facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                                                           
Bero (dar Berelio) Abramavičiaus (kai kur rašoma Abramovičius, Abromavičius) fotoateljė (veikė 1911-1914 ir nuo 1918 iki 1931 m.). B. Abramavičiaus kurį laiką dirbo su fotografu Ch. I. Zaksu ir jų  fotoateljė vadinosi „Modern“.

Tarpukariu B. Abramavičius savo fotoateljė nuotraukas žymėjo trijų tipų žymėmis: reljefiniais įspaudais, lipdėmis ir antspaudais. Vienos eilutės neapibrėžtas antspaudas-užrašas: „Fot. B. Abramavičio, Tilžės g-vė Šiauliuose“ (1922 m.). Kitas vienos eilutės neapibrėžtas antspaudas-užrašas: „B. Abramavičio, Tilžės g-vė. Šiauliai“. Taip pat Abramavičius naudojo trijų eilučių, ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „Fotografija / B. ABRAMAVIČIO / Šiauliai, Tilžės g.“ Kitame trijų eilučių apskritame, rėminančia linija apibrėžtame antspaude-užraše įvairaus dydžio šriftais pažymėta: „Fotografija / Šiauliai / Abramovičius“. Naudotas dar vienas trijų eilučių neapibrėžtas antspaudas-užrašas įvairaus dydžio šriftais: „Fot. B. ABRAMAVIČIO / Tilžės g-vė / ŠIAULIUOSE“. Kai kurių nuotraukų recto apatiniame dešiniajame kampe aptinkama trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžta spausdinta lipdė įvairaus dydžio šriftais: „Fot./ B. Abromavičius / Šiauliai“. Kai kurių fotografijų recto apatiniame dešiniajame kampe aptinkamas įspaustas trijų eilučių reljefinis įspaudas įvairaus dydžio šriftais: „Meno-Foto / B. Abramavičio / Šiauliai“.

B. Abramavičius kaip fotografas, bendradarbiavo Šiauliuose leidžiamame savaitraštyje „Mūsų momentas“, kuriame buvo spausdinamos jo fotoateljė darytos nuotraukos. Nuo 1931 m. B. Abramavičius vadovavo Šiaulių žydų bendruomenei (Skelbimas: Dailės fotografija. „Sietynas“, 1921 balandžio 7, Nr. 7-8).  Lietuvos finansų ministro 1937 m. įsakymu, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Amatų korporacijos vienu iš dvylikos narių buvo paskirtas Beras Abramavičius,  fotografas iš Šiaulių (Amatų korporacija, „Amatininkas“, 1937 lapkričio 15, Nr. 21 (163), p. 293).
Juozo Vaičaičio firma „Atmintis“ (dar rėmų dirbtuvė „Atmintis“. Veikė nuo 1925 iki 1940 m.). Juozas Vaičaitis (1896 – 1979), Laisvamanių etinės kultūros draugijos narys, fotografas, Šiauliuose, Vilniaus  g. (P. Višinskio kampas, dabar Vasario 16-osios) 165, prieškariu turėjo 1925 m. įsteigtą firmą „Atmintis“ (dar dirbtuvė „Atmintis“), kuri gamino ir pardavinėjo rėmus, iškabas, didino portretus ir fotografijas. Dirbtuvė „Atmintis“  naudojo keturių eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: Iškabų ir rėmų dirbtuvė / ATMINTIS / Šiauliai / Dariaus ir Girėno g. 57 (Žymens aprašymas paimtas iš autoriaus asmeninio archyvo).

Firma „Atmintis“ bendrajai korespondencijai naudojo reklaminį atvirlaiškį, kurio recto kairėje pusėje išspausdintas firmos logotipas ir pavadinimas: „ATMINTIS“ / ŠIAULIAI, VILNIAUS G-VĖ 165 / (Višinskio g-vės kampas, prie Volpės vaistinės) / Įst. 1925 m.“ Atvirlaiškio verso pusėje nurodyta, kad  „Atminties“ dirbtuvėje atliekami: „...Su foto įvairūs medalionai, sagos, portsigarai, žiedai ir kitokie papuošalai iš paprastų ir brangių metalų <...> Didinami portretai iš blogiausių ir susidėvėjusių fotografijų, švarūs ir labai panašūs“ (Senieji Šiauliai atvirukuose 1902–1944, Šiauliai: „Aušros“ muziejus, 2006, p. 352–353; Rėmų dirbtuvėj „Atmintis“. „Lietuvos žinios“, 1935 vasario 7, p. 8).

Elektro-fotografija „Grožybė“ (veikė nuo 1928 iki 1940 m.). 1928 m. kovo mėnesį Šiauliuose, Tilžės g. 117 buvo atidaryta nauja elektro-fotografija „Grožybė“. 1928 m. balandžio 4 d. laikraštyje „Šiaulietis“ buvo išspausdintas skelbimas: „Elektro-fotografija „Grožybė“ įrengta sulig paskutinių technikos reikalavimų, kuri skiriasi nuo paprastųjų fotografijų tuo, kad vienodai puikios fotografijos  gaunasi nežiūrint į esantį orą, t. y. dienos metu, vakare, naktį, laike lietaus ar šalčio, fotografijos išeina geriau kaip paprastuose paviljonuose“ (Skelbimas. Įsteigta nauja elektro-fotografija „Grožybė“. „Šiaulietis“, 1928 balandžio 8, p. 3).

1928 m. spalio mėn. pabaigoje buvęs „Grožybės“ savininkas apleido Šiaulius ir visą fotografiją „Grožybę“, esančią Tilžės g. 117 perėmė Stepas Lelėnas, kuris fotografijos įrengimą patobulino. S. Lelėnas sutiko būti laikraščio „Momentas“ foto korespondentu („Grožybė“ pertvarkyta. „Momentas“, 1928 spalio 28, p. 2).

Nuo 1928 m. lapkričio 15 d. fotografija „Grožybė“ persikėlė iš Tilžės g. 117 į Bažnyčios g. 46, Vaitkaus namus Šiauliuose. Lietuviška fotografija „Grožybė“ Bažnyčios g. 46, Vaitkaus namuose (naudojo trijų eilučių ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „Fotografija /GROŽYBĖ / Šiauliai“; dar vieną dviejų eilučių apvalų, rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „R. BEINORAVIČIAUS / GROŽYBĖ“. Iš Lelėno „Grožybę“ perėmė Anelė Šliauterienė, kuri šios fotoateljė savininke buvo iki 1940 m. (iliustr.).

Sošanos Zaksaitės fotoateljė (veikė nuo 1930 iki 1931 m.). Šiauliuose gimusi žydų tautybės miestietė Sošana Zaksaitė (1909 – 1959) fotografijos amato pagrindų išmoko iš savo tėvo profesionalaus fotografo Chaimo Izraelio Zakso. Baigusi Šiaulių žydų gimnaziją, studijavo fotografiją Rygoje ir grįžusi į Šiaulius, ėmėsi savarankiško fotografijos verslo gimtajame mieste. Tuo metu ji buvo pirmoji ir vienintelė Šiauliuose dirbusi profesionali fotografė moteris. Apie 1930 m. S. Zaksaitė Šiauliuose atidarė ištaigingai įrengtą fotoateljė Vilniaus g. 166. Čia buvo priimami įvairūs fotomėgėjų darbai, nemokamai duodami patarimai ir konsultacijos fotografijos klausimais. Mėgėjams buvo leidžiama naudotis fotolaboratorija kasečių užpildymui. Provincijos fotomėgėjams pageidaujant, jų atlikti užsakymai buvo išsiunčiami paštu gavėjo adresu. S. Zaksaitės fotoateljė naudojo trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „FOTO-ATELJĖ / S. ZAKSAITĖ, ŠIAULIAI / Vilniaus g-vė 166“.

1931 m. S. Zaksaitė ištekėjo už tautiečio Rabani ir netrukus su vyru išvyko gyventi į Izraelį. Ten S. Zaksaitė-Rabani atidarė savo fotostudiją Tel Avive ir sėkmingai tęsė fotografės veiklą. Ji mirė Tel Avive 1959 metais (Ulinskytė, V.  Fotografijos parodos, skirtos žydų paveldui ir veikusios 2004 m. Šiaulių  „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje, anotacija).

Elektros fotografija „Menas“ (veikė nuo 1930 iki 1940 m.). Maždaug nuo 1930 m., Vilniaus g. 158 veikė elektros fotografija „Menas“ (sav. Chononas Rubinšteinas, fotografe dirbo P. Ceitelienė). Ši fotoateljė fotografijoms žymėti naudojo trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą „Elektros Fotografija / MENAS / Šiauliai, Vilniaus g. 158“.

1934 m. gegužės 1 d. fotoateljė „Menas“ iš patalpų Vilniaus g. 158 buvo perkelta į Vilniaus g. 193 (Šv. Kazimiero draugijos namai, II aukštas) ir čia veikė iki 1940 m. Naujose patalpose fotoateljė „Menas“ buvo pertvarkyta, papildyta naujais aparatais ir dekoracijomis. Buvo fotografuojama dienos ir elektros šviesoje. Dirbo kiekvieną dieną ir vakarais167. 167. (Skelbimas. „Mūsų kraštas“. 1934 gegužės 6, p. 3).

1935–1940 m. fotoateljė „Menas“ veikė Vilniaus 193, turėjo fotolaboratoriją ir fotokorespondentą. Siekdama prisivilioti klientus ši fotoateljė  „Šiaulių aido“ laikraštyje 1935 m. skelbėsi: „Pirmą kartą Šiauliuose. 30 metų darbo fotografijos srity proga!

MENAS Foto Ateljė. Šiauliuose, Vilniaus g. 193 (Šv. Kazimiero dr-jos namuose) kviečia visus gerbiamus klientus ir naujus norinčius jais būti pasinaudoti šia reta proga ir nemokamai  įsigyti menišką padidintą savo portretą. Nemokamam portretui įsigyti sąlygos.

Nusifotografavus ir užsakius 6 atvirutes gauna nemokamai padidintą portretą 18 x 24 cm didumo. Nusifotografavus ir užsakius 12 atviručių gauna nemokamai padidintą portretą 30 x 40 cm didumo. Atviručių kaina nepabranginta. nepraleiskite tą retą progą!“ (Skelbimas. Pirmą kartą Šiauliuose... „Šiaulių aidas“, 1935 liepos 17, p. 3).

Alekso Bruno fotoateljė (veikė nuo 1930 iki 1940 m.).  A. Bruno fotoateljė nuo 1930 m. veikė Šiauliuose, Aušros al. 60 (II a.), vėliau Dariaus ir Girėno g. 48. Ši fotoateljė turėjo fotolaboratoriją, priiminėjo fotomėgėjų užsakymus, darbus atlikdavo greitai ir kokybiškai. A. Bruno fotoateljė nuotraukų žymėjimui naudojo trijų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „FOTO / ALEKSO BRUNO / Šiauliai, Aušros al. 60“.

Antano Petkevičiaus fotoateljė (veikė nuo 1930 iki 1941 m.). Fotografo A. Petkevičiaus fotoateljė nuo 1930 m. veikė Šiauliuose, Aušros al. g. 6. Nuo 1939 m. ji buvo įsikūrusi Aušros al. 36. A. Petkevičiaus fotoateljė nuotraukoms žymėti naudojo kelių tipų antspaudus: dviejų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „Foto A. Petkevičiaus / Šiauliai, Aušros alėja 6“; dviejų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą su įvairaus dydžio šriftais: „Foto A. Petkevičiaus / Šiauliai, Aušros alėja 6“ ir vienos eilutės neapibrėžtą antspaudą-užrašą: „A. PETKEVIČIUS FOTOGRAFIA“.

Mato Paukščio fotoateljė (veikė nuo 1930 iki 1941 m.). Maždaug nuo 1930 m. Šiauliuose dirbo profesionalus fotografas Matas Paukštis, kurio fotoateljė buvo įsikūrusi Klebonijos g. 6. Jis buvo labai populiarus tarp šiauliečių, fotografuodavo vestuves, krikštynas, laidotuves, įvairias miesto šventes ir renginius. M. Paukštis naudojo trijų eilučių ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: „Fotografija / M. Paukščio / Šiauliai, Klebonijos g. 6“, taip pat trijų eilučių, stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: „FOTO / M. PAUKŠČIO / Šiauliai“. Dar naudojo dviejų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą: „Foto M. Paukščio / Šiauliai Klebonijos g–vė 6“.

1932 m. gegužės 1 d. žurnale „Mūsų meisteris“ išspausdintoje reklamoje apie M. Paukščio fotoateljė atliekamas darbus ir teikiamas paslaugas rašoma:
Nuotraukos daromos elektros šviesoje vakarais ligi 9 val.
Labai patogu šeimynoms, vestuvių, laidotuvių ir kitokių įvykių proga.
Darbas atliekamas greitai, švariai, sąžiningai ir žymiai papigintomis kainomis:
Atvaizdai-atvirukai modern.                  6 vnt. - 4 Lt.; 12 vnt. - 6 Lt.
Atvaizdai pasams specialūs                   4 vnt. - 1,50 Lt.
Atvaizdai kabinetiniai amerikietiški      6 vnt. - 12 Lt; 12 vnt.- 18 Lt.
Nuotraukos elektros šviesoje ta pačia kaina.
Kariškiams ir moksleiviams dar speciali nuolaida.
Nepraleiskite progos įsigyti tikrai gražius ir moderniškai-meniškus atvaizdus.
M. PAUKŠTIS. Šiauliai, Klebonijos gatvė Nr. 6 (nuosavi namai)“ (Skelbimas. „Mūsų meisteris“, 1932 gegužės 1, Nr. 5).

M. Bako ir M. Chotimlianskio fotoateljė (ji priklausė dviem savininkams M. Bakui ir M. Chotimlianskiui. Fotoateljė veikė nuo 1931 iki 1933 m.). 1932 m. „Šiaulių metraštyje“ išspausdintoje reklamoje rašoma: „Buvusi Zaksaitės Vilniaus g. 166 ir Ch. Zakso Pašto g. 7 Šiauliuose foto ateljė atlieka visus foto darbus: įvairaus dydžio portretus, vinjetes ir šiaip įvairias nuotraukas. Pakvietus darome nuotraukas ir namuose. Taip pat priimame ir išdirbame foto mėgėjų nuotraukas. Darbas geras, gražus, talkinant naujos technikos metodus. M. Bakas ir Chotimlianskis“ („Šiaulių metraštis 1932 metams“, Šiaulių kraštotyros draugijos leidinys. IX, 1932).

M. Bako ir M. Chotimlianskio fotoateljė naudojo kelių tipų spaudus: trijų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „M. Bako ir M. Chotimlianskio / FOTO ATELJE  /  ŠIAULIAI, VILNIAUS G-VĖ 166“; dar vieną trijų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „FOTO-ATELJĖ / M. Bako ir M. Chotimlianskio / Šiauliai, Vilniaus g-vė 166“ ir trijų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: „M. Bako ir M. Chotimlianskio / FOTOGRAFIJA / Šiauliai, Pašto g-vė 1“.

1932 m. gegužės 1 d. žurnale „Mūsų meisteris“ išspausdintoje reklamoje rašoma:
„M. Bako ir M. Chotimliansko Fotografija. Šiauliai, Pašto g-vė 7.
Amatininkų ir darbininkų Vienintelė Šiaulių mieste fotografijos įstaiga,
kuri meniškai atlieka darbus fotgrafų nuotraukas,
fotografijų padidinimą vietoje ir vyksta į nuotraukos vietą.
Kainos žemiau konkurencijos. Prašome atsilankyti ir įsitikinti.
Foto M. Bako ir M. Chotimlianskio. Šiauliai, Pašto g. Nr. 7 arba įstaigon: Foto ateljė: Vilniaus 166, buv. Zaksaitės“ (Skelbimas. „Mūsų meisteris“, 1932 gegužės 1).

(Bus tęsinys)

2020 04 03 37

Fotoateljė „Grožybė“ savininkė Anelė Šliauterienė. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 04 03 54

Šiauliai tarpukaryje. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 04 03 56

Šiaulių fotografas M. Paukštis. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 04 03 5

Bokso legenda Vaclovas Peleckis. Apie 1935 m. M. Bako ir M. Chotimlianskio fotoateljė.

 

2020 04 03 9

Vyro portretas. XX a. I pusė. M. Paukščio fotografja. Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

2020 04 03 15

Moters portretas. XX a. I pusė. Fotografja „Modern“. Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

2020 04 03 12

Moters portretas. XX a. I pusė. Foto „Lietuva“ Šiauliai. Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

2020 04 03 57

S. Zaksaitės fotoateljė Šiauliuose, Vilniaus g. 166. Apie 1930 m. V. Vaitekūno fotografja. Nuotraukos originalas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

2020 04 03 21

Aštuntojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko mokomosios kuopos Šiauliuose kareivis. 1931 m. M. Paukščio fotografja. Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

2020 04 03 17

Lietuvos kareivis. XX a. I pusė. M. Paukščio fotografja. Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

Į viršų