(Tęsinys)                                                                                                          
Tarpukariu Šiauliuose ir apskrityje fotografavo ir leidyba užsiėmė Kostas Cerpinskis (nuo 1919 iki 1940 m.). Šiauliuose ir apskrityje fotografija užsiiminėjo leidėjas, dailininkas, kolekcininkas ir fotografas Kostas Cerpinskis (dar vadintas Konstantinas Cierpinskis, K. Čerpinskis, 1887–1972). Jis gimė 1887 m.  Rokvėnuose, Skaisgirio vls. Šiaulių aps. Nuo 1919 m. fotografavo Joniškį, Skaistgirį, Pakruojį, Šiaulius ir kitas Lietuvos vietoves, dirbo Radviliškio parapijos bibliotekoje. 1921-1922 metais Žagarėje, Tauragės g. 5, įsteigė knygyną.

Apie 1923-1924 m. K. Cerpinskis atsikėlė į Šiaulius. Domėjosi fotografija, atvirukų leidyba, rinko retas knygas, spaudą, ekslibrisus, pašto ženklus ir rašė straipsnius apie kolekcionavimą. Jis buvo vienas iš  „Aušros“ muziejaus steigėjų ir bendradarbių,  Šiaulių kraštotyros draugijos sekretorius. K. Cerpinskis išleido daug atvirukų su Šiaulių, Joniškio, Jurbarko, Pakruojo, Tauragės ir kitų Lietuvos vietovių vaizdais. A. Šlivinskas nurodo, kad per 1920-1927 metus K. Cerpinskis išleido ne mažiau kaip 112 numeruotų atvirukų su Lietuvos, daugiausia Šiaulių miesto ir apskrities vietovių vaizdais, tik atvirukas su leidinio Nr. 65 nerastas.  Beveik visiems atvirukams panaudotos K. Cerpinskio fotografijos, keliems atvirukams panaudotos fotografų joniškiečio Jokūbo Fišerio ir šiauliečio Chaimo Zakso nuotraukos. Yra išlikusių K. Cerpinskio nuotraukų su Šiaulių krašto, miesto ir apylinkių vaizdais (Šlivinskas, A. Fotografas, dailininkas, diplomatas Kostas Cerpinskis ir jo atvirukų katalogas.  „Varpai“, 2014 (30), p. 137-138, 141).

Šiauliuose tiek profesionalioji, tiek mėgėjiška fotografija buvo populiari, o patys fotografai ir mėgėjai aktyviai reiškėsi visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Jie ne tik fotografavo šiauliečius ateljė, paviljonuose, bet ir įvairių švenčių bei renginių metu. 1928 m. laikraštis „Šiaulietis“ apie šiauliečius fotografus rašė: „Fotografai čia pro vieną kampą, čia pro kitą su fotoaparatais tik skrieja, nuo kalno fotografuoja, čia žiūrėk, jau ant tvoros, ant balkonų ar per langą, matyt, jau labai į madą įėjęs fotografavimas“ (Parašas. T. D-kas. policijos šventė. „Šiaulietis“, 1928 spalio 9, p. 2).

Tarpukariu Šiauliuose dar fotografavo fotografė Kristina Adomavičiūtė (1911–1987); C. G. Lukšis (apie 1931 m.); J. Bagavičius (apie 1932 m.); Jeronimas Jankauskas (apie 1932 m.); S. Gergelis (apie 1933 m.); Moseckis (1933 m.); P. Juozapaitis (apie 1936 m.); S. Lelėnas ir kt.

Prieškariu Antanas Margaitis (1902–1991) mokėsi aukštesniojoje amatų mokykloje Čekoslovakijoje, kur susipažino ir su fotografija, išmoko fotografuoti. Grįžęs į Šiaulius fotografavo; savo nuotraukoms žymėti 1939 m. naudojo dviejų eilučių ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: „Antanas Margaitis / Foto mėgėjas“. K. Žalys (apie 1942 m.); Vladas Gaižutis (apie 1943 m. dirbo Mickevičiaus gatvėje, naudojo vienos eilutės neapibrėžtą antspaudą, kuriame buvo užrašyta: Vl. Gaižučio nuotr.), Alfonsas  Saženis fotografijoms žymėti naudojo (1944 m.)  trijų  eilučių  neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „F O T O   M Ė G Ė J A S / Alf. Saženis /  Š i a u l i a i“.

Broliai Vytautas Jurevičius (1914–1995) ir Algirdas Jurevičius (1916–1997) tarpukaryje su tėvais gyveno Šiauliuose, Šatrijos gatvėje, mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. Jie buvo fotomėgėjai, pirmieji klasėje turėjo fotoaparatą, daug fotografavo, padarė įdomių nuotraukų, dalyvavo Šiaulių „Aušros“ muziejaus kraštotyros ekspedicijose (Kavaliauskienė, V. Ką šlama ąžuolas, Šiauliai: leidykla „Saulės delta“, 2013, p. 95).

1932 m. Šiauliuose fotografija dar užsiėmė Boleslovas Jurevičius, Stankus. J. Papievis dirbo Šiaulių gaisrinėje ir laisvalaikiu fotografavo. Jis nuotraukoms žymėti naudojo kelių tipų spaudus:  trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: F o t o g r a f a s / J. PAPIEVIS / Šiauliai-Gaisrinė; kitą panašų, trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą  įvairaus dydžio šriftais: Foto / J. PAPIEVIS / Šiauliai-Gaisrinė.

 Šiaulių valstybiniame dramos teatre spektaklius ir aktorius fotografavo fotomėgėjas, aktorius Valerijonas Derkintis (1904–1979). 1938 m. gruodžio 5 d.  Šiaulių apygardos teisme etatiniu teismo kandidatu pradėjęs dirbti diplomuotas teisininkas, vėliau teisėjas ir advokatas Petras Korsakas (1900–1958) tarpukaryje domėjosi fotografija. Šiauliuose įsigijęs nedidelį vokišką fotoaparatą, daug fotografavo „Aušros“ muziejaus kraštotyros ekspedicijose, kelionėse, laisvalaikiu - bendradarbius, šeimos narius, pažįstamus.

1932 m. spalio mėnesio pradžioje Šiaulių kraštotyros draugija surengė parodą  „Mūsų senovė vaizduose“. Joje buvo eksponuojamos ir šiauliečių fotografų nuotraukos, kuriose užfiksuoti Šiaulių miesto ir apylinkių vaizdai (Mūsų senovė atvaizduose. „Šiaurės Lietuva“, 1932 liepos 10, p. 4).

Šiauliuose susikūrusi Lietuvių tautai populiarinti draugija „Putpelė“ 1933 m. sausio 28 d. Mergaičių gimnazijos salėje surengė kilnojamąją fotografijų parodą, kurioje dalyvavo 67 fotografai ir fotomėgėjai iš visos Lietuvos, pateikę 629 nuotraukas. Atskiras stendas parodoje buvo skirtas Lietuvos fotomėgėjų sąjungos nariams („Putpelės“ jomarkas. „Šiaurės Lietuva“,  1933 vasario 12, p. 3). „Putpelės“ organizuotai parodai buvo pateiktos  ir dešimties šiauliečių 129 fotografijos: J. Barkausko – 1, J. Dvariškio – 2, V. Derkinčio – 18, kunigo M. Grubio – 6, J. Korsako – 1, A. Slezino – 10, V. Šaulio – 8, P. Poželos – 7, K. Vitkausko – 18. Net 58 fotografijas šiai parodai pateikė ir vienas iš jos organizatorių, aktorius ir fotomėgėjas Kazys Jarašiūnas (1900-1975). Paroda Šiauliuose veikė tris dienas. Parodos lankytojai galėjo įsigyti suvenyrų – mažyčių degtukų dėžutės dydžio įrėmintų pastatomų fotografijų.

Tarpukariu tarp aktyviausių miesto fotografų buvo Kazys Skerstonas (buvęs mokytojas, vėliau statybos technikas) Šiaulių „Aušros“ muziejaus fotografas, turėjo slapyvardį – Gairė,  naudojo vieno eilutės neapibrėžtą antspaudą-užrašą: „Foto K. Skerstono“. Jis fotografavo svarbiausius įvykius, renginius ir šventes mieste ir ilgainiui sukaupė didžiulį archyvą, vertingą Šiaulių fotometraštį. K. Skerstono sudaryti sporto varžybų, statybų, įvairių organizacijų posėdžių, susirinkimų, kultūros renginių fotografijų albumai yra labai vertingi. Tik gaila, kad dalis jų per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinti ar kitaip neišliko.

Šiauliuose dar fotografavo Vladas Šaulys (Šiaulys), Vincentas Vaitekūnas (1908–1987), 1928 m. tapęs neetatiniu  „Aušros“  muziejaus bendradarbiu, Šiaulių kraštotyros draugijos sekretoriumi ir juo dirbęs iki 1940 m.; rinko kraštotyros medžiagą, fotografavo ekspedicijų metu etnografinius objektus; dailininkas Stasys Vaitkus (fotografijas žymėjo vienos eilutės neapibrėžtu antspaudu-užrašu: Foto S. Vaitkaus);  Adomas Vitauskas (1908–1943) – gyvendamas Kuršėnuose, vertėsi fotografija ir žurnalistika, 1937 m. pradėjo dirbti neetatiniu muziejininku, konservatoriumi  „Aušros“ muziejuje; tvarkė muziejaus fondus, registravo fotografijas, dalyvaudavo vasaros išvykose ir ekspedicijose; Klemensas Vitkauskas (1904–1995) – 1930 m. įsitraukė į Šiaulių kraštotyros draugijos ir  „Aušros“ muziejaus  veiklą, daug fotografavo ekspedicijose ir etnografinėse išvykose, dalyvavo Šiaulių fotoklubo veikloje ir jo rengiamose parodose; Benediktas Tarvydas (1897–1980) – nuo 1929 m. bendradarbiavo „Aušros“ muziejuje, tvarkė archeologijos rinkinį, dalyvavo kraštotyros ekspedicijose, tyrinėjo, aprašė ir nufotografavo daugelį Šiaulių krašto piliakalnių, kapinynų, bažnyčių ir kitų istorijos bei kultūros paminklų; Vladas Zdzichauskas (1903–1980) –  „Aušros“ muziejuje  bendradarbiavo nuo 1923 m., nufotografavo ir nupiešė daug etnografinių objektų, sudarė miesto fotografijų albumą; Vladas Trinka (1906–1990) –  kraštotyrininkas, fotografas, 1927 m. priimtas į  „Aušros“  muziejaus bendradarbius ir į Šiaulių kraštotyros draugiją, dalyvaudavo kraštotyros ekspedicijose, rinko tautosaką, fotografavo eksponatus; teisininkas Leopoldas Petrauskas (1904–1965) – kraštotyrininkas ir fotografas mėgėjas, dalyvaudavo „Aušros“ muziejaus ir Kraštotyros draugijos organizuojamose ekspedicijose, fotografuodavo etnografinius objektus ir istorinius paminklus, surinko ir perdavė „Aušros“ muziejui vertingų eksponatų ir relikvijų; Jonas Dvariškis (1912–1944), G. Bagdonavičius, V. Žukauskas ir kt. (Bugailiškis, P. Gyvenimo vieškeliais. Šiauliai, „Aušros“ muziejus, 1994, p.432–437).

1935 m.  fotografas Izidorius Girčys išvardino jam žinomus geriausius lietuvių fotografus, būtent: kaunietį Savsenavičių;  Jankauską iš Klaipėdos; šiauliečius Ig. Podelį ir M. Paukštį; Paurą ir A. Patamsį iš Panevėžio, Ločerį iš Biržų. Jis nurodė, kad su vienu kitu iš minėtų fotografų teko kalbėtis dėl lietuvių fotografų sąjungos reikalingumo. Lietuvių fotografų sąjungos įsteigimas yra vienas iš aktualiausių klausimų  (Girčys, I. Lietuvių fotografų ateities perspektyvos. „Amatininkas“, 1935, Nr. 15, p. 3-4).

Šiaulių „Aušros“ muziejaus bendradarbis A. Ulpis (1904–1981), apibendrindamas bendrą fotografijos būklę mieste, 1938 m. „Šiaulių metraštyje“ rašė: „Fotografavimas mėgėjų ir profesininkų tarpe nepaprastai plačiai paplito ir pakilo menišku atžvilgiu, jų tarpe Rivkindo ir Chotimlianskio ateljė darant daug gražių, puikiai apšviestų portretinių nuotraukų. Prie „Aušros“ muziejaus kurį laiką gyvai veikė fotosekcija, įvykdyta foto kursai su pagrind. programa ir foto paroda“ („Šiaulių metraštis“, 1938 m., Šiaulių kraštotyros draugijos leidinys, Šiauliai, 1939, p. 71).

1941 m. vasario 5 d. duomenimis, 1940 m. Šiauliuose verslo liudijimus ir leidimus fotografuoti turėjo šie asmenys: Mordchelis Chotimlianskis – Vilniaus g. 166, Kan Mejer – Lauko g. 26,  Baltrus Mikuževičius – Dvaro g. 120 (portretų padidinimo dirbtuvė), Večislavas Misiulis – Dvaro g. 151 (foto ir iškabų dirbtuvė), Matas Paukštis – Klebonijos g. 6, Antanas Petkevičius – Aušros al. 6, Giršas Rivkindas – Dariaus ir Girėno g. 46, Chononas Rubinšteinas – Vilniaus g. 193, Stasys Sabulis – Skerdyklos g. 26 (kilnojamasis fotografas), Augustas Špengleris – Kauno g. 47, Marijonas Tydmanas – Savanorių g. 7, Jonas Zlatkus – Smėlio g. 6 (foto padidinimo dirbtuvė) ir kt. Iš viso 9 fotografai bei 2 foto ir iškabų dirbtuvės. Fotoreikmenimis prekiavo Giršono Zilbermano optikos ir fotoreikmenų parduotuvė ir valstybės prekybos įmonei priklausanti fotokrautuvė Nr. 11 (Vilniaus g. 152) (Sąrašas pramonės įmonių, esančių Šiaulių I apylinkės mokesčių inspekcijos ribose 1940 m. Šiaulių regioninis valstybės archyvas. Įmonių ir įstaigų sąrašai 1941 m. F. 269, ap. 1a, b. Nr. 13).

Antano Laurinavičiaus fotoateljė Šiauliuose veikė nuo 1941 iki 1944 m.). Apie 1924 m. A. Laurinavičius (1898-1958) su žmona Joana atvyko iš Nemakščių  į Žagarę. A. Laurinavičius daug metų Žagarėje turėjo fotoatelje ir čia dirbo fotografu, o jo žmona Joana Laurinavičienė buvo fotografijų  retušuotoja.Tarpukaryje jis su šeima iš Žagarės persikėlė į Šiaulius ir apie 1941 m. turėjo fotoateljė Šiauliuose, Vilniaus g. 168. A. Laurinavičius naudojo dviejų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „FOTO A. Laurinavičiaus / ŠIAULIAI“. Maždaug  nuo 1942 m. A. Laurinavičius  naudojo trijų eilučių stačiakampio formos suapvalintais kampais rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „Foto–Ateljė / A. LAURINAVIČIAUS /  Šiauliai, Vilniaus 168“. Taip pat apie 1942 m. Laurinavičius naudojo fotografijos recto pusėje apačioje kairėje pusėje fotografiniu būdu pažymėtą, matyt, šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtą dekoratyvinį antspaudą: „FOTO ATELJE A. LAURINAVIČIAUS / ŠIAULIAI – VILNIAUS G. 166“ (Antspaudo kopija saugoma autoriaus asmeniniame archyve).

1943 m. vasario 27 d. pagal tuometinės okupacinės valdžios potvarkį „Dėl laikinojo amatų sutvarkymo Lietuvoje“, Šiaulių apygardoje buvo įsteigta fotografų specialybės grupė, kurios būstinė buvo Šiauliuose ir apėmė visus šios apygardos fotografus. Šios specialybės grupės seniūnu buvo patvirtintas fotografas Antanas Laurinavičius, gyvenęs Vilniaus g. 166, Šiaulių m. (Amatininkų grupės Šiaulių apygardoje. „Tėviškė“, 1943 vasario 16, nr. 8, p. 1).
Antanas Laurinavičius po karo buvo ištremtas. Grįžo iš tremties apie 1954 m. labai  ligotas. Sunkiai sirgo ir 1958 m. mirė.

Antrojo pasaulinio karo metais (1941–1944), fotografų veikla Šiauliuose apmirė, nemažai fotoateljė užsidarė, kūrybingiausi fotografai pasitraukė į Vakarus arba buvo išsklaidyti. Iširo Lietuvos fotomėgėjų sąjunga, Šiaulių „Aušros“ muziejaus fotosekcija ir Šiaulių Kraštotyros draugija. Vokiečių okupacijos metais dalis Šiauliuose dirbusių žydų fotografų pateko į getą arba žuvo. Artėjant sovietams dalis fotografų pasitraukė į Vakarus.

(Bus tęsinys)

2020 04 24 48

Šiauliai, Rinkos aikštė. 1929 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 04 24 49

Fotografas A. Laurinavičius. Apie 1936 m. A. Musneckio reprodukcija.

2020 04 24 9

Dvi draugės Zosė ir Stasė. 1937 m. Fotografja „Menas“. Šiauliai.

2020 04 24 44

Dailininkas ir fotografas Gerardas Bagdonavičius. G. Rivkindo fotografja apie 1935 m.

2020 04 24 27

Fotografas ir muziejininkas Klemensas Vitkauskas. 1931 m. A. Musneckio fotoreprodukcija.

2020 04 24 3

Dvi moterys. XX a. I pusė. Fotografja „Grožybė“. Šiauliai. Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

2020 04 24 6

Dviejų vyriškių nuotrauka. XX a. I pusė. M. Chotimlianskio fotoateljė.Šiauliai.

2020 04 24 10

Moters ir vyriškio su šuniuku nuotrauka. M. Paukščio fotografja. 1937. Šiauliai.

Į viršų