Šiaulių amatininkystė

(Tęsinys)
Fotografijos kursai ir Šiaulių fotografų sąjunga
Plėtojant Šiauliuose profesionalų ir mėgėjišką fotografiją, atsirado poreikis gauti informacijos apie šią amato sritį. 1923 m. balandžio 23 d. Šiauliuose leidžiamame skautų literatūros laikraštyje „Skautų aidas“ pirmąkart miesto periodiniame spaudos leidinyje buvo išspausdintas straipsnis apie fotografiją „Fotografija (fotografavimas)“, kuris supažindino skautus su fotografavimo pagrindais, mokė fotografuoti, gaminti nuotraukas, fotoplokšteles, atvirutes, chemikalus fotografijų ryškinimui (Parašas: L. (Manoma, kad šio straipsnelio autorius Kazys Laucius). Fotografija (fotografavimas). „Skautų aidas“, 1923 balandžio 19, Nr. 4, p. 3-5).

1924 m. spalio 31 d. Šiaulių skautų tunto laikraštyje „Šiaulių skautas“ buvo išspausdintas Kazio Lauciaus straipsnis apie fotografiją „Gaminkimės fotografijos aparatus“. Jame jis rašė: „Mes žinome, kad skautas yra medžiotojas. Bet ypatingas medžiotojas, kuris vietoj šautuvo, turi fotografijos aparatą ir juo „medžioja“ (...) (Laucius K. Gaminkimės fotografijos aparatus. „Šiaulių skautas“, 1924 spalio 31, Nr. 3, p. 3-7).

Plintant fotografijai Šiauliuose ir vis daugiau norinčių išmokti fotografuoti, mieste buvo organizuojami fotografijos kursai. 1925 m. rugpjūčio 30 d. laikraštis „Šiaulių naujienos“ paskelbė apie tokių pirmųjų kursų organizavimą: „Švietimo ministerijai leidus Šiauliuose atidaromi J. Goršeino iš Kauno fotografijos kursai mėgėjams. Užsirašyti pas Zilbermaną ir Wrzachovičių Vilniaus g. 157 Fotografijos dalykų krautuvė ir pas brolius Šapiras Vilniaus g., Nr. 134, laikrodžių krautuvė“ (Skelbimas. „Šiaulių naujienos“, 1925 rugpjūčio 30, p. 3).

Siekiant suvienyti Lietuvos fotografus, 1926 m. kovo 13 d. Kaune komercinių ateljė fotografai amatininkai įkūrė pirmąjį šios srities profesinį susivienijimą – Lietuvos fotografų profesionalų draugiją. Ji vienijo visos Lietuvos fotografus (taip skelbė įstatai), rūpinosi komercinių ateljė savininkų reikalais, bandė spręsti jų problemas, siekė fotografijos išsivystymo ir plėtros.

Sekdami kauniečių pavyzdžiu, Šiaulių profesionalūs fotografai 1930 m. liepos mėnesio pradžioje įkūrė Fotografų sąjungą, kurios „užduotis ir tikslas ginti savo profesijos teises“. 1930 m. liepos 11 d. laikraštis „Šiaurės Lietuva“ apie šią sąjungą rašė: „Šio mėnesio pradžioje Šiauliuose įsisteigė fotografų profesionalų sąjunga, kurios tikslas apsaugoti fotografų profesionalų reikalus. Pirmoje eilėje Sąjunga panaikinusi visokias „pigias savaites“ ir „pigius mėnesius“, nustatė minimalias kainas visiems fotografams ir įpareigojo savo narius kreipti dėmesį į darbo kokybę ir švarumą. Nors paminėtoji Sąjunga kvepia sindikatu, nukreiptu į piliečių kišenes, bet jei išties fotografai ateityje stengsis sąmoningiau ir atsakingiau dirbti, negu buvo dirbama ligi šio laiko, tai nieko prieš tai negalima tvirtinti. Tik nevisai aišku, kodėl ponai fotografai tik dabar rado reikalo kreipti dėmesį į darbo kokybę? Dabar sindikatų gadynė. Lauksime vaisių“ (Fotografai organizuojasi. „Šiaurės Lietuva“, 1930 liepos 11, p. 4).

Fotografų sąjungos įstatai bus užregistruoti pas Šiaulių apskrities viršininką. Šią žinią 1930 m. liepos 13 d. laikraštyje „Mūsų momentas“ paskelbė Šiaulių Fotografų sąjungos laikinoji valdyba (Fotografų valdyba. „Mūsų momentas“, 1930 liepos 13, p. 1).

Fotografų sąjunga rūpinosi Šiaulių miesto fotografų profesine veikla, jų darbo organizaciniais reikalais. Pirmoje eilėje ši sąjunga panaikino „pigius“ mėnesius, nustatydama minimalias kainas visoms fotografijos įstaigoms mieste. Iš esmės tai buvo profesinė sąjunga, kuri atstovavo taikomiesiems amatams. Ji vienijo miesto fotografus pagal veiklos profilį ir interesus. Manoma, kad šios pirmosios profesionalių fotografų sąjungos veikla Šiauliuose nutrūko 1940 m. vasarą, prasidėjus sovietų okupacijai. Sovietų valdžia uždraudė arpukariu Lietuvoje veikusias visuomeninės organizacijas, draugijas ir sąjungas.

1933 m. Kaune pasirodė K. Lauciaus knyga „Fotografuoti gali kiekvienas. Vadovėlis norintiems išmokti fotografuoti“ („Skautų aido“ leidinys su 117 paveikslų). Šiaulių spauda apie šios, fotografams ir mėgėjams skirtos, knygos pasirodymą rašė: „Sužinojome, kad netrukus išeina iš spaudos „Foto mėgėjams vadovėlis“, parašytas Lietuvos foto mėgėjų sąjungos steigėjo ir nario Kazio Lauciaus, kurio keletą foto darbų teko matyti šiauliečiams šiemet įvykusioje „Putpelės“ draugijos foto parodoje. Minėtoji knyga būsianti 180–200 psl. Vidutiniško formato, gausiai iliustruota. Kadangi iki šiol foto literatūros lietuvių kalba kaip ir nėra (rodos 1924 m. buvo išleista viena knygelė, bet ji jau visiškai paseno, nes per tą laiką fotografija smarkiai pažengė pirmyn), foto vadovėlio reikalingumas tarp fotografuojančių labai jaučiamas. Teko patirti, kad minimasis vadovėlis parašytas taip, kad tiktų ne tiktai pradedantiesiems, bet ir jau seniai fotografuojantiems. Mums malonu konstatuoti, kad šios knygos autorius stud. K. Laucius yra šiaulietis, čia baigęs gimnaziją ir dabar studijuojąs Kaune teisę“ (Šiaulietis parašė naudingą knygą. „Šiaurės Lietuva“, 1933 balandžio 2, p. 4; „Šiaurės Lietuva“, 1933 liepos 23, p. 5).

1934 m. gruodžio 9 d. laikraštis „Šiaulių žinios“ paskelbė apie „Aušros“ muziejaus Foto mėgėjų sekcijos organizuojamus kursus. Šiame skelbime rašoma: „Foto mėgėjų sekcija ruošia kursus, kuriuose bus supažindinta su fotografijai vartojama medžiaga, chemikalais, foto aparatais, jų vartojimu, laboratoriniu darbu, didinimu, įvairūs montavimai, foto triukai ir t. t.“ (Skelbimas. Foto mėgėjams kursai. „Šiaulių žinios“, 1934 gruodžio 9, p. 3).

Šiauliuose leidžiamuose laikraščiuose „Mūsų momentas“, „Įdomus mūsų momentas“, „Šiaurės Lietuva“ ir kituose miesto leidiniuose, 1930 m. buvo spausdinamos fotografo B. Abramavičiaus, J. Podelio, fotostudijų „Menas“, „Grožybė“ ir kitų fotoatelje fotografų nuotraukos su Šiaulių miesto vaizdais, fotografijomis iš įvairių renginių, susirinkimų, švenčių ir kt.

Fotoprekių krautuvės, dirbtuvės ir laboratorijos
XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmetyje, išaugus fotografijos gaminių paklausai, Šiauliuose steigėsi fotografijos prekybos parduotuvių, fotolaboratorijų, fotopaviljonų. Jų savininkai prekiavo importine fotoprodukcija, nes tokios pramonės Lietuvoje beveik nebuvo. Fotografai naudojosi AGFA, KODAK, VOIGTLANDER ir kitų garsių užsienio firmų fototechnika. Paplito įvairūs fotoaparatų modeliai – nuo paprasčiausių dėželinių iki stereoskopinių aparatų. Visa tai lėmė fotografijos plėtotę mieste ir skatino šiauliečius dar labiau domėtis fotografija ir įsigyti fotoaparatų, steigti fotoateljė, daryti nuotraukas. Šiauliuose veikusios fotografijos reikmenų krautuvės, fotolaboratorijos, fotoateljė ir paviljonai teikė fotografavimo, juostų ryškinimo, nuotraukų ir negatyvų darymo bei kitas paslaugas. Be to, buvo prekiaujama importine fotoprodukcija.

Tarpukariu Šiauliuose fotografijos reikmenimis prekiavo Aronas Ezrachavičius ir Geršonas Zilbermanas. Jie maždaug nuo 1923 m., Šiaulių mieste, Vilniaus ir Varpo gatvių kampe įkurtoje laikrodžių, optikos ir fotografijos reikmenų krautuvėje pardavinėjo optikos ir fotografijos prekes. 1929 m. sausio 10 d. Lietuvos Vyriausiajame tribunole buvo nagrinėjamas Geršono Zilbermano kasacijos skundas, kuriuo jis skundė Šiaulių apygardos teismo išvadą, kad veikiančios prekybos ir pramonės įstaigos nelaikomos naujai įsikūrusiomis, jei jos pereina iš vieno savininko kitam su prekėmis ar su įrengimu. Šiaulių apygardos teismas išaiškino, kad skundėjas Geršonas Zilbermanas tęsė prekybą ir pramonę krautuvėje, įkurtoje jo brolio Chackelio Zilbermano ir Arono Ezrachavičiaus, iš kurių pirmasis krautuvėje buvo pasilikęs kaip laikrodžių meistras, o antrasis buvo išvažiavęs į užsienį. Vyriausiasis tribunolas Geršono Zilbermano kasacijos skundą atmetė (Vyriausiojo tribunolo 1929 metų civilinių kasacinių bylų sprendimų rinkinys. Paruošė ir išleido prisiekusieji advokatai Z. Toliušis ir V. Požela. Kaunas, 1931, p. 7–8).

1938 m. Prekybos registre (A. Nr. 1327, įrašo Nr. 1) įrašyta G. Zilbermano optikos ir foto reikmenų prekyba Šiauliuose, Vilniaus g. 152. Geršonas Zilbermanas g. 1891 m., gyv. Šiauliuose, Vilniaus g. 152. Registro įrašo įrašymo laikas: 1938 m. birželio 20 (byl. Nr. 1474) („Vyr. žinios“ II dalis, 1938 liepos 9, Nr. 534, p. 9). 1939–1940 m. prie B. Zilbermano optikos ir fotografijos prekybos veikė fotolaboratorija, kurioje buvo priimami užsakymai nuotraukų išdirbimui.

1926 m. knygyne „Lietuva“ (savininkas L. Jakavičius) buvo prekiaujama fotoaparatais ir čia buvo mokoma fotografuoti. L. Jakavičiaus parengtame leidinėlyje fotografams „Greitojo aparato rankvedys arba receptai ir pamokymai kaip į 10 minučių viską nufotografuoti“ rašoma: „Aparatai kainuoja gatavi darbui ir su visu išmokymu 200, 250, 300 litų ir brangiau. Prie aparato duodamas šitas vadovėlis. Visus reikalingus fotografijoms vaistus, visus kitus reikmenis galima čia pat gauti. Norint pirkti fotografijos aparatą reikia pačiam atvažiuoti, kad išmokti fotografuoti“ (Valiulis S. ir Žvirgždas S. Fotografijos slėpiniai. Vilnius, 2002, p. 203).

Elijas (dar Elijošius) Lipšicas (Tilžės g. 164) maždaug nuo 1930 m. turėjo fotoprekių ir vyno prekybos parduotuvę ir fotolaboratoriją. 1932 m. E. Lipšico vyno ir foto prekių parduotuvėje, įsikūrusioje Tilžės g. 164 buvo įrengta fotolaboratorija. Čia buvo ryškinamos plokštelės, kopijuojamos atvirutės ir didinamos nuotraukos. Po gaisro, 1933 m. sausį E. Lipšicas savo parduotuvę laikinai perkėlė į Makso Sterno naują namą Bažnyčios g. 54. Nuo 1933 m. vasario mėnesio pradžios, E. Lipšico foto prekyba įsikūrė naujame Fainbergo name, Tilžės g. 151.

Fotogaminiams žymėti E. Lipšicas naudojo keturių eilučių ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „Foto ir vyno prekyba / E. LIPŠICO / ŠIAULIAI / Tilžės g-vė 151, telef. 499“. 1938 m. Prekybos registre (A Nr. 1546, įrašo eilės Nr. 1) įrašyta E. Lipšico vyno, gastronomijos ir foto reikmenų prekyba Šiauliuose, Tilžės g. 151. Elijas Lipšicas g. 1888 m., gyv. Šiauliuose, Tilžės g. 151. Registro įrašo įrašymo laikas: 1938 m. liepos 16 d. (byl. Nr. 1498) („Vyr. žinios“, II dalis, 1938 rugpjūčio 6, Nr. 538, p. 11).

1939–1940 m. E. Lipšicas fotoprekybą vykdė Vilniaus g. 151, Šiaulių m. E. Lipšico parduotuvėje fotografamas ir mėgėjams buvo siūloma įsigyti žinomos anglų fabriko „BARNET“ firmos plokštelių, filmų ir fotopopieriaus. Taip pat buvo parduodami įvairių markių fotoaparatai ir fotoreikmenys. Dažnai juos buvo galima įsigyti išsimokėtinai. Čia veikė fotolaboratorija, kurioje buvo ryškinamos, kopijuojamos ir didinamos nuotraukos.

Šiauliuose fotoaparatais ir fotoreikmenimis dar prekiavo Kultūros švietimo draugijos knygynas, įsikūręs Tilžės g. 153, knygynas „Lietuva“ (savininkas L. Jakavičius) ir kt.

Maždaug nuo 1930 m. Šiauliuose, Zoknių įguloje, veikė fotolaboratorija (fotografai – kapitonas Šimkus ir j. puskarininkis Liubertas).

Kooperacijos sąjungos „Spaudos fondo“ Šiaulių skyrius prie knygyno, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 142, Tilžės ir Vilniaus gatvių kampe, 1934 m. kovo 20 d. mėnesį atidarė Optikos, fotografijos, įvairios aparatūros ir mokslo priemonių skyrių (Skelbimas. „Mūsų kraštas“, 1934 kovo 25, p. 2, 12; „Šiaulių žinios“ 1934 birželio 10, p. 4). Čia dar dar veikė Spaudos fondo fotolaboratorija, kurioje buvo ryškinamos fotojuostos (tais laikais vadinamos „filmais“), gaminamos nuotraukos. 1936 m. kovo mėn. „Spaudos fondas“ iš pagrindų pertvarkė savo fotolaboratoriją Šiauliuose: buvo pakviestas naujas laborantas, atnaujinti įrengimai, įsigyti modernūs fotoaparatai, nauji fotoreikmenys ir kt.

1936 m. birželio mėnesį dirbtuvės „Atmintis“ (įkurta 1925 m, savininkas Juozas Vaičaitis, 1896-1979) patalpose (Dariaus ir Girėno g. 57) mieste buvo atidaryta nauja fotolaboratorija. Joje buvo ryškinamos, kopijuojamos ir didinamos visų rūšių nuotraukos. Klientui pageidaujant buvo fotografuojama lauke. Taip pat buvo remontuojami fotoaparatai. Dirbtuvė gaminius žymėjo keturių eilučių neapibrėžtu antspaudu „Iškabų ir rėmų dirbtuvė / „ATMINTIS“ / Šiauliai / Dariaus ir Girėno g. 57“ ir eilutės antspaudu, kuriuo pažymėdavo atlikto užsakymo datą, pvz.: „1939 Lapk. 14“.
Šiauliuose veikė nemažai fotografijų ir portretų padidinimo dirbtuvių, kuriuose buvo gaminamos ir didinamos nuotraukos bei gaminami įvairūs paveikslai ir jų rėmai. 1933 m. Aušros alėjoje Nr. 60, Šiaulių m. buvo įsikūrusi paveikslų ir portretų dirbtuvė „Lietuva“. Joje agentais dirbo Jonas Marozas, Jonas Kirdulis, Povilas Martinaitis, Izidorius Girčius ir kt. 1935 m. Valančiaus g. 29 buvo įsikūrusi „Vilniaus“ portretų didinimo dirbtuvė (savininkas Pr. Mikusevičius) ir kt.

1940 m. Šiauliuose buvo šios fotoportretų padidinimo dirbtuvės: A. Kvedaravičiaus portretų padidinimo dirbtuvė Dainavos g. 13, B. Mikuževičiaus Dvaro g. 120, Zlatkaus J. foto padidinimo dirbtuvė Smėlio g. 6, portretų fotografija ir jų padidinimo dirbtuvė „ELITE“ (keturių eilučių nepibrėžtas antspaudas: „Portretų fotografija / ELITE / ir padidinimo dirbtuvė / ŠIAULIAI“) ir Jono Banio „SIO-EMAL“ portretų padidinimo atstovybė (keturių eilučių neapibrėžtas antspaudas: „SIO-EMAL“ / JONO BANIO / Portretų padidinimo atstovybė / Šiauliuose“).

1940 m. pradžioje fotografas P. Ločeris Biržuose atidarė fotoplokštelių gaminimo įmonę „Aušra“. Tai buvo pirmoji Lietuvoje fotoreikmenų bendrovė. Jos gaminamų fotoplokštelių buvo galima įsigyti ir Šiauliuose (Trumpa kronika. „Įdomus mūsų momentas“, 1940 vasario 11, p. 3).

Maždaug nuo 1943 m. Šiauliuose, Dariaus-Girėno g. 26 veikė fotolaboratorija „Studija“.

(Bus tęsinys)

2020 04 17 33