(Tęsinys)                                    
Tarpukario Šiaulių profesionalioji fotografija ir amatai
Tarpukario Lietuvoje profesionaliais fotografais buvo laikomi tie, kurie vertėsi fotografija ir iš jos pragyveno.

Fotomėgėjai neturėjo specialaus leidimo verstis šiuo amatu. Be fotoateljė dirbusių profesionalų ir fotomėgėjų, buvo ir laisvo verslo fotografų, dar vadinamų  keliaujančiais ar atlaiduose dirbančiais fotografais.

Daugumos Šiaulių miesto fotografų, kaip amatininkų pagrindinis užsiėmimas buvo asmenų fotografavimas fotoateljė, miestiečių ir svečių pavienių bei grupinių portretų darymas. Išlikusios fotografijos ir portretai leidžia atskleisti Šiaulių fotografų stilius ir fotografijos meno tendencijas, pažvelgti į praeities žmogaus tipą, jo svarbiausius bruožus ir charakterį, nuotaiką ir aprangą, socialinę ir ekonominę padėtį.

Fotoateljė interjeras, fotografų darbo būdas ir stilius
Fotoateljė interjeras buvo išskirtinai kuklus. Kiekvienas paviljone dirbantis fotografas naudojo vieną ar du fonus (per visą sieną ant drobės tapytus miesto ar gamtos peizažus ar interjero detales) ir baldų rekvizitą (krėslus, kolonas, staliukus, dekoratyvines tvoreles ir t. t.). Čia buvo tik kelios dekoracijos – krėslas su stalu, kokia nors tvorelė, kolonos ir panašiai. Siena, kurios fone buvo fotografuojama, paprastai būdavo dekoracija, papuošta piešiniu.

Tokį rekvizitą fotoateljė naudojo B. Abramavičius, M. Rubinšteinas, Ch. I. Zaksas, M. Chotimlianskis, M. Bakas, G. Rivkindas, M. Paukštis ir kiti Šiaulių fotografai. Kiekvienas Šiaulių fotografas turėjo savo stilių ir fotografavimo būdą: kaip sustatyti ar susodinti žmones, fiksuoti visu ūgiu ar iki pusės, kokį parinkti rekvizitą, detalę, apšvietimą, foną.

Šiaulietis kraštotyrininkas P. Kryžius prisimena, kad fotografas M. Paukštis kiekvieną atėjusįjį fotografuotis visados paklausdavo: „Kokia pozeliute, sėdinčia ar stovinčia?“ Fotografijoje daug kas priklausė nuo fotografuojamojo socialinės ir ekonominės padėties, profesijos, fotografavimo dingsties bei fotografo sumanymo.

Profesionalus fotografas siekdavo kuo tiksliau atspindėti žmogaus individualias xsavybes, to meto žmonių kultūrinę ir socialinę charakteristiką, lemiamą aplinkos ir laiko. Tarpukariu fotoateljė fotografuojamų šiauliečių portretai būdavo komponuojami piešinio gamtos motyvais fone arba pasitelkiant įvairią butaforiją bei rekvizitus: baldus, knygas, lazdeles, gėles, rankinukus, dekoratyvines tvoreles ir kita.

Daugiausia buvo fotografuojami žmonių portretai, pavienės ir grupinės nuotraukos. Vaizdo dauginimo galimybės fotografavimo būdu leido reprodukuoti jau turimą fotografiją, padaryti jos fotoreprodukciją. Nuotraukos buvo retušuojamos, kartais spalvinamos. Daugiausia buvo fotografuojami žmonių portretai, pavienės ir grupinės nuotraukos. Vaizdo dauginimo galimybės fotografavimo būdu leido reprodukuoti jau turimą fotografiją, padaryti jos fotoreprodukciją. Nuotraukos buvo retušuojamos, kartais spalvinamos. Nagrinėjamu laikotarpiu spalvotų fotografijų Šiauliuose nebuvo daroma. Tarpukario fotografijos dažniausiai buvo matinės, atviruko formato, apkarpomos specialiomis žirklėmis.

Fotografijai vystytis Šiauliuose nemažos reikšmės turėjo ir pirmoji Šiaurės Lietuvoje pasirodžiusi knyga apie fotografiją. 1926 m. knygynas „Lietuva“ Šiauliuose išleido Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio (1871–1941) parengtą leidinėlį fotografams „Greitojo aparato rankvedys arba receptai ir pamokynimai kaip į 10 minučių viską nufotografuoti“.

Tai buvo lietuvių kalba Šiauliuose parengta fotografams skirta instrukcija, kaip greitai išmokti fotografuoti fotoaparatu. Iš šios knygelės pratarmės aiškėja, kad L. Jakavičiaus knygynas „Lietuva“ nuo 1926 m. Šiauliuose prekiavo fotoaparatais ir čia buvo galima išmokti fotografuoti: „Prie aparato duodamas šitas vadovėlis. Visus reikalingus fotografijoms vaistus ir visus kitus reikmenis galima čia pat gauti. Norint pirkti fotografijos aparatą reikia pačiam atvažiuoti, kad išmokti fotografuoti“ (L. Jakavičius-Lietuvanis. „Greitojo aparato rankvedys arba receptai ir pamokynimai kaip į 10 minučių viską nufotografuoti“. Šiauliai: knygynas „Lietuva“, 1926).

Fotografų ir fotoateljė žymenys
Tarpukario Šiaulių fotografai savo nuotraukas ženklindavo įvairiais žymenimis: antspaudais, įspaudais, lipdėmis, įvairiais įrašais ir ženklais. Pačios fotografijos ir jose esantys užrašai yra bene svarbiausias būdas, kuris leidžia išsamiau sužinoti apie fotografijos raidą Šiauliuose.

Ankstyvuoju tarpukario periodu išnyksta tradicinis reklaminis, labai puošnus fotografo inicialų, adreso ir vietovės žymėjimas. Juos keičia gana kuklūs, grynai informaciniais tikslais sukurti ženklinimo būdai – įspaudas arba antspaudas. Antspaudais savo fotografijas ženklino Ch. I. Zakso, M. Rubinšteino, B. Abramavičiaus, S. Zaksaitės, A. Bruno, A. Petkevičiaus, M. Paukščio, M. Gutmano, J. Urbaičio, M. Tydmano, G. Rivkindo, M. Bako, M. Chtimplianskio, M. Fligelio ir B. Faivušo ateljė, elektro-fotografija „Grožybė“, eletros fotografija „Menas“ ir kt. Dažniausiai antspaudas buvo uždedamas fotografijos nugarėlėje ir suteikdavo bendrą informaciją: fotografo pavardę arba ateljė pavadinimą, adresą, nurodant miestą, gatvę, rečiau telefono numerį. Tuo tarpu įspaudas fotografijos recto dažniausiai ženklino dar siauresnę informaciją: fotografo inicialus arba ateljė vardą, retkarčiais dar adresą, nurodant miestą arba pažymint atitinkamą vietovę. Įspaudus fotografijose naudojo Ch. I. Zakso, M. Rubinšteino ir B. Abramavičiaus fotoateljė.

Nuotraukų ženklinimams dar buvo gaminamos specialios lipdės (B. Abramavičiaus fotateljė „Modern“) ir kti žymenys. Be to, pasitaikydavo atvejų, kai minėta informacija buvo tiesiog užrašoma ranka ar prieš spausdinant fotografiją, uždėjus šabloną negatyve, gaunamas kartu su portretu neatskiriamai „suaugęs“ užrašas (Tenešis, V. Juozo Tumo-Važganto fotonuotrauka. „Voruta“, 2013 gegužės 11, p. 2). Tokie fotografų ir fotoateljė žymenys buvo naudojami maždaug iki XX a. penktojo dešimtmečio.
     
Profesionalūs fotografai ir fotoateljė
Pasibaigus Pirmajam pasauliniams karui ir gyvenimui mieste sugrįžus į normalias vėžes, Šiauliuose vėl pradėjo veikti fotoateljė, dirbo profesionalūs fotografai. Tarpukariu profesionalus fotografijos verslas Šiauliuose suklestėjo. Fotografų kasmet daugėjo, o fotoateljė pradėjo kurtis ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir atokiau nuo centro. Tuo laikotarpiu mieste dirbo per 15 profesionalių fotografų ir kaskart atsirasdavo vis naujų fotoateljė. Fotografų darbas tapo paprastesnis, tobulėjo, pasirodė naujos fotografijos technikos.

XX a. trečiajame dešimtmetyje Šiauliuose atsirado vadinamoji „elektroateljė“ – dirbtinis apšvietimas, kuris leido fotografuoti bet kokiu oru, sudarė žymiai geresnes fotografavimo sąlygas ir pagerino fotografijų kokybę (Katkienė, A. Iš senosios Šiaulių fotografijos istorijos. XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios  fotoateljė Šiauliuose, „Šiaulių kraštas“, 2004 gegužės 15, p. 7).

1918–1944 metais Šiauliuose įvairiu laiku dirbo šie profesionalūs fotografai ir veikė fotoateljė ir fotopaviljonai:

Chaimo Izraelio Zakso fotoateljė (veikė Šiauliuose 1901–1914 ir nuo 1922 iki 1932 m.). Maždaug apie 1922 m. Ch. I. Zaksas vėl atkūrė fotografijos verslą Šiauliuose. Jis savo fotoateljė atidarė nuosavame name, prie miesto turgavietės, tuometinėje Pašto g. 7. Ch. I. Zaksas, be studijinių portretų, fotografavo miesto šventes ir renginius, kūrė įstaigų darbuotojų ir gimnazistų vinjetes, atliko kitus užsakymus. Ch. I. Zaksas aktyviai dalyvavo Šiaulių miesto visuomeninėje politinėje veikloje, sionistų judėjime, Keren Kajemet organizacijoje, įkurtoje rinkti lėšas žemei Palestinoje pirkti, bendravo su to meto žinomais sionistų lyderiais. 1932 m. Ch. I. Zaksas išvyko gyventi į Izraelį, kur po trejų metų mirė (Ulinskytė V. Fotografijos parodos, skirtos žydų paveldui ir veikusios 2004 m. Šiaulių  „Aušros“  muziejaus Ch. Frenkelio viloje, anotacija).

Ch. I. Zaksas fotografijas žymėjo dviejų tipų autorinėmis žymėmis: fotografijos recto – reljefiniais įspaudais ir verso pusėje – įvairaus šrifto ir dydžio antspaudais. Jo spaudai fotografijų verso pusėje aptinkami keleto tipų. Naudojo trijų eilučių ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: Fotografija/Ch. Zakso/Šiauliai. Fotografas dažnai naudojo (1927 m.) ir dviejų eilučių, neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: Fotografija Ch. Zakso/  Šiauliai ir kt. (Autoriaus asmeninis archyvas).

Fotografo Makso (Morducho) Rubinšteino fotoateljė (1909–1941).  M. Rubinšteinas fotoateljė Šiauliuose, Rinkos g. 1 įkūrė dar 1909 m. Po Pirmojo pasaulinio karo perkėlė savo fotoateljė iš dabartinės Vilniaus gatvės į naujas patalpas Turgaus aikštėje (Rinkos g. 1)  ir čia dirbo iki Antrojo pasaulinio karo. Viename iš skelbimų, patalpintų 1921 m. „Sietyno“ žurnale rašoma: „Dailės fotografija Makso Rubinšteino Šiauliuose, Rinkos g-vė Nr. 1, veikusi prieš karą, atlieka fotografijos darbus ir didelius portretus“ (Skelbimas. Dailės fotografija. „Sietynas“, 1921 balandžio 7, Nr. 7-8).

Be portretų, M. Rubinšteinas darė ir populiarias gimnazistų vinjetes. Be to, nuo 1921 m. dirbo Bažnyčios gatvėje, Vaitkaus name (dabar Vasario 16-osios g.). Jam talkino ir dukra Eta Rubinšteinaitė. M. Rubinšteinui kartu su Gurvičiumi ir Vladu Vaitkumi Šiauliuose priklausė kino teatras „Splendid Palace“ (dar „Spindulys“), kelis kartus keitęs pavadinimą.

Maždaug nuo 1927 m. M. Rubinšteino fotoateljė veikė Varpo g. 1. Šis fotografas Šiauliuose sėkmingai konkuravo su kitais fotografais, taikė įvairias nuolaidas, spaudoje skelbdavo akcijas. 1927 m. balandžio mėn. laikraštyje „Šiaulietis“ buvo išspausdintas sekančio turinio skelbimas:

„Pigus mėnuo. M. Rubinšteino fotografija. Varpo g. 1 (veikianti nuo 1909 m.). Publikos   patogumui fotografijų ėmimo kainas sumažino iki 50 %.

6 atvirutės – 6 Lt, 12 atviručių – 10 Lt.

6 kabinetinės (su storu popieriu) 15 Lt, 12 kabinetinių – 25 Lt.

6 kortelės pasams arba kt. dokumentams – 2 Lt.

12 atviručių mokiniams ir kareiviams – 6 Lt.

Kitokie formatai, kt. grupės ir portretai 50 % pigiau.

Fotografavimas atliekamas naujausiu metodu, dekoracijomis ir aparatais“ (Skelbimas. „Šiaulietis“, 1927 balandžio 24, p. 3).

M. Rubinšteino fotoateljė darytos nuotraukos buvo žymimos dviejų tipų autorinėmis žymėmis: fotografijos recto – reljefiniais įspaudais ir verso pusėje – įvairaus šrifto ir dydžio antspaudais. Rubinšteino fotoateljė darytų fotografijų verso pusėje aptinkami keleto tipų įvairaus dydžio, skirtingų šriftų antspaudai. Apie 1922 m. jis dar naudojo dviejų eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą įvairaus dydžio šriftais: Fot. Makso Rubinšteino/Šiauliai Rinkos g-vė 1. Telef. Nr. 116. (Žymenų aprašymai paimti iš autoriaus asmeniniame archyve saugomų fotografijų). Kitame dviejų eilučių neapibrėžtame antspaude-užraše įvairaus dydžio šriftais užrašyta: Foto Makso Rubinšteino / Rinkos g-vė 1. Telef. 116. Dar viename trijų eilučių, ovalo formos rėminančia linija apibrėžtame antspaude-užraše įvairaus dydžio šriftais: M. Rubinšteinas/Tel. 178/Šiauliai. Keturių eilučių, stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžto antspaudo-užrašo įvairaus dydžio šriftais užrašyta: Fotografija/Max. Rubinšteinas/Šiaulių/Rinkos g-vė Nr.1. Kitame keturių eilučių, apvaliame, apibrėžtame antspaude-užraše įvairaus dydžio šriftais užrašyta: Foto Studija/Šiauliai/Tel. 116/ M.Rubinšteino. Be to, kai kurių nuotraukų recto apatiniame dešiniajame kampe aptinkami (1928 m.) įspausti reljefiniai įspaudai, kuriuose užrašyta: „M. Rubinstein/Schaulen“; „Foto studija/Makso Rubinšteino/Šiauliai“ ir kt. (Autoriaus asmeninis archyvas) ir kt.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus fototekoje saugoma įdomi M. Rubinšteino daryta fotografija, kurios verso pusėje yra paties fotografo ranka padarytas įrašas: „Prezidento A. Smetonos sutikimas 1927 m. Šiaulių mieste. Dovanojo fotografas p. M. Rubinšteinas Varpo g-vė 1, Šiauliai“ (Šiaulių  „Aušros“ muziejaus fototeka, inv. Nr. 182/2).

(Bus tęsinys)

G. Zilbermano fotolaboratorija Šiauliuose. XX a. I pusė.

Nuotraukoje Leopoldas Petrauskas. B. Abramavičiaus fotografja. 1928 m. Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

Liudvikas Jakavičius – pirmosios Šiauliuose išleistos knygos apie fotografją (1926 m.) leidėjas.Iš P. Kaminsko rinkinio.

Liudviko Jakavičiaus atsiminimų knygos viršelis.

Moters ir vyro portretas. XX a. I pusė. Fotografas Ch. I. Zaksas. Iš A. Samoilovo rinkinio.

Moters ir vyro portretas. XX a. I pusė. Fotografas Ch. I. Zaksas. Iš P. Kaminsko archyvo.

Dviejų vyrų portretas. XX a. I pusė. Fotografas M. Rubinšteinas. Iš P. Kaminsko archyvo.

Moters portretas. XX a. I pusė. Fotografas M. Rubinšteinas. Iš P. Kaminsko archyvo.

Vyriškio portretas. XX a. I pusė. Fotografas M. Rubinšteinas. Iš P. Kaminsko archyvo.