facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Pirmosios knygos apie Lietuvos ekslibrisus, autorius
Šiemet, sausio 25 d. sukako 130 metų kai Pageležiuose, Ukmergės apskrityje, gimė Lietuvos dailės istorikas ir kritikas, lietuvių profesionaliosios muziejininkystės pradininkas, grafikas ir ekslibrisų kūrėjas, bibliofilas, profesorius Paulius Galaunė (1890–1988).

P. Galaunė 1910–1913 m. studijavo Peterburgo psichoneurologinio instituto humanitarinių mokslų fakultete ir lankė Dailei skatinti draugijos mokyklos piešimo kursus. 1918 m. Vilniaus gimnazijoje dėstė piešimą.

Nuo 1919 m. kartu su šeima (žmona Adelė Nezabitauskaitė – operos solistė) apsigyveno Kaune. Pradėjo dirbti Valstybės archeologijos komisijoje ir Kauno miesto muziejuje. 1923–1924 metais Paryžiaus Luvro mokykloje studijavo muziejininkystę. Grįžęs rūpinosi M. K. Čiurlionio dailės galerijos įsteigimu, jos rūmų statyba. P. Galaunė 25 metus vadovavo šiai įstaigai. 1925–1953 metais ėjo docento ir profesoriaus pareigas Kauno ir Vilniaus universitetuose, Vilniaus dailės institute, kur dėstė meno istoriją, muziejininkystę, liaudies meną.

P. Galaunė – „Lietuvių liaudies meno“ albumų leidimo pradininkas. 1956–1968 m. parengė 6 šios serijos knygas, paskelbė Lietuvos liaudies meno ir dailės istorijos tyrinėjimų: „Lietuvos knygos meno raidos metmenys XVI–XVII amžiuose“, „Pirmųjų Lietuvos litografijų istorijos bruožai“, „Tapytojas Juozas Oleškevičius (1777–1830)“ (1927 m.), „Vilniaus meno mokykla (1793–1831). Jos istorija, profesoriai ir mokiniai“ (1928 m.)“, „Lietuvių liaudies menas“ (1930 m.), „Lietuvių liaudies skulptūros problemos“ (1932 m.), „Muziejininko novelės“ (1967 m.), „Likimo duota. Muziejininko novelės“ (1998 m.) ir kt. Sukūrė knygų iliustracijų, atvirukų, pašto ženklų, ekslibrisų, kolekcionavo liaudies meną, knygos ženklus.

P. Galaunė, gyvendamas Peterburge, apie 1908 m. susidomėjo knygos ženklais – ekslibrisais. Juos matydavo eksponuotus dailininkų darbų parodose, jų kataloguose. Ir pats įsigijo keletą leidinių ekslibrisų klausimais lenkų ir rusų kalbomis. Grįžęs į Lietuvą apie 1918 m. jau buvo surinkęs Lietuvos privačių ir valstybinių bibliotekų ekslibrisų rinkinėlį, be to, kolekcionavo lenkiškus, rusiškus, latviškus, estiškus ekslibrisus. Buvo surinkęs apie 1000 knygos ženklų (Žukas V. Atsiminimai apie profesorių Paulių Galaunę. „Tarp knygų“, 1994 nr. 10, p. 30-31).

Apie savo ekslibrisų kolekcionavimą P. Galaunė prisiminimuose rašė: „Ypač uoliai tai dariau 1919 m. apsigyvenęs Kaune. Be to, rinkau ir lenkiškus, rusiškus, latviškus, estiškus ekslibrisus, koresponduodamas, keisdamasis knygų ženklais su minėtų kraštų ekslibrisų kolekcionieriais. Tokiu būdu, sudariau 800 vienetų XVII–XX a. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Gudijos ekslibrisų rinkinį, kurį 1935 m. perleidau M. K. Čiurlionio galerijai (dabar Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus – J. N.). Rinkdamas ekslibrisus įsigydavau ir tais klausimais naujausią literatūrą, daugiausia rusų, lenkų, vokiečių kalbomis. Ją taip pat savo laiku perleidau Kauno universiteto bibliotekai“ (Paulius Galaunė. Knyga ir ekslibrisas mano gyvenime (Iš prisiminimų) 1988 birželio 14 d. Rankraščio nuorašas saugomas šio rašinio autoriaus archyve).

Bibliofilinės ekslibrisų literatūros pradžia laikytinas P. Galaunės darbas „Ex libris Lietuvoje (XVI–XX šimtmečiai)“, išspausdintas 1926 m. „Tautoje ir žodyje“ bei atskira knyga (Galaunė P. „Ex-librisas Lietuvoje (XVI–XX šimtmečiai“). Ją sudarė Lietuvos ekslibriso istorinė apžvalga, 58 ekslibrisų reprodukcijos ir jų aprašymai. Nors P. Galaunės veikale būta kai kurių netikslumų (pvz., šiandien esame kitos nuomonės dėl pirmojo lietuviško ekslibriso), jis susilaukė labai plataus pripažinimo. Apie šį leidinį palankiai rašė Rusijos ir Lenkijos spauda. „Ex-libris Lietuvoje“ aptinkamas to meto Estijos bibliofilų kolekcijose. Vyt. Steponaitis  apie šį leidinį 1927 m. žurnale „Pradai ir žygiai“ rašo: „Viena tokių gražiai išleistų knygų yra P. Galaunės „Ex-librisas Lietuvoje“. Ji perspausdinta iš žurnalo „Tauta ir žodis“. Atskirai jos spausdinta 35 egz., – tai bibliofilinis leidinys. <...> P. Galaunės darbas specialus; specialus ne tiek, kad ir didelėse valstybėse rasi negausingą mėgėjų skaičių. Bet užtat tam siauram rateliui duos nemaža medžiagos studijoms, gilesniam dalyko pažinimui. Pripažinkime, kad viešą opiniją sudaro ne minia, ne tauta, o tik rinktieji asmenys. Taip ir čia, kitos valstybės susidarys nuomonę apie Lietuvos knygos meną, jei tą dalyką įvertins tos tautos bibliofilai, knygų mėgėjai.

Šiuo atžvilgiu Galaunės knyga Lietuvai nemažai padėjo, – ji sulaukė susidomėjimo užsienyje“ (Steponaitis V. Užsienis apie vieną mūsų knygą. „Pradai ir žygiai“, 1927, Nr. 3-4, p. 308-309).

Pasak mokslininko Domo Kauno, „šis leidinys buvo parankinė ekslibristikos knyga iki pat V. Kisarausko „Lietuvos knygos ženklų“ pasirodymo“ (Kaunas D. Lietuvių knygos istoriografiniai bruožai. „Bibliotekų darbas, 1987, nr. 7, p. 34-35).

P. Galaunė 1928 m. Kaune surengė pirmąsias dvi ekslibrisų parodas Lietuvoje. „Iš savo ekslibrisų rinkinio Čiurlionio galerijoje surengiau dvi parodas. Pirmą – 1928 m. spalio 14 – lapkričio 10 d. Joje eksponavau vien tik Lietuvos ekslibrisus. Ją aplankė 367 asmenys. Antrą – tų pat metų lapkričio 11-24 dienomis. Joje buvo išstatyti vien tik rusų ekslibrisai. Ją aplankė 94 asmenys“ (Iš P. Galaunės laiško, rašyto J. Nekrašiui 1988 sausio 13 d. Laiškas autoriaus archyve).

1929 m. P. Galaunės iniciatyva 1929 m.  dalis jo ekslibrisų kolekcijos (14 įvairių XVII–XX a. ekslibrisų) ir knyga „Ex libris Lietuvoje“ buvo parodyti Briuselyje, tarptautinėje ekslibriso parodoje. Taigi, P. Galaunės dėka lietuviški ekslibrisai pirmą kartą išėjo į tarptautinę areną. Ši paroda buvo paminėta ne tik belgų, bet ir Lietuvos spaudoje (Pasirašo J. Ž. XXVII knygos mėgėjai ir jų veikla. „Lietuvos aidas“, 1935 balandžio 16 d., Nr. 62).

Prieš Antrąjį pasaulinį karą sukauptą ekslibrisų kolekciją iš P. Galaunės 1935 m. įsigijo Švietimo ministerija ir perdavė saugoti M. K. Čiurlionio muziejui. Viename iš savo laiškų  P. Galaunė  rašė: „Visa ta mano kolekcija, kurioje yra ne tik kitų tautų, bet beveik visų prieš Antrąjį pasaulinį karą įvairiomis technikomis ekslibrisus kūrusių lietuvių dailininkų po 1-2 egz., yra, kaip žinote saugoma Kauno Valst. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (inv. Nr. Nr. Mge 1, 2, 9 – 837). Ten pat, muziejaus bibliotekoje yra ir leidinys „Tauta ir žodis“, kn. IV, 1926 m., kurioje psl. 607–650 – publikuota mano studija „Ex librisas Lietuvoje“ (Iš P. Galaunės laiško, rašyto J. Nekrašiui 1988 m. sausio 6 d. Laiškas saugomas šio rašinio autoriaus archyve).

P. Galaunė, tęsdamas savo prisiminimus apie ekslibrisų kolekcionavimą, rašė: „Perleidęs muziejui savo ekslibrisų kolekciją, pradėjau minėtu būdu sudarinėti naują rinkinėlį, bet jau be buvusio entuziazmo. Taip pat daugiau nesigilinau ir į klausimus, susietus su ekslibriso menu. Juo labiau, kad kaimyniniuose kraštuose pasirodė šia tema geros, išsamios mokslinės literatūros.

Tačiau kai dabar prisimenu kai kuriuos savo darbus, darbelius, tai aš į juos nemažai įdėdavau širdies. Tam pavyzdžiui gali būti mano sudarytas minėtas ekslibrisų rinkinys. Jau vien tik renkant, sisteminant teko nemaža padėti pastangų, įsigilinti į juos, bet, turbūt, dar daugiau laiko įdėjau į jų parengimą ekspozicijai įmontuodamas ekslibrisus į vienodo formato, gero popieriaus lakštus, kad jie į žiūrovą – ar tai bus muziejinės ekspozicijos metu, ar šiaip jais besidomint taptų išraiškingesni. Be to, nesitenkindavau vien tiktai lakšto balta spalva: atsižvelgdamas į pačių ekslibrisų „spalvingumą“ dėdavau atitinkamo formato, skirtingos spalvos fonus. Žinoma, tai tuštokas darbas, bet aš kažkaip be užsiėmimo negalėdavau būti. Nemėgdavau laiką leisti kortuodamas ar užsiiminėti tuščiais pokalbiais su pažįstamais. Tad ekslibrisus ar grafikus darbus tvarkydavau laisvalaikiu nuo pagrindinių savo užsiėmimų“ (Paulius Galaunė. Knyga ir ekslibrisas mano gyvenime. Atsiminimai. 1988 m. birželio 14 d. Rankraštis saugomas šio rašinio autoriaus archyve).

P. Galaunė gerai išmanė ne tik Lietuvos knygos ženklų raidą, bet ir aktyviai stebėjo ryškesnius ekslibriso poslinkius gretimose valstybėse, palaikė glaudžius ryšius su dailininkais, menotyrininkais, bibliofilais ir kolekcininkais. Jis daug prisidėjo prie Lietuvos ekslibrisų propagavimo, parodų organizavimo ir literatūros apie juos leidimo. Konsultavau tais klausimais dailininką V. Kisarauską, kolekcininką, gyvenantį JAV Vitolį E. Vengrį ir kt.

2020 03 26 9

Dail. P. Upitis ekslibrisas Pauliui Galaunei. Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

2020 03 26 10

Dail. Č. Kontrimas. Ekslibrisas Pauliui Galaunėi.

2020 03 26 11

Dail. P. Galaunė. Ekslibrisas Mykolas Biržiška.

2020 03 26 8

Dail. P. Galaunė. Šios gaidos Adelės Galaunienės. 1925 m. Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

Į viršų