir ilgainiui sukaupė didžiulį archyvą, vertingą Šiaulių fotometraštį. Jis sudarė  įvairių sporto varžybų, statybų, kultūros renginių fotografijų albumus. Gaila, bet dalis jų per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinti ar kitaip neišliko.  

1932 metų pradžioje Šiaulių miesto savivaldybės nutarimu buvo nufotografuoti seni, sukrypę namai ir karo griuvėsiai mieste. Kai kurios iš šių nuotraukų buvo nusiūstos į Kauną, vyr. statybos inspekcijai.

Tarpukariu Šiaulius ir jo apylinkės fotografavo fotografas mėgėjas, dailininkas Gerardas Bagdonavičius, Lietuvos kariuomenės karininkas Mykolas Orbakas, muziejininkas Juozas Petrulis ir kt. Plito miestovaizdžio fotografija, kurią be vietinių, fiksavo atvykę fotografai iš kitų Lietuvos vietovių. Stasys Ivanauskas nuo 1940 m. rudens dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje fotografu, fotografavo Šiaulių apskrityje istorijos ir kultūros paminklus. Jis, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, nufotografavo Šiaulių miesto ir apylinkių vaizdus, karo padarinius ir sugriovimus.  Šiaulių „Aušros“ muziejaus fototekoje saugoma apie 9 tūkst. S. Ivanausko fotografijų ir negatyvų, susijusių su Šiauliais ir apylinkėmis.

Šiauliuose leidžiamuose laikraščiuose „Mūsų momentas“, „Įdomus mūsų momentas“, „Šiaurės Lietuva“ ir kituose to meto leidiniuose buvo spausdinamos fotografo B. Abramavičiaus, kraštotyrininko B. Buračo, fotomėgėjo J. Podelio, „Menas“, „Grožybė“ ir kitų fotoateljė fotografų  nuotraukos su miesto vaizdais, nuotraukos iš įvairių renginių, švenčių ir kt. 1930 m. laikraštyje „Šiaurės Lietuva“ buvo išspausdintos  B. Buračo fotografijos: „Šiaurės Lietuvoje jau pavasaris“, „Salduvės piliakalnis Šiaulių užmiestyje“, „Sukilėlių kalnelis Šiauliuose“ ir kt.

(Bus tęsinys)

2020 05 29 28

Georgo Štilkės leidyklos išleisto albumėlio viršelis. 1916 m. Berlynas. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 05 29 33

Knakštedo ir Ko leidyklos išleisto albumėlio viršelis. Hamburgas. Apie 1916 m.
Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 05 29 20

Traukinys Šiaulių apylinkėse. Fotografas Konradas Brandelis. 1871 m. Nuotraukos kopija saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

2020 05 29 32

Knakštedo ir Ko leidyklos išleisto albumėlio, kuriame yra Šiaulių nuotrauka, viršelis. Apie 1916 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 05 29 21

Šiaulių apylinkės vaizdas. Fotografas J. Brunovskis. 1906 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 05 29 22

Šiaurinė miesto dalis nuo Zubovų rūmų. Apie 1915 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 05 29 23

Geležinkelis ir mediniai namai Pirmojo pasaulinio karo metais. Geležinkelio pervaža ir namai Šiaulių mieste. Apie 1915 m.
Iš P. Kaminsko rinkinio.

Į viršų