(Tęsinys)                                 
M. Gutmano fotoateljė (veikė nuo 1931 iki 1940 m.). Iš  B. Abramavičiaus fotoateljė apie 1931 m. perėmė šiaulietis fotografas M. Gutmanas. Jo fotoateljė veikė Tilžės g. 135, o nuo 1932 m. – Vilniaus g. 213. M. Gutmanas naudojo dviejų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: Foto M. J. GUTMANO / Šiauliai, Vilniaus 213. Dar vieną trijų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: Fot. M. GUTMANO / Tilžes g-vė / ŠIAULIUOSE. Kitą trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: FOTO / M. GUTMANO / Šiauliai. Taip pat jo fotoateljė naudojo trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą dekoratyvinį antspaudą-užrašą su tokiu pat kaip ir ankstesnis antspaudas užrašu, tik skiriasi spaudo forma. Buvo dar vienas trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas antspaudas-užrašas įvairaus dydžio šriftais: Fot. J. M. Gutmano / Tilžės g-vė 135 / Šiauliuose.

Šiauliuose leidžiamame žurnale „Mūsų meisteris“ 1932 m. gegužės 1 d. įdėtoje reklamoje rašoma: „Foto M. GUTMANO Šiauliuose, Tilžės g-vė 135 (prie berniukų gim-jos) SKELBIU, kad foto darbams vasaros sezonui įsigijau žymiausios Prancūzų firmos modernišką objektyvą mano gerbiamiems klientams patarnauti. Žemiausiomis kainomis darau ir meniškas fotonuotraukas. taip pat ir foto padidinimus. Už darbus asmeniškai atsako pasižymėjęs fotografas M. Gutmanas. Atsilankykite, įsitikinsite. Įstaiga veikia visą dieną. Su pagarba, M. Gutmanas“  („Mūsų meisteris“, 1932 gegužės 1, Nr. 5).

Ikonografijoje dar sutinkama fotografijų, kurios pažymėtos dviejų fotografų antspaudais: „Foto M. J. GUTMANO ir Fot. Liberman / Radviliškis, Mair. g. 20“. Šis faktas patvirtina, kad M. Gutmanas kartu su Libermanu fotografo paslaugas teikė ir Radviliškyje.

Jurgio Urbaičio fotoateljė „Aldona“ (veikė nuo 1932 iki 1940 m.). Maždaug nuo 1932 m. pradžios Šiauliuose, Valančiaus g. 29 (už naujosios turgavietės) veikė Jurgio Urbaičio fotoateljė „Aldona“,  kurioje fotografijos buvo didinamos. Čia buvo naudojamasi keturių eilučių neapibrėžtu antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: „Urbaitis / ALDONA / Fotografijų didinimas / Šiauliai Valančiaus g-vė“. Taip pat šis fotografas naudojo dar vieną trijų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą su įrašu: „JURGIS  URBAITIS  / VALANČIAUS 29  / ŠIAULIAI“.

Tarpukario Šiaulių spaudoje buvo rašoma, kad 1932 m. lapkričio 22 d. 3 val. kilo gaisras, kurio metu užsidegė šio namo trečiame aukšte esanti foto dirbtuvė „Aldona“. Gaisras vietos gaisrininkų pastangomis buvo likviduotas.

Igno Podelio (dar Puodelis) fototeljė (veikė maždaug nuo 1932 iki 1940 m.). Ji veikė Šiauliuose J. Basanavičiaus g. (vėliau Aušros al. 60). Ignas Podelis buvo ne tik fotografas, bet ir išradėjas. Jis 1933 m. išrado spiritinį apratas, kurį pavadino „Foto blizg“. 1936 m. sukontravo naują „Polyfoto aparatą“. Juo per dvi minutes ant vienos 9 x 12 cm dydžio plokštelės buvo galima padaryti 36 įvairių pozų nuotraukas (Kronika, „Įdomus mūsų momentas“, 1936 lapkričio 17, p. 3).

Marijono Tydmano fotoateljė (veikė nuo 1932 iki 1941 m.). Apie 1932 m. iš Žeimelio į Šiaulius atvyko dirbti fotografas Marijonas Tydmanas (1888-1978). Jis įsikūrė buvusiame Ch. I. Zakso paviljone. Jo fotoateljė naudojo kelių tipų spaudus: trijų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: Foto-ateljė / M. Tydmano / Šiauliai Pašto g. No 7; kitą trijų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: Foto-atelije / M. TYDMANO / Šiauliai. Pašto gv. No 7; dar vieną trijų eilučių neapibrėžtą anspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: Foto-Atelije / M. TYDMANO / Šiauliai Savanorių g. N 7. Apie 1935 m. naudojo dviejų eilučių ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą anspaudą-užrašą:  FOTOGRAFIJA / M. TYDMANO.

M. Bako fotoateljė (veikė nuo 1933 iki 1940 m.). 1933 m. lapkričio mėn. pabaigoje Vilniaus ir Dvaro gatvių kampe (buv. Valančiaus vaistinės patalpose) naują modernišką fotoateljė atidarė M. Bakas  („Klumpės“, 1933 lapkričio 26, p. 2). Nuo 1934 m.  jo fotoateljė  veikė Vilniaus g. 217 ir Pašto g.  M. Bakas naudojo trijų eilučių iš trijų tarpusavyje sujungtų stačiakampių rėminančia linija apibrėžtą anspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „M. Bako / NAUJOJI FOTO ATELJĖ. Vilniaus g-vė 217 / Šiauliai“. Taip pat fotografas naudojo kitą trijų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „FOTOGRAFIJA / M. BAKO / Šiauliai, Pašto g-vė“.

M. Chotimlianskio fotoateljė (veikė nuo 1933 iki 1941 m.).  M. Chotimlianskis, atsiskyręs nuo fotografo M. Bako, 1933 m. perėmė savo nuosavybėn fotoateljė, įsikūrusią Šiauliuose, Vilniaus g. 166. Jis naudojo kelių tipų spaudus: dviejų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „Foto M. Chotimlianskio / Šiauliai, Vilniaus g-vė 166“; kitą trijų eilučių, stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais:  „Foto-Ateljė / M. Chotimlianskio / Šiauliai, Vilniaus 166“. Jo fotoateljė Vilniaus g. 166 veikė iki 1941 m. 1942 m. M. Chotimlianskis pasitraukė iš Lietuvos ir išvyko gyventi į Izraelį.

Giršo Rivkindo fotoateljė „Buduar“ (veikė nuo 1934 iki 1941 m.). Šiauliuose, Vilniaus ir Varpo gatvių kampe (Vilniaus g. 205) tarpukaryje veikė Giršo Rivkindo fotoateljė.  Jis buvo fotosalono „Buduar“, įsikūrusio Dariaus ir Girėno g. 48, savininkas. G. Rivkindas gimė 1909 m. birželio 31 d. Šiauliuose,  čia baigė pradžios mokyklą. Pradėjo mokytis fotografo amato 1924 m. Nuo 1928 iki 1934 m. dirbo fotografu fotoateljė „Grožybė“. Kartu su G. Rivkindu, jo fotoateljė fotografe dirbo ir žmona Liuba Rivkindienė, g. 1919 m. kovo 5 d. Šiaulių aps., Linkuvoje, baigusi vidurinį mokslą. 1934 m. gruodžio mėnesį G. Rivkindas Šiauliuose, Vilniaus g. 205 (viršum B. Poškos avalynės krautuvės), atidarė naują modernią fotoatelje „Buduar“. Jis nuotraukoms žymėti naudojo kelis antspaudus-užrašus: dviejų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „FOTO G. RIVKINDO / Šiauliai“; trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: „DAILĖS FOTO ATELJE / G. RIVKINDAS / Šiauliai, Vilniaus 205“.

1934 m. skelbima apie šią fotoateljė buvo rašoma: „G. Rivkindo fotoatelje fotografuojama visų rūšių ir formatų nuotraukos, net iki natūralaus dydžio ir natūralia spalva. (...) G. Rivkindo vardas yra žinomas jau kiek anksčiau, kai jis prieš kurį laiką dirbo „Grožybės“ fotografijoje ir kitur. Ta proga tenka pažymėti, kad Rivkindas fotografijos srityje yra neabejotinas specas. Jis geras pozuotojas ir retušuotojas.

Naujoji foto ateljė yra įrengta pakankamai moderniais fotografijos įrankiais ir baldais. Ši pastaroji fotoateljė savo menišku darbu beveik pralenkia visas iki šiol esančias fotografijas Šiauliuose. Mėgėjams fotografuotis ši meniška fotoateljė yra rekomenduotina (Meniška fotoateljė)“ („Šiaulių žinios“, 1934 gruodžio 23, p. 4).

1939 m. spalio mėnesį G. Rivkindas minėjo 15 metų savo darbo fotografijos srityje, jubiliejų. 1939 m. lapkričio 19 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ apie G. Rivkindą rašė: „Fotografija yra darbas, kuris neturi sau ribų, todėl ši sritis yra be krašto ir be galo. Fotografijoje vis ieškoma naujovių ir tų naujovių randama. Todėl mokėti fotografuoti, dar nereiškia būti tikru fotografu. Dabartiniais laikais, kad tapti geru fotografu, fotografijos menas reikalauja iš fotografo sugebėjimo, patyrimo, didelės išvermės ir išlaidų, kurių pareikalauja modernus foto kabineto įrengimas, geros kokybės medžiaga ir kt. Todėl nedaugeliui fotografų pasiseka patenkinti tuos reikalavimus.

Tenka paminėti šiaulietį fotografą G. Rivkindą, kuris dirba fotografijos srityje 15 metų. Per tą laiką jam teko nugalėti daug kliūčių, gilinant žinias ir ieškant būdų, kad darbas atitiktų šių dienų reikalavimus. Savo patyrimu jis pasiekė gražių rezultatų ir tuo iškilo į fotografų-menininkų eiles, ir jam tas vardas pelnytai atitenka.

Šiemet, spalio 20 d. fotografas G. Rivkindas minėjo savarankiško darbo 5 metų jubiliejų, pažymėdamas jį savo darbais, kurie jubiliatą pilnai atestuoja vitrinoje išstatyti meniški spalvoti portretai.

Kiekvienas darbas yra vertas dėmesio ir pagarbos, todėl manome, ir šiauliečiai atkreips savo dėmesį į G. Rivkindo darbą“ (Parašas: V. Š. Kuklus fotografo-menininko jubiliejus. „Įdomus mūsų momentas“, 1939 lapkričio 19, p. 3).

Antrojo pasaulinio karo metais Girša ir Liuba Rivkindai buvo įkalinti Šiaulių žydų gete. Kadangi G. Rivkindas buvo neabejotino talento fotografas, o vokiečių okupantams reikėjo nuotraukų, tai jam buvo leista dirbti savo buvusioje fotoateljė fotografu. Vėliau jis iš geto buvo išvežtas į Štuthofą. Išvadavus iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, G. Rivkindas apsigyveno JAV, tapo garsiu fotografu (Šiaulių getas: kalinių sąrašai 1942. Vilnius, 2002, p. 286, 291–292, 389, 466, 546).

M. Fligelio ir B. Faivušo fotoateljė (veikė nuo 1938 iki 1941 m.). Apie 1938 m. M. Fligelio ir B. Faivušo fotoateljė veikė Vilniaus g. 154. Ji nuotraukoms žymėti naudojo stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: „FOTO ATELJĖ / M. Fligelio ir B. Faivušo / Šiauliai / Vilniaus g-vė 154. Telef. 62“. M. Fligelis kaip fotografas, kai kurias savo fotografijas verso pusėje žymėjo neapibrėžtu violetinės spalvos antspaudu-užrašu: „M. Fligel / Šiauliai“.

Fotografas Stasys Ivanauskas (1917 – 2006).  Jis gimė 1917 m. lapkričio 2 d. Daugelaičių dvare, Radviliškio vls. 1924 m. su tėvais persikėlė gyventi į Šiaulius ir, baigęs pradinę mokyklą, 1934 m. buvo pakviestas dirbti į Geršono Zilbermano fotolaboratoriją fotografo M. Fligelio mokiniu padėjėju. Mokslas ir darbas Ivanauskui sekėsi gerai ir už gerą tarnystę fotolaboratorijos šeimininkas G. Zilbermanas jam išsimokėtinai paskyrė fotoaparatą „Super baldina“. S. Ivanauskas nuo 1938 m. tapo kvalifikuotu fotografu. Apie savo buvusį darbuotoją Stasį Ivanauską Geršonas Zilbermanas 1939 m. atsiliepė tokiais žodžiais: „Jau pačioje darbo pradžioje, dar būdamas mokiniu, jis su atsidavimu ir susidomėjimu dirbo savo darbą (...). Savo darbštumo, gabumų ir sąžiningumo dėka jis greit įgijo mūsų firmos ir gerbiamos klientūros simpatijas“ (Stasio Ivanausko fotografijų paroda iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių. „Šiaulių krašto gyvenimo akimirkos“.Lankstinukas, sudarytoja Ulinskytė, V. Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2000.10.20).

Per penkerius darbo metus G. Zilbermano fotolaboratorijoje Stasys gerai išmoko fotografo amato. Jis susipažino su  Šiaulių „Aušros“ muziejaus vedėju P. Bugailiškiu ir šio muziejaus darbuotoju S. Vaitkumi, ir šie pakvietė darbštų, gabų fotografą talkinti muziejui. S. Ivanauskas dalyvavo Šiaulių „Aušros“ muziejaus organizuojamose ekspedicijose, fotografavo, darė nuotraukas,  tvarkė fototeką. Grįžęs iš armijos, nuo 1940 m. rudens S. Ivanauskas dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje fotografu, fotolaboratorijos vedėju, fotografavo eksponatus, bendradarbiavo žurnale „Gimtasai kraštas“. Čia dirbdamas nufotografavo šimtus etnografinių ir istorinių objektų, kultūros ir istorijos paminklus, buities eksponatus ir kt.

Savo fotografijoms žymėti jis naudojo vienos eilutės stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: „Foto St. IVANAUSKO“. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, S. Ivanauskas fotoaparatu užfiksavo Šiaulių miesto ir apylinkių vaizdus, karo padarinius ir sugrovimus. Šiaulių „Aušros“ muziejaus fototekoje saugoma apie 9000 S. Ivanausko darytų fotografijų ir negatyvų, susijusių su Šiauliais. Mirė 2006 m. sausio 1 d.  Vilniuje.

Be to, Šiauliuose, kaip profesionalūs fotografai, 1930 m. buvo užregistruoti 5 gatvės fotografai. Taip pat mieste fotografavo I. Gasiūnas (dirbo Šiauliuose, Ginkūnų g. 4). Jis nuotraukas žymėjo dviejų eilučių neapibrėžtu antspaudu-užrašu:  „Foto Ig. Gasiūno / Šiauliai, Ginkūnų g. Nr. 4“ ir dar vienu panašiu trijų eilučių  neapibrėžtu antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: „FOTO IG. GASIŪNO / Šiauliai / Ginkūnų gatvė Nr. 4“. 1931-1940 m. Šiauliuose dar veikė šios fotoateljė: „Fotografija Elektric“ – Pašto g. 1, A. Blecherio fotografija – Vilniaus g. 4, P. Čepulio – Vilniaus g. 15, „Foto LLOYD“ – Rinkos g. 6, „Lietuva“ – Aušros alėja 60; „Progress“; Mykolo Diktano – Pagyžių (dabar Vytauto) g. 156; Vl. Čyžausko – Tilžės g. 126; Baltraus Mikuževičiaus – Muziejaus g. 7; V. Beresnevičiaus – Vilniaus g. 185; R. Šreiberio – Tilžės g. 119, Šero Pinchuso „Modern“ – Vilniaus g. 176 ir kt.  

(Bus tęsinys)

Fotografo J. M. Gutmano nuotraukoje Ema Kundsen. 1932 m. Šiauliai.
Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

Moters portretas. Paspalvinta fotografja. 1927. Fotografja „Elektric“. Šiauliai.
Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

Dviejų vyriškių fotografja. 1938 m. Foto A. Petkevičiaus, Šiauliai.