Islandija – ledo, ugnikalnių, geizerių, krioklių ir šiaurės pašvaisčių sala. Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 m.

IX a. pabaigoje bei X a. į šią salą atplaukė norvegų vikingai. Pirmasis vikingas Islandijoje buvo Flokis Vilgerdarsonas, kuris salai suteikė ir dabartinį pavadinimą. Vikingai X a. atrado Grenlandiją ir laivais pasiekdavo net Šiaurės Ameriką. Islandijoje gimusiam vikingui Leifurui Eiriksonui, kuris apie tūkstantuosius metus laivu pirmasis pasiekė Šiaurės Ameriką, Reikjavike pastatytas paminklas.

Žmonės saloje gyveno bendruomenėmis, ją tuomet sudarė ne tik laisvieji žmonės bondai, bet ir diduomenė, kuri vadovavo tingams, leidusiems įstatymus, pagal kuriuos privalėjo gyventi šalies žmonės. Iškiliausi bendruomenės nariai tapdavo žyniais, vadintais godžiais, atlikusiais senojo tikėjimo apeigas.

Visus reikalus salos gyventojai svarstydavo susirinkimuose – tinguose, o svarbiausius viso krašto klausimus – visuotiniame susirinkime Altinge. Šalis turi ilgiausiai pasaulyje veikiantį parlamentą Altingą. Pirmasis jo susirinkimas įvyko prieš 1090 metus – 930 metais lapkričio 12 d. Altingo, seniausio pasaulio parlamento būstinė, buvo įsikūrusi Thingvelire, Parlamento lygumoje. Jis čia rinkdavosi kasmet iki 1789 m., kai dėl žemės drebėjimo lyguma pasislinko 1 metrą. Tuomet Altingo posėdžiai persikėlė į dabartinę salos sostinę Reikjaviką.

Prieš 1020 metų – 1000-aisiais – Islandijoje buvo priimta krikščionybė, o nuo XIII a. vidurio Islandija pateko apsikrikštijusios Norvegijos priklausomybėn, bet Altingas nebuvo panaikintas, jis ir toliau demokratiškai tvarkė šalies reikalus. Jis nebuvo panaikintas XVI a., kai Islandija pateko Danijos karaliaus valdžion, todėl veikia iki šiol.

Įdomu tai, kad  Šiauliuose tarpukariu leidžiamas laikraštis „Mūsų momentas“ 1930 m. gegužės 24 d. išspausdino žinutę „1000 metų nuo Islandijos įsikūrimo“ ir patalpino keturis pašto ženklus su motyvais iš vikingų laikų. Pašto ženklai buvo išleisti pažymint 1000 metų sukaktį nuo Islandijos įsikūrimo (1000 metų nuo Islandijos įsikūrimo. „Mūsų momentas“,  1930 gegužės 24, p. 5).

Islandija tapo ta šalis, kurią prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas Jules Verne (Žiulis Gabrielis Vernas, 1828–1905) 1864 m. aprašė romane „Kelionė į Žemės centrą“. Jis ją pavaizdavo kaip pagrindinį  įėjimą į mūsų planetos požeminių urvų sistemą.

Islandija maža, bet drąsi valstybė. 1991 metais vasario 11 d. ji pirmoji pasaulyje pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, de facto ir de jure.

Islandiją puošia begalinės platybės, įstabūs slėnių kraštovaizdžiai, rudų kerpių kilimu nukloti kalnai, žalia samanų marška pasidabinusios kalvos, pilkšvi lavų laukai, karštos versmės, sniegų kepurėmis pasipuošusios viršukalnės, geizerių fontanai, fiordų įlankos, ledynų liežuviai, paukščių „turgūs“, žemaūgiai salos arkliai, trumpavilnės avys, tvarkingos fermerių sodybos, medinės bažnyčios, jaukūs miesteliai ir gyvenvietės.

Tai žemės ir dangaus kraštas. Kalnų viršūnes dengia debesų marška, tvyro migla, dažnai lyja. Pilkos juodos kalnų atšlaitės, gilūs, vandens išgraužti kanjonai, lavos laukai, mėlyni lubinų laukai. Slėnyje vingiuoja upės, nuo kalnų ir uolų krinta gausybė įvairaus dydžio ir ilgio krioklių. Be ledynų, ugnikalnių, Islandijoje daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje karštųjų versmių ir sieros klodų. Pats žodis „geizeris“ (angl. geyser) kilęs iš žymiausio Islandijos geizerio pavadinimo.

Keliauti po Islandiją – tai pajusti atradimo ir įspūdžių džiaugsmą. Keliauti tenka įvairiais keliais, dažnai sunkiai praeinamais ir pravažiuojamais keliais prie ledynų, kraterių ir ugnikalnių. Važiuoti tenka ne tik asfaltuotais keliais, bet ir žvirgždu išgrįstais vieškeliais, uolienų šlaku nuklotais bevardžiais šunkeliais, kuriuos kerta sraunios upės ir upeliai, ežerėliai ir vandens telkiniai, kelius užstoja lavos rieduliai ir uolų akmenys. Šios unikalios salos gamtą geriausiai perteikia fotografijos ir sustabdyti kelionės vaizdai.

2020 02 21 25

Halgrimo bažnyčia Reikjavike.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 02 21 21

Islandijos vakaruose Stykisholmaro uoste.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 02 21 12

Degalinė Modrudalure.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 02 21 24

Bjargas. Salos peizažas.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 02 21 13

Prie Gulfoso krioklio.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 02 21 23

Islandijos salos šiaurėje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 02 21 22

Islandė su savo augintiniais.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Į viršų