– Įspūdinga, kad Jelgavos parodoje jūs pristatėte ir trečiąjį Nidos plenerų albumą. Kaip, kodėl ir kada kilo mintis išleisti tokius „kapitalinius“ albumus? Kokia jų sandara?
– Jūs pirmoji užduodate tokį klausimą. Pradėsiu tuomet nuo pradžių.

Mintis kilo gal tada, kada pradėjau giliau nagrinėti informaciją apie Nidos menininkų koloniją. Apie ją sužinojau dar 1992 m., kai turėjau kūrybinę trijų mėnesių stažuotę Vokietijoje, o vėliau ir Nidoje. 1995 m. pradėjau organizuoti menininkų tarptautinius tapybos plenerus ir pasigedau istorinių žinių. Mokiausi Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijoje, kur buvo sustiprinta vokiečių kalba nuo pirmosios klasės. Todėl galėjau skaityti vokiečių spausdintas nuostabias monografijas apie dailę.

Kada lankiausi Niurnbergo mugėje (Vokietija), visai netyčia aptikau ES padalinio EuroART organizuotą Nacionalinėje galerijoje išsamią parodą „Menininkų kolonijos Europoje“. Taip pirmą kartą pamačiau vienoje vietoje tiek daug Europos meno kolonijose sukurtų meno šedevrų. Netekau žado: ilgai vaikščiojau, norėjau pasižymėti, užsirašyti savo išgyvenimus, mintis, bet tuoj prisistatė prižiūrėtojai ir prasidėjo draudimai – pasirodo negaliu rankose turėti net rašiklio, negaliu net pasižymėti, net fotografuoti. Buvau vėl priblokštas.

Ir tik po kurio laiko manęs primygtinai prašant buvau nuvestas pas parodos organizatorių menotyrininką prof. Cristianą Vogelį. Jis maloniai priėmė, papasakojo daug įdomių detalių, o ypač apie Max Pechsteino gyvenimo metus Nidoje. Pasirodo, C. Vogelis yra aukščiausios kategorijos specialistas, ypatingas M. Pechsteino kūrybos tyrinėtojas.

Vėliau menotyrininkas man atsiuntė savo kuruojamos parodos Hamburge katalogą. Leidinyje daug iliustracijų ir unikalios M. Pechsteino korespondencijos iš Nidos. Padovanojo taip pat ir storą Niurnbergo parodos katalogą.

Tai pasakoju todėl, kad jei esi savo kelyje ir dirbi savo darbus (kurie yra tavo pašaukimo dalis), tau visada pasiunčiami būtent tie žmonės, kurie neabejotinai apdovanoti aukštesne misija. Taip buvo ir išskirtinė draugystė su „Bruckes“ muziejumi Berlyne, iš kurio net dešimt metų gaudavau nuostabiausių parodų katalogų.

Prasidėjo tai 2000 m., lankantis man Berlyne, kai susitikau su šio muziejaus direktore prof. Magdelena M. Moeller ir parodžiau jai savo Nidos plenerų bukletus, plenero išleistus katologėlius. Ji labai įdėmiai mane išklausė, rekomendavo vieną menų profesorių iš Reichstago, kuriam vėliau parašiau laišką. „Brucke“ muziejaus direktorė atnešė nuostabiausią knygą  „Pechsteinas ir Nida 1909 m.“, išleistą Madrido Thysseno Bornemisza muziejaus. Pasirodo, tai ir teminės parodos katalogas, pilnas atradimų nuostabos.

Gavęs šio Ispanijos muziejaus adresą, parašiau ir po mėnesio susilaukiau tokio reto ir vertingo katalogo apie Lietuvoje, Nidoje, nutapytus pasaulinio lygio paveikslus.

Su tais katalogais ir knygomis tuoj nuėjau pas mūsų kultūros ministrę, rodžiau jai ir įtikinėjau, kad ir mums reikėtų kokio nors rimtesnio leidinio apie Nidos menininkų koloniją bei jos istoriją lietuvių kalba, ypač kai jau penkerius metus aš, sėkmingai atgaivinęs šią tradiciją, ją tęsiu. Išgyvenau tik dirbtinį mandagumą, mačiau, kad ji nieko ne tik kad nesusigaudo, nieko nesuprato.

Praėjo vos keleri metai, vėl einu su knygomis jau pas kitą kultūros ministrą. Kiek geresnis rezultatas, jis bent susidomėjo, bet kalbos ir pažadai liko neištesėti. Taip per dešimtmetį teko net su keturiais ministrais tik diskutuoti...

Dar 1999 m. įkūriau menininkų asociaciją „Tiltas“, kad galėtumėme tiesti kūrybinius tiltus, rengti tarptautinius plenerus, parodas, leisti katalogus. Parašiau laišką į EuroART Briuselyje, nes jie atakuoja Nidos savivaldybę jau dvejus metus, bet iš jos net atsakymo niekas neparašė.

Tik vienas žmogus iš Neringos savivaldybės davė faksą, o man parašius laišką jau 2000 m. liepos 12 d. Į Vilnių atvyko Klausas von Diuringas, kurį nuvežiau į Nidą. Apgyvendinome jį buvusiuose H. Blodės poilsio namuose ir supažindinome su Neringos savivaldybės žmonėmis.

Štai trumpai, kaip viskas prasidėjo. Reikėjo atkaklumo, tikėjimo ir didelės kantrybės. Kadangi lietuvių kalba tuomet nieko nebuvo išleista, o aš laukiau net penkiolika metų, kad koks nors menotyrininkas kiek įmanoma profesionaliau atskleistų Nidos menininkų kolonijos istoriją, jos pobūdį, jos palikimą. Tad darbo nutariau imtis pats. Po trejų susikaupimo metų 2009 m. buvo atspausdintas ir išleistas pirmasis albumas, pristatytas Vilniaus Rotušėje, o vėliau – ir Nidoje.

Gaila, kad žmonės vis mažiau skaito knygų, o dar rečiau gilinasi į jų turinį. Dar nesutikau žmogaus, kuris būtų perskaitęs mano pirmąjį 604 puslapių albumą apie Nidos dailę, menininkų kolonijas ir ekspresionistų grupės „Brucke“ tapybos vasaras Nidoje. Vien knygos įvadui reikėjo 150 puslapių ir daug metų, kad būtų nors kiek aiškiau pateikta, kodėl Nida traukė pasaulio dailininkus ir kokia šiandien yra to fenomenalaus paveldo vertė. Vienintelis toks išsamus ir analitinio proto dailininkas, tikrai genialusis Kęstutis Kazys Šiaulytis turėjo kantrybės ją studijuoti ir net žavėtis.

Tad pateikiu dailininko K. K. Šiaulyčio labai įžvalgų žvilgsnį į viską, ką aš darau. Tai profesionali ir man kiek netikėta vieno kūrybinio žmogaus veiklos apibūdinimas ir iškalbi analizė: „Sauliau, Tavo leidiniai; albumai ir knygos – analogijų Lietuvos istorijoje nėra, nieko panašaus nėra, čia kartu įsipina ir europinės kultūros paveldas, jos kontekstai. Ypač svarbus yra ir  šimtametis vokiečių paveldas… aprėptas čia visas jos kultūrinis horizontas. Aš manau, tavo monografinė medžiaga prilygsta vokiečių kolekcionierių gausiems rinkiniams, čia apie viską pagalvota, viskas kruopščiai pateikta ir iliustruota.

Tai labai geras darbas, Sauliau… Ateis laikas, žmonės supras, kas padaryta, nes tai yra didžiulis kultūrinis veiksmas. Tai ne tik tapybos plenerų metraštis, net kalbos nėra, – tai išskirtinis kultūrinis reiškinys, nepanašus į nieką daugiau, čia akcentuojamos ir kasmetinės parodos, edukaciniai užsiėmimai, vedžiojimai po istorines vietas ir, aišku, mūsų bendravimai. Tai ne vien tik atskiri plenerai, o ypač vertingas sutelkimas žmonių, dailininkų iš visokiausių šalių. Tai didžiulis kultūrinis veikimas ypač šiandien buržuazėjančioje Nidoje.

Tu, Sauliau, esi prašokęs tą žmonių galėjimą, tas žmogaus suvokimo galias, nes tai, ką tu darai ir gali daug daugiau už juos, todėl jie nei suvokia, nei supranta. Jų ribotumas ieško pasiteisinimo, net suformuoja antipoziciją.

Per tuos 25 metus atlikta labai daug, – nusiteikimas labai teigiamas… Aš matau didžiulį rezultatą, bet bėda yra ta,  kad net 98 procentai žmonių neturi plataus matymo, akiračio, todėl vos keli procentai gali visa tai įvertinti. Net iš tų dviejų procentų, vos vienas tikrai nepavydės, nors kartais ir norės pasakyti, kas ne taip. Tas žmonių priešiškumas vietoj padėkos paskatina dar labiau, dar daugiau padaryti, pademonstruoti gebėjimus, o tas, kas kartą sukritikavo, jau atšaukti savo žodžių negali. Vietoj to, kad mažėtų konfliktai, žmonės, neįvertinę ar tiesiog nesupratę savo menkas ribas ar primityvumą, vis gilina prarajas.

Sauliau, tavo knygos, šie monografiniai albumai labai skiriasi nuo autorinių albumų, kurie dažnai monotoniški, ar net nuobodūs, o čia – gali skaityti kaip romaną, viskas užburia. Jauti, kad žmogus turi pagavą.

Tavo veiklai aptarti reikėtų daug sakinių suregzti, bet aš visada bandau išsisukti pasakęs tiesiai, tai kas svarbiausia. Antraeiliai, žmonių mėgstami aptarinėti aspektai – finansai, apdovanojimai, šlovinimai ir kt. – lieka pokalbių lygmenyje, o tikrai nuveikti darbai tikrai egzistuoja ir be kokios nors bendruomenės apkalbų. Manau, tau reikia garsiau deklaruoti save ir kaip fotografą, literatą, kultūrininką, kolekcininką, keliautoją – daugiau tik laimėtum, atsisakęs vien tik dailininko tapytojo statuso.

Tas tavo jaunystės  piešinys, kurį mudu aptarėme, yra stebinantis. Mačiau ir daugiau to laikmečio tavo darbų rodo tavo didelių dailės gebėjimų potenciją, bet kartu ir interesų platumą. Apvaldyti savo kūrybinį veržlumą didelė problema, o itin gabiems, kaip tu, tai trigubai sudėtingiau. Tam reikia laiko, susiklosčiusių aplinkybių ir pan. Tavo pasirinktas Nidos plenerų kelias, kurį sėkmingai plėtoji, sakyčiau, teisingas, gal kiek nukenčia tavo asmeninė tapytojo kūryba, tačiau tu esi ne tik tapytojas.

Sėkmės. Pagrindinę pasisakymo idėją galiu pakartoti: Saulius Kruopis – ne tik dailininkas tapytojas, tavo kultūriniai interesai tikrai renesansinio užmojo: organizuoti dailininkus ne tik kūrybai, kelti jų meninės veiklos prestižą, tiesti tarptautinius bendradarbiavimo tiltus ir dar daug ką, kartu skiriant didžiulę savo asmeninio laiko dalį informacinei, archyvinei veiklai, su tuo susijusiomis lėšų paieškomis ir pan. Manau, Sauliau, tu tikrai du trečdalius savo vidinių jėgų aukoji visų labui.

Na, ką gi, turiu eilinį kartą pripažinti – tu, Menininkas iš prigimties!“

– Kaip vertintumėte savo nueitą kūrybinį kelią? Ar visus suplanuotus tikslus jūs pasiekėte?
– Hm... Mano kūrybinis kelias buvo nuoseklus, nors kartais gal kiek ir vingiuotas. Visada dirbau sąžiningai ir daug. Nelindau į pirmas gretas, kaip, teko pastebėti, kiti mano kartos bičiuliai. Kasdien tolstant nuo idealų, daugelį jų tai labai pasikeitė. Pavadinau tokius „menininkai verslininkai“, nes jie iš visko daro versliukus, kaip kad šiandien matome tokių žmonių kategoriją, perpardavinėjančią tas medicinines kaukes. Vieni pateisina, kiti smerkia.

Per šias karantino padovanotas dienas stengiuosi kuo daugiau ir nuosekliai tapyti. Kasdien važiuoju į studiją ir tapau. Pavasaris tinka ir susitvarkymui, tai darau taip pat.

Ką aš čia apie save daug kalbėsiu, va jau ir taip kiek visko atskleidžiau. Aišku, norėčiau gimtuosiuose Šiauliuose surengti savo 60-mečiui skirtą parodą. Bet kur?

Naująjį Nidos ekspresijos albumą pristato jo sudarytojas Eigirdas Kruopis.
Asmeninio albumo nuotr.

Jelgavoje S. Kruopis  Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje apžiūrinėdamas latvių dailininkės Silvijos Meškonės kūrybą.
Asmeninio albumo nuotr.

S. Kruopis su K. K. Šiaulyčiu 2015 m.
Asmeninio albumo nuotr.

„Žmonos Skaidrės ir sūnaus Vilhelmo portretai“. 2009 m.
Asmeninio albumo nuotr.

„Nidos laivai. Saulėta diena“. 2005 m.
Asmeninio albumo nuotr.

„Nidos ritmai“. 2007 m.
Asmeninio albumo nuotr.

S. Kruopis Nidos plenere. 2007 m.
Asmeninio albumo nuotr.