(Tęsinys)

Tarpukariu Šiaulių gimnazijos vadovybė išsireikalavo, kad kirpėjai gimnazijos mokinius  apkirptų papigintomis kainomis („Šiaulių naujienos“, 1924 sausio 11, p. 3).

1934 m. privačioje Stasio Tarbūno kirpykloje, įsikūrusioje Šiaulių geležinkelio stotyje, pradėjo dirbti mokiniu Juozas Každailis. Per tą laiką jam teko kirpti prezidento A. Smetonos karininkus, valstybės tarnautojus, vokiečius, rusus, žydus – visus, kurie užklysdavo į geležinkelio stotį. Pramokusiam amato jaunam kirpėjui sekėsi neblogai – per dieną uždirbdavo apie 4 litus. Jam teko laimė aptarnauti net patį generolą P. Plechavičių – kirpo jam plaukus ir barzdą. Kaip įvertinimą už savo darbą iš tarpukario laikų Šiaulių kirpėjo A. Levino yra gavęs dovanų pavasarinį nertinuką (Zimkienė L Bėgantį laiką kirpėjui Juozui Každailiui parodo tik dylantis linoleumas prie darbo kėdės. „Šiaulių naujienos“, 2000 liepos 21; Aksomaitis S. Meistras „iš stoties“. „Šiaulių kraštas“, 1997 gegužės 31, p. 18).

Šiaulių miesto savivaldybės sanitarinė komisija ne kartą tikrino mieste esančias kirpyklas ir už rastus pažeidimus kai kurioms kirpykloms nebuvo išduoti leidimai.1935 m. žurnalo „Amatininkas“ 2 numeryje rašoma: „Prieš Naujuosius 1935 m. Šiaulių miesto savivaldybės sanitarinė komisija patikrino mieste esančias kirpyklas. Buvo kreipiama ypatingo dėmesio į kirpyklos patalpų švarą, įrankių užlaikymą ir patalpų remontą. Sanitarinė komisija, peržiūrėjusi visų kirpyklų patalpų švarą, rado, kad 10 kirpyklų patalpų švara menkai užlaikoma. Konstatavusiai tai komisiją, 1935 metams toms 10 kirpyklų laikyti neduota leidimų“ (Šiauliuose 1935 metais dešimčiai kirpyklų neišduoti leidimai. „Amatininkas“ 1935, Nr. 2, p. 2).

1935 m. žurnalas „Amatininkas“ rašė, kad Lietuvos „kirpėjai pasidarė tikri menininkai. Savo amate labai įgudę, užsispyrusiai apvalo klientą. Tik kartais yra nesąžiningų ir jų praktikoj. Šį faktą tvirtina moterys, kurios daugiausia turi rūpesčio su ilgalaikiu plaukų garbanojimu. Kirpėjas tvirtina, kad plaukai išlaikysią pusmetį, o čia, žiūrėk, porą savaičių vos belaiko. Plaukakirpiai – barzdaskučiai šiandien gyvena krizę, nes dauguma kerpa už 50 ct, o skuta už 30 ct. Klientų turi neperdaugiausia, o konkurencija didelė“ (Pasirašo L. R. Klijentų nuomonės apie amatininkus. „Amatininkas“, 1935 m. gegužės 9, Nr. 19, p. 4).

Nuo 1935 m. birželio 2 d. Šiaulių vyrų ir moterų kirpėjas J. Korsakas perėmė Kraftaitės kirpyklą (Dariaus-Girėno g. prie Šaulių klubo). Kirpykloje naujai įrengtas specialus moterų plaukų šukavimo skyrius (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“ 1935 gegužės 26, p. 4).

1935 m. birželio 9 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ paskelbė, kad Švietimo ministerijai leidus, S. Lancmanienė Šiauliuose, Tilžės g. 133 įsteigė moterų plaukų šukavimo, plaukų kirpimo, antakių, blakstienų dažymo ir manikiūro kursus (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“ 1935 birželio 9, p. 6).

Įdomu, tai, kad Šiauliuose veikė Kirpėjų sąjungos Šiaulių skyrius. 1936 m .balandžio 28 d. buvo sušauktas šios sąjungos Šiaulių kirpėjų susirinkimas. 1936 m. gegužės 3 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Buvo pranešimas apie Kirpėjų sąjungos Šiaulių skyriaus veiklą. Revizijos komisija patvirtino valdybos darbo tvarkingumą. Nutarta prisijungti prie Darbo rūmų. Tuo tikslu įsteigta kirpėjų sekcija. Valdybon įėjo J. Korsakas, S. Tarbūnas, S. Lazauskas, S. Kacmanas ir J. Stankūnas.

Ilgai diskutuota dėl atlyginimo ir kirpyklų suskirstymo. Nutarta kirpykloms nesikonkuruoti ir nustatyti tvirtas kirpimo ir skutimo kainas.

Savo laiku kirpėjai buvo padavę burmistrui prašymą-projektą: kirpyklas suskirstyti į dvi klases I ir II. Burmistras prašymą nepatenkino. Dabar kirpėjai paprašė Darbo rūmų, kad darytų žygių anuometiniam kirpėjų projektui įgyvendinti. Skutimo bei kirpimo kainas prašoma tokias nustatyti: I kl. – skutimas 50 ct., kirpimas 1 Lt.; II kl. – skut. 40 ct., kirpimas 60 ct. (Prašo Šiaulių kirpyklas suskirstyti klasėmis. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 gegužės 3, p. 1).

1936 m. spalio 12 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „IX. 22 d. Dariaus-Girėno g. esančioj pradžios mokykloj įvyko Šiaulių kirpyklų savininkų susirinkimas, kuriame buvo svarstyti kirpėjų sąjungos Šiaulių skyriaus pertvarkymo bei likvidavimo klausimai. Nutarta skyrių likviduoti nuo susirinkimo dienos, nes s-gos skyrius kirpyklų savininkams nebuvęs naudingas, jų neužtardavęs. Be to, nutarta laikytis tvirtų kainų. Būsiąs specialus kainininkas, kurį kirpyklų savininkai šiomis dienomis atspausdinsią ir iškabinsią kirpyklose“ (Kirpėjų susirinkimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 spalio 12, p. 3).

1937 m. vasario 7 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ buvo išspausdintas Šiaulių miesto burmistro J. Valančiaus  1937 m. vasario 3 d. skelbimas Nr. 1370, kuriame rašoma: „Šiuo skelbiu Šiaulių miesto kirpėjams, kad 1937 m. vasario mėn. 15 d. 19 val. miesto savivaldybės raštinėje bus egzaminai kirpėjo vardui įgyti.

Norintieji laikyti egzaminus, privalo iki 1937 m. vasario 15 d. 14 val. paduoti prašymą, pridėti vidaus pasą, sveikatos tikrinimo liudijimą, dvi fotografijas ir įmokėti į miesto savivaldybės kasą 5 litus“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 vasario 7, p. 6).

Kitas panašus Šiaulių miesto burmistro J. Valančiaus skelbimas Šiaulių miesto kirpėjams buvo išspausdintas 1937 m. rugpjūčio 8 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“. Jame rašoma, kad „1937 m. rugpjūčio 9 d. miesto savivaldybės raštinėje bus egzaminai kirpėjo vardui įgyti.

Norintieji laikyti egzaminus privalėjo iki 1937 m. rugpjūčio  9 d. paduoti prašymą, pridėti pasą, sveikatos tikrinimo liudijimą, dvi fotografijas ir įmokėti į miesto savivaldybės kasą 5 litus“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 rugpjūčio 8, p. 4).  

Kursuose amato išmokusios kirpėjos puošė Šiaulių damas ir paneles. 1937 m. mieste atsirado modernių kirpyklų, su to meto specialia technika ir įrankiais, kurie galėjo padėti suformuoti išskirtines garbanas ar akimirksniu išdžiovinti plaukus.

Užėjus į kirpyklą klientą pasitikdavo besišypsantis kirpėjas, kuris klausdavo: „Ponui kirptis, skustis, galvos plovimas ar veido masažas? Pareiškus norą kirptis ir kantriai iškentėjus šią procedūrą, kirpėjas nepamiršdavo paklausti: „Su odekolonu, ar su chinos vandeniu?“

Tarpukariu Šiauliuose vyriškas kirpimas kainavo apie 2, 2,5 lito, galvos nuskutimas – litą, barzdos nuskutimas – 50 centų.  Darbininkams ir darbininkėms miesto kirpyklose buvo taikomos nuolaidos. 1937 m. balandžio 4 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ panešė: „Kultūrklubas susitarė su dviem kirpyklom (Aušros al. 64 ir Vilniaus g. 103), kad turintieji specialius abonentinius bilietus, kurie gaunami kultūrklube nemokamai, gali kirptis ir skustis papigintu tarifu, t. y. vyrams kirptis 30 ct, skutimas 25 ct., moterims antakių dažymas  60 ct.“ (Darbininkams pigiau. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 balandžio 4, p. 4).      

Kitas laikraštis „Darbas“ 1937 m. balandžio 13 d. skaitytojus informavo: „Darbininkai su darbo rūmų Šiaulių Kultūrinio klubo pažymėjimu skutasi ir kerpasi žemiau nurodytomis kainomis: 1. Kirpimas ir skutimas 80 ct. 2 Skutimas 30 ct. 3. Kirpimas 50 ct. 4. Galvos skutimas 80 ct. 5. Kirpimas „Ežiuko“ 80 ct. 6. Moterims kirpimas 60 ct. 7. Antakių dažymas 80 ct. 8. Skustuvų galandimas 1,20 Lt. Kosmetika pagal reikalą.

Šiomis kainomis darbas atliekamas šiose kirpyklose: P. Arvazo Vilniaus g. 179, J. Balčiūno Dariaus-Girėno g. 59, Pr. Balčiūno Stoties g. 12, J. Blecherio Vilniaus g., V. Ivanausko Aušros al. 25, P. Krikščiūno Tilžės g. 182, A. Kirkelio Dariaus-Girėno g. 53, S. Lazdausko Aušros al. 40, S. Levitano Dariaus-Girėno g., S. Rackevičiaus Vilniaus g. 217, J. Stankūno Vilniaus g. 221, Br. Alio Aušros al. 64, F. Skrebausko Tilžės g. 171, A. Bendoriaus Tilžės g. 207, S. Zacharausko Tilžės g. 102, Gasiūno Tilžės g. 168, J. Cerelio Vilniaus g., J. Levitano Vilniaus g., S. Balčiūnaitės Vilniaus g. 103. Išduoti kultūrinio klubo pažymėjimai – abonentai p. Žalio ir p. Balčiūnaitės kirpykloms tinka ir kitoms kirpykloms“ (Kur skutasi ir kerpasi darbininkai. „Darbas“, 1937 balandžio 13, p. 4).  

  Apie kai kuriuos tarpukario Šiaulių kirpėjus sklandė ir tokie pašmaikštavimai:  „Daugelis kirpyklų barzdaskučių taip nuskuta klientams barzdas, kad namo parėjus tenka antrą kartą skustis pačiam“ (Ar žinote, kad Šiauliuose... „Įdomus mūsų momentas“, 1937 rugpjūčio 8, p. 6); „Kirpyklose, miesto pakrašty, už skutimą bei kirpimą imama brangiau kaip miesto centre“ (Ar žinote, kad Šiauliuose... „Įdomus mūsų momentas“, 1937 rugpjūčio 15, p. 6).

1937 m. spalio 3 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ pranešė, kad žinomas moterų kirpėjas, šiaulietis A. Levinas, nors savo specialybei pagilinti Paryžiuje yra lankęsis kelis kartus, ir ten, prieš 7 metus, yra išlaikęs egzaminus, šiemet, Pasaulinės parodos proga, vėl lankėsi Paryžiuje, iš kur šiomis dienomis grįžo.

Paryžiuje Levinas lankėsi, kad pamatytų įdomiausias naujienas moterų frizavimo srity. Įdomu, kad A. Levinas dalyvavo Pasaulinėje parodoje surengtame gražiausios šukuosenos konkurse ir už padarytą šukuoseną gavo profesor. L. Leroux pagyrimą. Prof. L. Leroux pažymėjo, kad kaip matyti iš Levino padarytos šukuosenos, užsieniečiai neatsilieka nuo paryžiečių kirpėjų“ (Šiaulietis laimėjo Paryžiaus konkurse. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 spalio 3, p. 3).

Įdomu tai, kad tarpukariu Šiaulių berniukų gimnazijos gimnazistai plaukus kirposi trumpai („pirmu numerius“). Juos auginti buvo leidžiama tik baigiamosios klasės mokiniams (Šiaulių berniukų gimnazija. XIX a. II p. – XX a. I p. fotografijų albumas Sud. B. Lukošiūtė, J. Nekrašius. Šiauliai, 2018, p. 16).

1940 m. buvo 34 kirpyklos ir 4 grožio ir kosmetikos salonai (Sąrašas pramonės įmonių, esančių Šiaulių I apylinkės mokesčių inspekcijos ribose. 1940 m. Šiaulių regioninis valstybės archyvas. Įmonių ir įstaigų sąrašai. 1941-02-05. Savininkai išsipirkę verslo liudijimus 1940 m.) ir juose dirbo šie kirpėjai/os: Alinio F. kirpykla Tilžės g. 207, Atkočiūnienės M. moterų kirpykla Aušros al. 42, Balčiūno Jurgio kirpykla Pakalnės 11 (dar Dariaus-Girėno g. 59), Balčiūno Povilo Stoties g. 12, Bagdanskio Liongino Vilniaus g. 78, Bandoriaus Adolfo Tilžės g. 209, Bekerytės J. grožio salonas Aušros al. 64, Blecherio Judelio vyrų kirpykla Vilniaus g. 110, Bliacherio Zeligo kirpykla Vilniaus g. 162, manikiūrininkė Bliumentalienė G. Tilžės g. 171, Calelzono Leibos kirpykla Vilniaus g. 203, Civjanienės Rozos moterų kirpykla ir kosmetikos kabinetas Vilniaus g. 140 (Civjanienė Roza g. 1891-12-14 Rusijoje, Borisoglebske. Į Lietuvą atvyko 1921 m.), Dočkaus Vaclovo kirpimo salonas Bažnyčios g. 44 (atidarytas 1924 m. rugpjūčio mėnesį), Gabrielaičio Česlavo Vilniaus g. 103, Galinio Felikso Tilžės g. 207, Galvadiskaitės Cilės Pagyžių g. 105, Gasiūno Petro kirpykla Tilžės g. 126, Gleicheris Chaimas (g. 1920-08-20 Virbalis, Vilkaviškio aps.) kirpėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo kirpykloje, Gužauskas Pranas kirpėjas, Faivušo Jofės Vilniaus g. 165, Ivanausko Vlado ir Gorskio Aušros al. 25, Ivanausko Vlado kirpykla Aušros al. 35A (nuo 1933 m. rugsėjo mėn.), kirpykla „Gražina“ Dariaus ir Girėno g. 46 (savininkas Liudas Masiulis ir Ko), Kaplano Motelio (g. 1907-12-13 Šiauliai) kirpėjas, Kirkelio Abromo kirpykla Dariaus ir Girėno g. 53 (Kirkelis A. g. 1910-10-03 Šiauliuose. Kirpėjas), Korsako Juozo teatro kirpykla (moterų ir vyrų skyriai) Dariaus-Girėno g. 46 (dar Vilniaus g. 124, 1938 m. perkelta į Vilniaus g. 179a), Kraftaitės kirpykla Dariaus-Girėno g. (iki 1935 m. birželio 2 d.), Kriščiūno Petro Tilžės g. 182, Lazdausko F. Aušros al. 40, Levino Arono vyrų ir moterų kirpykla Vilniaus g. 195 (Levinas Aronas g. 1894-02-10 Rokiškyje) kirpėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo kirpykloje Šiauliuose, Levinas Vulfas (g. 1917-01-08 Rokiškis) kirpėjas, Levinienės M. kirpykla Vilniaus g. 130, Levitano Berelio Dariaus ir Girėno g. 34, Levitano Izraelio (dar Levitanas Dovydas g. 1898-01-27 Šiauliuose, kirpėjas) kirpykla Vilniaus g. 84, Linkevičiaus Teofiliaus Aušros al. 64a, Miasnikaitė Rachil (g. 1910-10-10 Kelmėje) kirpėja, vokiečių okupacijos metais dirbo kirpykloje, Minckerio J. Tilžės g. 129 (Tilžės ir Pagyžių gatvių kampe), moterų kirpykla „Figaro“ Dariaus-Girėno g. 46, Paukštienės J. kirpykla Vilniaus g. 176, Rackevičiaus Stasio vyrų ir moterų kirpykla Vilniaus g. 235 (S. Rackevičiaus kirpykla „Ryga“ 1927 m. gegužės 1 d. iš Tilžės g. persikėlė į Vilniaus g. 235, nuo 1938 m. kovo mėn. Vilniaus g. 217), Rakuzinienės B. kosmetikos kabinetas P. Višinskio g. 34, Ramonaitė kirpėja (1933-1938 turėjo vyrų ir moterų kirpyklą Žeimelyje. Po 1938 m. ištekėjo ir išsikėlė į Šiaulius), Rodaitės Taubės Vilniaus g. 183, Skrebausko Felikso Tilžės g. 171, Stankūno J. Vilniaus g. 231, Svirskio Zigmo Vilniaus g. 176, Stankūno Jono Vilniaus g. 231, Šabaševičaitės-Rapoportienės Gitės (g. 1898-09-01 Šiauliuose. Odos prižiūrėtoja) kosmetikos kabinetas Vilniaus g. 136, Šneiderio  Leizerio vyrų ir moterų kirpykla „Gražina“ Dariaus-Girėno g. 46 (nuo 1939 m.), Tarbūno Stasio kirpykla geležinkelio stotyje Šilų g. 8 (kirpėjas Stasys Tarbūnas, mokinys Juozas Každailis), Urbaitienės Elenos kosmetikos ir masažo kabinetas Pagyžių g. 93, Vasiliauskas Feliksas kirpėjas, Zaksonienė Zeldė (g. 1912 Lieplaukė, Telšių aps.) moterų kirpėja, vokiečių okupacijos metais dirbo kirpėjų artelėje gete, Zareckienės Mortos kosmetikos kabinetas ir moterų kirpykla Vilniaus g. 215 (nuo 1935 m. liepos 14 d.), Zikarienės L. kosmetikos kabinetas Tilžės g. 135 (atidarytas 133 m. sausio mėn.), Zelenskienės S. moterų šukavimo ir frizavimo salonas Tilžės g. 148 Žalio Broniaus Aušros alėja 64, Zacharausko Stasio kirpykla Tilžės g. 100a ir kt.

(Bus tęsinys)

2020 02 14 45

Du Šiaulių kirpėjai ir mokinys kirpykloje. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Į viršų