facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)
Nuo fotografų iki spaustuvininkų
Pirmieji fotografai ir fotoateljė Šiauliuose
XIX a. septintajame dešimtmetyje Šiauliuose pasirodė pirmieji pastovūs fotografai, pradėjo kurtis pirmosios fotoateljė. Palyginti ankstyvą fotografijos atsiradimą lėmė svarbūs keliai, kurie iš Šiaulių vedė į Rygą, Karaliaučių, Varšuvą, Berlyną, ir tai, kad mieste augo pramonė ir amatai, pagausėjo pasiturinčių gyventojų ir fotografai iš savo veiklos galėjo pragyventi.

Šiaulių fotografus galima suskirstyti į profesionalus (jie turėjo leidimą atidaryti fotoateljė mieste ir fotografija jiems buvo amatas bei pragyvenimo šaltinis) ir mėgėjus (jie dažniausiai fotografavo savo malonumui). Pastarieji neturėjo specialaus leidimo verstis šiuo amatu. Be fotoateljė dirbusių profesionalų ir fotomėgėjų, buvo ir laisvo verslo fotografų, dar vadinamų keliaujančiais ar atlaiduose dirbančiais fotografais. Jie turėjo kilnojamas fotokameras, namuose buvo įsirengę primityvias fotolaboratorijas ir atlikdavo pavienius įvairių asmenų, įstaigų ar organizacijų užsakymus. Jie taip pat siūlydavo savo paslaugas, keliaudami iš vienos vietos į kitą, nuo vienų atlaidų iki kitų, fotografuodavo vietinius ir atvykusius žmones, įvairias šventes ir įvykius.

XIX a. septintajame dešimtmetyje, Šiauliuose įsikūrus pirmosioms fotografijos ateljė Šiauliuose, atsirado galimybė ir būtinybė miestiečiams ir aplinkinių vietovių gyventojams nusifotografuoti. Pasidarė įprasta kokia nors proga susirinkus visiems šeimos nariams ir apsirengus puošniausiais rūbais nueiti pas miesto fotografą į jo ateljė ir įsiamžinti. Taip pamažu mieste susiklostė fotografavimosi tradicijos.

Kauno apskrities archyve rasti dokumentai ir Dainiaus Junevičiaus bei kitų autorių tyrinėjimai patvirtina, kad pirmieji fotografai, įsteigę fotoateljė ir nuolat dirbę Šiauliuose, buvo Abelis Girša Eidelšteinas (leidimas Nr. 9954, išduotas 1863 m. spalio 30 d.) ir Mortchelis Karpesas (leidimas Nr. 6714, išduotas 1864 m. gegužės 29 d.).

1863 m. revizijos Kauno gubernijoje duomenimis po dvi fotoateljė buvo Kaune ir Šiauliuose ir po vieną Panevėžyje bei Telšiuose. Tai leidžia daryti išvadą, kad jau 1863 metais Šiauliuose nuolatos dirbo du fotografai. Pagal įsigaliojusią tvarką  šie Šiaulių fotografai privalėjo pateikti 200 rb. užstatus ir patikimumo raštus.

1866 m. Kauno iždinėje buvo laikomi trijų Šiaulių fotografų užstatai. Vienas jų – 1863 m. dar prieš minėtą reviziją Abelio Giršos Eidelšteino įsteigtos ateljė, kuri veikė Šiauliuose iki 1865 m. galo, o paskui buvo perkelta  į Panevėžį. Žinoma, kad Panevėžyje A. G. Eidelšteinas fotografavo dvejus metus, vėliau išvyko į Kauną.

Taigi A. G. Eidelšteinas yra vienas iš dviejų pirmųjų Šiaulių fotografų, turėjusių mieste fotoateljė. Išlikę archyviniai šaltiniai rodo, kad antrasis Šiaulių fotografas buvo Mortchelis Karpesas. Jo fotografijos ateljė Kauno gubernatoriaus leidimą gavo 1864-05-29, bet galėjo būti įkurta anksčiau ir neveikė tik laikinai, kol savininkas surinko būtiną piniginį užstatą ir pateikė laidavimo raštus.

M. Karpeso fotoateljė Šiauliuose veikė visą dešimtmetį – iki 1874 m. pradžios. Šiauliečių ir aplinkinių gyventojų poreikius ji tikriausiai galėjo visiškai patenkinti, nes, 1865 m. kovo 18 d. gavusi leidimą (Nr. 7776), Šiauliuose pradėjo veikti Govšos Glezerio fotografijos ateljė, kuri, neišlaikiusi konkurencijos, mieste išsilaikė tik iki 1867 m. Kauno gubernatoriui 1868 m. kovo 1 d. rašytame prašyme G. Glezeris nurodo, kad „dėl skurdo Šiauliuose ateljė uždariau ir išvažiavau ieškotis  geresnės vietos kitur“. G. Glezerio fotoateljė Šiauliuose buvo uždaryta 1867 m. lapkričio 28 d., ir jis savo prašyme Kauno gubernatoriui pranešė, kad nori atidaryti fotoateljė Raseiniuose.

1866 m. Šiauliuose trumpą laiką dirbo iš Telšių atvykęs Kuršo žydas Leiba Mejeris Lebenšteinas, kuris 1866 m. gegužės 29 d. gavo Kauno gubernatoriaus leidimą (Nr. 5329) perkelti fotoateljė iš Šiaulių į Raseinius (jis Telšiuose fotografu dirbo nuo 1865 m. balandžio mėnesio).

Nuo 1867 m. rugpjūčio 5 d. (leidimas Nr. 4451, išduotas 1867 m. rugpjūčio 5 d.) iki 1868 m. sausio mėnesio pradžios Šiauliuose fotografu trumpai dirbo Faivušas Moisiejus Luncas. Jis 1868 m. sausio mėnesį dar buvo gavęs leidimą dirbti Telšiuose, bet ten beveik nedirbo ir paskui išsikėlė į Raseinius. 1868 m. vasario 8 d. jis gavo leidimą steigti fotoateljė Raseiniuose, bet ji veikė neilgai. 1868 m. rugsėjo 3 d. F. M. Lunco fotoateljė Raseiniuose buvo uždaryta.

Kiek ilgiau Šiauliuose nuo 1869 m. įsikūrė Prūsijos pilietis Aloyzas Vedemanas, prieš tai trumpai fotografavęs Raseiniuose ir Jurbarke. 1869 m. gegužės 27 d. jis gavo leidimą (Nr. 6362) fotografuoti Raseiniuose, bet, tikriausiai negavęs laukto uždarbio, jau tų pačių metų liepos 28 d. pranešė Kauno gubernatoriui, kad nori išvykti dirbti į Šiaulius. 1869 m. liepos mėn. pabaigoje jis atvyko į Šiaulius  ir čia išdirbo keletą metų.

1870 m. fotoateljė turėjo kitas šiaulietis Icikas Kesleris (leidimas Nr. 2499, išduotas 1870 m. vasario 27 d.), taip pat jis turėjo leidimus fotografuoti Panevėžyje, Ukmergėje, Telšiuose, Raseiniuose ir kituose miestuose.

Be legaliai veikiančių M. Karpeso ir A.Vedemano fotoateljė, konkurenciją  bandė sudaryti niekur iš Šiaulių neišvažiavęs G. Glezeris. 1872  m. Kauno gubernijos ypatingų pavedimų valdininkas Fedorovičius, patikrinęs  Šiauliuose veikiančias fotoateljė, nustatė, kad M. Karpesas ir A.Vedemanas neteisingai pildo klientų registracijos knygas, o G. Glezeris fotografuoja neturėdamas tam reikiamo leidimo. Pirmieji du buvo nubausti  3 rb., o G. Glezeris –  5 rb. bauda.

1872 m. archyviniuose šaltiniuose pažymėta, kad Šiaulių mieste veikė dvi fotografijos dirbtuvės: vietinio miestiečio M. Karpeso ir Prūsijos piliečio A. Vedemano.

A. Vedemanas iš Šiaulių išvyko 1873 m., ir tuo metu G. Glezeris pakartotinai pateikė Kauno gubernatoriui prašymą išduoti jam leidimą atidaryti Šiauliuose fotoateljė. Kadangi jis jau buvo nusižengęs, leidimo nei jis, nei vėliau jo brolis O. Š. Glezeris negavo.

1874 m. viduryje M. Karpesas išvažiavo iš Šiaulių ir jo vietą užėmė Girša Chabasas. Manoma, kad jis perėmė M. Karpeso fotoateljė. 1874 m. liepos 30 d. šiauliečiui G. Chabasui buvo išduotas Kauno gubenatoriaus leidimas (Nr. 5825). Šis fotografas dirbo Šiauliuose Bolšaja tiuremnaja (Didžiojoje kalėjimo, dabar Vilniaus) gatvėje ir 1875 m. buvo vienintelės mieste fotoateljė savininkas. Išlikusios jo fotografijos daugiausia šiauliečių portretai, juose vykusiai suderintas apšvietimas, kompozicija, naudojami santūrūs fonai. G. Chabaso veikla Šiauliuose truko apie dešimtmetį, maždaug iki 1888 m.

Apie 1884 m. į Šiaulius atvyko fotografuoti Jankelis Girša Arnsonas. 1884 m. spalio 24 d. jam buvo išduotas Kauno gubernatoriaus leidimas (Nr. 8996) atidaryti fotoateljė Šiauliuose.  Jis buvo mokęsis Karaliaučiuje, 1879–1882 m. dirbo fotografu Jurbarke,  paskui – Tauragėje (1884 m.). J. G. Arnsono fotoateljė veikė nuo 1884 m. Bolšaja tiuremnaja (Didžiojoje kalėjimo, dabar Vilniaus) ir Sobornaja (Soboro, dabar Tilžės) gatvių sankryžoje, dabartinėje Fotografijos muziejaus vietoje. Yra išlikęs Brevdos raštinės reikmenų parduotuvės XX a. pradžioje išleistas atvirukas, kuriame nufotografuota J. Arnsono fotoateljė su užrašu rusų kalba: ФОТОГРАФIЯ Я. АРНСОНА. Iki Pirmojo pasaulinio karo ši fotoateljė buvo, ko gero, žymiausia Šiauliuose, nes čia fotografavosi beveik visa miesto aukštuomenė.

Fotografas Girša Beras Feldmanas, kilęs iš Pasvalio, turėjo Kauno gubernatoriaus 1893 m. liepos 20 dienos leidimą (Nr. 843) fotografuoti Šiauliuose, be teisės vykti kitur. Jo fotoateljė veikė iki 1898 m.  Kur buvo įsikūrusi G. Feldmano fotoateljė Šiauliuose, duomenų nėra. Varėnoje vieną sezoną jis buvo atidaręs fotoateljė su teise fotografuoti žmones (KG leidimas Nr. 3140, išduotas 1894 m. balandžio 12 d.).

Pirmieji Šiaulių fotografai dirbo savo įsteigtose fotoateljė, jie daugiausia darė portretus ir grupines fotografijas. Tuo metu fotografuoti galėjo ne bet kas. Po 1863 m. sukilimo rusų valdžia įvedė įvairių suvaržymų: nuo 1863 m. liepos mėnesio generalgubernatoriaus M. Muravjovo-Koriko įsakymu buvo sustabdyta visų spaustuvių, litografijų, knygynų ir fotografijos ateljė veikla, atlikta jų revizija. Fotografuoti galėjo tik carui lojalūs asmenys, gavę iš Kauno gubernatoriaus specialius leidimus ir įnešę kelių šimtų rublių užstatą. Fotografuoti atvirame ore, daryti vaizdų ar didelių žmonių grupių nuotraukas reikėjo dar vieno specialaus leidimo. Be to, to meto fototechnika buvo brangi ir reikalavo specialaus pasirengimo ir tinkamų darbo sąlygų. Visi šie suvaržymai iš dalies ribojo fotografijos plėtotę mieste, gal todėl turime tiek mažai to laikmečio Šiaulių miesto vaizdų.

Fotografija  XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Šiauliuose veikė dvi fotoateljė – Jankelio Giršos Arnsono ir Bronislavo Zatorskio, jos padarė nemažą įtaką fotografijos plėtotei mieste ir Šiaulių krašte.

Kaip matyti iš išlikusių J. Arnsono darytų fotografijų, jos yra meniškos, švelnių tonų, nepriekaištingos kokybės, vykusiai panaudotas apšvietimas ir  kompozicija.

1896 m. pradžioje iš  Kauno į Šiaulius atsikėlė fotografas Bronislavas Zatorskis. B. Zatorskiui leidimas (Nr. 9141) atidaryti Šiauliuose fotoateljė buvo išduotas 1896 m. kovo 5 d. Jo fotoateljė Šiauliuose veikė Bolšaja tiuremnaja (Didžiojoje kalėjimo, dabar Vilniaus) gatvėje, tame pačiame name kaip ir Boriso Šapiro spaustuvė, iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Paskui jos veiklos pėdsakai Šiauliuose nutrūksta. Manoma, jog tai buvo iš Kauno perkeltos vienos jo brolio, žymaus Kauno fotografo Vaclovo Zatorskio, turėjusio fotoatelje Kaune, Nikolajaus prospekte, dirbtuvės.        

B. Zatorskis vienas iš pirmųjų Šiauliuose pradėjo leisti fotoatvirukus su miesto vaizdais. Pirmasis žinomas jo išleistas atvirukas pažymėtas 1903 m. pašto antspaudu. Jis išleido dvi panašias serijas maždaug po 10 atvirukų. Pirmąją seriją – apie 1903 m. išspausdino nežinomoje spaustuvėje, kitą, beveik su tais pačiais vaizdais – apie 1908 m. išspausdino Varšuvoje, B. Veržbickio spaustuvėje. Apie 1910 m. B. Zatorskis fotolaboratoriniu būdu pagamino 4 fotoatvirukų ciklą, skirtą tais pačiais metais Šiauliuose vykusiai žemės ūkio pasiekimų parodai. Tai bene pirmasis šiauliečio fotografo fotoreportažas apie Šiauliuose įvykusią tokio pobūdžio parodą.

XX a. pradžioje (1901 m.) Šiauliuose dirbę du fotografai – J. Arnsonas ir B. Zatorskis turėjo 2 pameistrius ir 4 mokinius.

Joselis Kaganas, Chaimo Pinchaus sūnus, gimęs 1875 m. Minsko gub. Naugarduko mieste, gyveno Šiauliuose nuo 1897 m. kovo mėn. Turėjo Poltavos gub. leidimą (Nr. 2297), išduotą 1898.03.11, fotografuoti Lovicoje. Prašydamas Kauno gubernatoriaus leidimo 1898 m. fotografuoti Lovicoje, pateikė Šiaulių fotografo B. Zatorskio atestatą, kuriame buvo nurodyta, kad dirbo sąžiningai <...> Gyvendamas Šiauliuose nuo 1899-12-07, J. Kaganas prašė Kauno gubernatoriaus leidimo atidaryti fotoateljė Ašmenoje. Jo prašymas 1901-04-19 buvo atmestas.

XIXa. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje pradėjo veikti S. Šmuilovo fotoateljė, kurią jis buvo įsirengęs nuosavame name Bolšaja tiuremnaja (Didžiojoje kalėjimo, dabar Vilniaus) gatvėje. S. Šmuilovas 1908 ir 1909 metais dalyvavo parodose Rostove ir Maskvoje ir jo fotografijos buvo apdovanotos aukso ir sidabro medaliais.       
      

Šios trys (J. Arnsono, B. Zatorskio ir S. Šmuilovo) fotoateljė veikė Šiauliuose beveik iki Pirmojo pasaulinio karo, konkuravo tarpusavyje, pasižymėjo profesionalumu, gera fotografijų kokybe ir turėjo nemažą įtaką fotografijos raidai Šiauliuose.

(Bus tęsinys)

2020 03 13 39

J. Arnsono fotoateljė Šiauliuose. 1901 m. fotoatvirukas. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 03 13 12

Vaiko portretas. XIX a. aštuntas dešimtmetis. Fotografas Glezeris Hovša. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2020 03 13 13

2020 03 13 15

Vaclovo Zdzichauskio (1843–1915) portretas, 1875. Fotografas Chabasas Girša. 1875. Iš G. Petkevičienės rinkinio.

Į viršų