facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys - Pabaiga)                                                                                             
K. Venclauskis aktyviai dalyvavo Rygos lietuvių švietimo draugijos „Žvaigždė“ valdybos veikloje. Ši draugija 1906 – 1918 metais veikė Rygoje. Ji įkurta A. Buivydo, L. Jakavičiaus, P. Mašioto, M. Šikšnio, K. Venclauskio, K. Vizbaro iniciatyva. „Žvaigždei“ vadovavo valdyba (pirmasis pirmininkas P. Mašiotas), kurios nariu buvo ir K. Venclauskis. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje Kaune saugoma 1906 m. Rygos lietuvių švietimo draugijos „Žvaigždė“ valdybos fotografija (fotografas Leonhard von Wirschikowski), kurioje pirmas iš kairės sėdi K. Venclauskis.

K. Venclauskis po Pirmojo pasaulinio karo kartu su bendraminčiais Peliksu Bugailiškiu, Stasiu Lukauskiu išrūpino iš vokiečių okupacinės valdžios leidimą atidaryti Šiaulių miesto gimnaziją. Buvo įkurta „Jėgos“ draugija, kuriai jis pirmininkavo.  Įkūrė Šiaulių srities vartotojų bendrovių sąjungą, AB „Pastogė“, kuri rūpinosi statybomis Šiauliuose. Dalyvavo masonų ložės „Lietuva“, atkurtos 1920 liepos 22 d., veikloje.

Įsteigė bendrovę „Kultūra“, nuo 1925 m. iki ją uždarant 1929 m. buvo jos vadovas, ją finansavo. K. Venclauskis rūpinosi Šiaulių miesto teatro statyba ir ją finansavo, rėmė spaudą, moksleiviją, labdaros organizacijas, Šiaulių miesto lietuvius pramonininkus, „Aušros“ muziejų ir kt. Buvo ilgametis Šiaulių miesto tarybos pirmininkas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą prisidėjo steigiant Šiauliuose Vlado Sirutavičiaus akcinę bendrovę „Molis“ ir kt.

K. Venclauskis buvo išsilavinęs, apsiskaitęs žmogus, mokėjo daug užsienio kalbų. Dukros G. Venclauskaitės teigimu, mokėjo vokiečių, rusų, žydų kalbas, truputį švedų, kadangi atstovavo šių firmų interesams Lietuvoje, konsultavo teisiniais klausimais. Be to, laisvai skaitė vokiečių spaudą, kitą literatūrą.

Nebuvo didelis kompanijų mėgėjas, draugavo su kai kuriais teisininkais, bet nelabai dažnai su jais susitikinėdavo. G. Venclauskaitė prisimena: „Jis labai gerai sugyveno su advokatu K. Šalkauskiu. Antradieniais K. Šalkauskis, jo žmona, banko direktorius S. Krukauskis ir tėvas lošdavo kortomis. Tokia buvo tradicija. Su advokatu M. Markausku susitikdavo, mes pas Markauską nueidavom, su žydu D. Gecu, mėgo jį. Su S. Lukauskiu gerai sutardavo. Bet S. Lukauskis mirė 1925 m. Kai jis mirė, aš maža buvau... Žodžiu, jis su visais geruoju sugyveno, bet su niekuo artimai nebendravo...“ (Venclauskaitė G. Prisiminimai apie Tėvą. Iš 2000 m. sausio 21 d. pokalbio garso įrašo).

K. Venclauskis pasižymėjo visuomeninėje veikloje. 1929 m. gegužės 9 d. Šiauliuose buvo minimos lietuvių spaudos atgavimo 25-osios metinės. Gausiam būriui šiauliečių dalyvaujant, miesto aikštėje, prie Tilžės gatvės, buvo pasodinti keturi Spaudos medeliai, ąžuolai. Vieną iš jų pasodino savivaldybių atstovai – burmistras J. Sondeckis, miesto tarybos pirmininkas K. Venclauskis ir apskrities valdybos pirmininkas, apskrities viršininkas A. Pranculis (Sondeckis J. Mano gyvenimo stotys. Iš: Gyvenimas Lietuvai (sud. Jonas Sireika. Šiauliai: „Delta“, 1993, p. 154-155).

Nors K. Venclauskis buvo pagarsėjęs advokatas ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje, tačiau jis iki pat savo gyvenimo pabaigos išliko paprastas, kuklus. Dukros G. Venclauskaitės žodžiais, „jis niekad apie save nekalbėdavo, nesigirdavo, jeigu kas jį girdavo ar sakydavo: „Oi, ponas Venclauski, kaip Jūs man padėjot...“, jis atsakydavo: „Nieko ypatingo, kiekvienas mano vietoje tą padarytų.“ Taip jis elgdavosi, nemėgo pagyrimų, nieko tokio panašaus...“ (Venclauskaitė G. Prisiminimai apie Tėvą. Iš 2000 m. sausio 21 d. pokalbio garso įrašo).   

K. Venclauskis (kartais jo pavardė spaudoje buvo rašoma Venclauskas) buvo ryški ir žinoma asmenybė ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje. Todėl apie jį įvairios žinios buvo skelbiamos ne tik vietos, bet ir Lietuvos spaudoje. 1932 m. vasario mėn. laikraštis „Lietuvos žinios“ rašė: „Pirmadienį, vasario 22 d. 8 val. vakaro žinomas Šiaulių pris. advok. Venclauskis, eidamas į paštą, ties Kleino krautuve Tilžės g. paslydo ir nusilaužė dešinę ranką. Ranka sutvarstyta ir  įdėta į gipsą. Venclauskas gydosi namie“ (Advokatas Venclauskas nusilaužė ranką. „Lietuvos žinios“, 1932 vasario 25, p. 4).        

K. Venclauskis, kaip žymus Šiaulių miesto advokatas, buvo pakviestas dalyvauti Rotary klubo veikloje. Rotary klubo narys teisininkas P. Bugailiškis savo prisiminimuose apie šio klubo įsteigimą rašė: „Rotary klubas Šiauliuose įsteigtas 1938 06 04, iškilmingai dalyvaujant tarptautinio Rotary klubo, taip jau Pabaltijo valstybių bei Kauno rotariečių atstovams. Klubo pirmininkas – advokatas Ignas Urbaitis, nariai: Kazimieras Venclauskis, Domas Jasaitis, Jackus Sondeckis, fabrikantas Jokūbas Frenkelis, teisėjas – Stasys Šimoliūnas, Tadas Vaitiekūnas ir kiti“  (Bugailiškis P. Gyvenimo vieškeliais, Šiauliai, 1994, p. 334).

Advokatas K. Venclauskis buvo spalvinga asmenybė, dalykiškas, geros širdies žmogus, nors iš pirmo žvilgsnio ne visuomet taip atrodė (Sireika J. Lietuvos savivaldybės ir savivaldybininkai 1918–1931. Šiauliai, 1998, p. 116). Pagerbiant K. Venclauskio atminimą, 1940 metų balandžio 28 dieną prof. A. Purėnas kalbėjo: „Savo išvaizda buvo niūrus, užsimąstęs, bet arčiau pažinus jį, jis buvo labai švelnus, nuoširdus ir ne svajotojas, bet realistas“ (Knyva V. K. Venclauskio minėjimas Šiauliuose. „Lietuvos žinios“. 1940. Balandžio 30.

Ta pačia proga pasakytais bendražygio ir bendraminčio K. Bielinio žodžiais galima apibendrinti visą K. Venclauskio veiklą: „Venclauskio asmuo <...> yra labai reikšmingas. Jei pas mus kiekviename mieste būtų bent po vieną tokį Venclauskį, mes būtumę nuveikę kitaip ir kur kas daugiau.

<...> Aukoti save viešajam reikalui, visada su ištverme stovėti skriaudžiamųjų pusėje – štai kas buvo Venclauskio, kaip kovotojo, veiklos esmė ir jo gyvenimo uždavinys“  (Valinčius A. Drg. K. Venclauskio diena Šiauliuose, p. 106).

Advokato K. Venclauskio atminimą rūpestingai saugo šiauliečiai. 1991 m. K. Venclauskio dukterys Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės savo tėvų namą Šiauliuose, Vytauto gatvėje, padovanojo „Aušros“ muziejui. Taip jos įgyvendino tėvo sumanymą – pastatyti Šiauliuose muziejui pastatą. Nuo to laiko šis pastatas vadinamas Venclauskių namais. 1995 m. „Aušros“ muziejaus Venclauskių namuose įrengta memorialinė ekspozicija, skirta advokato ir visuomenės veikėjo K. Venclauskio ir jo šeimos gyvenimui ir veiklai nušviesti.

K. Venclauskis su šeima gyveno Pagyžių gatvėje (1852–1924 m. ši gatvė buvo vadinama (su trumpalaikiais pavadinimais – Griaznaja ulica (Purvinoji gatvė) ir Hindenburg Strasse (Hindenburgo gatvė), Posadnaja ulica (Priemiesčio gatvė). 1924 m. patvirtintas Pagyžių gatvės pavadinimas. 1940-1942 m. gatvė vadinta Kazimiero Venclauskio vardu. Nuo 1942 m. iki dabar gatvė vadinama Vytauto gatve (Šiaulių „Aušros“ muziejaus metraštis. 1992 – 2004. Šiauliai, 2008, p. 56).

Nuo 1993 m. balandžio 26-osios Šiaulių miesto Melioratorių gatvės pavadinimas buvo pakeistas į Kazimiero Venclauskio gatvę. Miesto valdybos potvarkis priimtas pritariant visuomenės pavadinimų parinkimo tarybos nutarimu (Gatvei suteiktas naujas vardas. „Šiaulių kraštas“, 1993 gegužės 4 d.).

2000 m., minint advokato K. Venclauskio gimimo 120-ųjų metinių sukaktį Šiaulių „Aušros“ muziejus išleido knygą „Kazimieras Venclaukis“, kurioje grupė autorių rašo apie advokato, savivaldybininko, valstybės veikėjo, Seimo nario Kazimiero Venclauskio darbus, visuomeninę ir profesinę veiklą.

2005 m. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – Šiauliuose, „Aušros“ muziejaus Venclauskių namų kiemelyje, atidengtas skulptoriaus G. Lukošaičio paminklas žymiam visuomenės veikėjui advokatui Kazimierui Venclauskiui (1880–1940), kurio pastatymui lėšų skyrė ir Lietuvos Advokatūra. Tai bene pirmas Lietuvoje paminklas skirtas advokatui. Ant jo granito postamento didelėmis raidėmis iškalta: „ADVOKATAS KAZIMIERAS VENCLAUSKIS“. Šio paminklo atidaryme dalyvavo ir kalbėjo advokato K. Venclauskio dukra Gražbylė Venclauskaitė, skulptorius Gintautas Lukošaitis, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, Lietuvos advokatūros tarybos pirmininkas Rimas Andrikis, profesorius Vytenis Rimkus ir kiti svečiai, Šiaulių miesto teisininkai, advokatai. Po šio paminklo atidengimo, įvyko minėjimas, skirtas Vasario 16-ajai ir advokato Kazimiero Venclauskio 125-ųjų gimimo metinėms paminėti, įvyko Šiaulių regiono televizijos „S plius“ sukurto dokumentinio filmo „Advokatas Kazimieras Venclauskis“, premjera.

Kazimieras Venclauskis – išskirtinė asmenybė ne tik Šiaulių krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Jis buvo  ne tik advokatas, bet ir iškilus visuomenės bei kultūros veikėjas, aktyvus socialdemokratas, pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Šiaulių miesto burmistras, ilgametis Šiaulių apskrities savivaldybės ir Šiaulių miesto tarybos narys, Steigiamojo  Seimo  ir Lietuvos Respublikos Pirmojo seimo narys, daugelio organizacijų steigėjas ir atstovas.

2009 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus išleido šiauliečio rašytojo Leono Peleckio-Kaktavičiaus knygą „Namuose ant Pasadnos ulyčios: dar po dvidešimties metų“. Šioje knygoje rašoma apie vienos pirmųjų lietuvių aktorių profesionalių Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės ir tarpukario advokato, valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjo Kazimiero Venclauskio gyvenimą ir darbus. Knyga gausiai iliustruota fotografijomis ir retais dokumentais.

2010 m. vasario 27 d. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje, Šiaulių „Aušros“ muziejus surengė Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo ir Pirmojo Seimo nario, Šiaulių  miesto burmistro, ir Šiaulių apskrities savivaldos kūrėjo, visuomenininko ir kultūros mecenato, advokato Kazimiero Venclauskio gimimo 130-ųjų  ir mirties 70-ųjų metinių sukakties minėjimą.

2017 m. gruodžio mėn., vykdant projektą „Venclauskių namų restauravimas ir pritaikymas daugiafunkcinei muziejinei veiklai“, pradėta Venclauskių namų Vytauto g. 89, Šiauliuose, restauracija, 2019 m. gruodžio pabaigoje buvo baigta. Restauruoti ne tik Venclauskių namai, bet ir daugiafunkcinei veiklai pritaikytas jo kiemelis ir prieigos. Namų fasadas atgavo savo tarpukariu buvusią baltą spalvą ir ryškiai švyti kaip išskirtinis pastatas Vytauto gatvėje.

2020 m. pavasarį, pokalbio su Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriumi Raimundu Balza metu, sužinojome, kad šiemet rudenį šiauliečiai ir miesto svečiai galės susipažinti su Venclauskių namų ekspozicijomis. Juose atkurta Venclauskių namų aplinka ir interjeras, advokato K. Venclauskio kabinetai, baldai, buities detalės ir kt. Bus galima susipažinti su tarpukario Šiaulių miesto istorija, Venclauskių šeimos, artimųjų ir to meto garsaus advokato, savivaldybininko, valstybės ir visuomenės veikėjo Kazimiero Venclauskio darbo ir namų aplinka, jo šeimos ir artimųjų gyvenimu ir darbais. Pastate be muziejaus ekspozicijų, įsikurs biblioteka ir skaitykla, kitos šios kultūros įstaigos patalpos.

2020 05 27 3

Venclauskių namų kiemelyje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 05 27 1

Paminklas advokatui Kazimierui Venclauskiui. Skulptorius G. Lukošaitis.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 05 27 8

Venclauskių namų paradinis įėjimas.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Į viršų