facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                                                       
Tautos šventės iškilmių Šiauliuose metu latvių kino operatoriaus nufilmuotas filmas Rygoje buvo sumontuotas ir praėjus dviem savaitėms parodytas miesto kino teatruose. 1928 m. gegužės 29 d. laikraštis „Šiaulietis“ rašė: „Tautos šventės iškilmių eigos filmas jau iš Rygos atvežtas į Šiaulius ir demonstruojamas „Splendid-Palace“ ir Liaudies namuose. Pastebėta, kad nuotraukos gana geros ir prisukta jų apie 600 metrų. Be to, tas pats kino operatorius reklaminiais tikslais yra nufilmavęs „Batą“, Frenkelio fabriką ir kitur“ (Tautos šventės iškilmių eigos filmas.  „Šiaulietis“, 1928 gegužės 29, p. 2).

1933 m. spalio mėnesio pradžioje Šiauliuose lankėsi režisierius Juozas Vaičkus. Jis vietos žurnalistams papasakojo apie ketinimą Šiauliuose steigti kino studijos filialą. Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“, 1933 m. spalio 8 d. rašė: „X. 3 d. mūsų redakcijoj lankėsi lietuviško filmo įkūrėjas p. J. Vaičkus. Jis papasakojo apie savo  dabartinius ir ateities darbus. – Kaip jau žinote, – pradėjo p. Vaičkus, – dabartiniu metu statau lietuvišką filmą  „Gyvenimo kryžkelėj“, kuris vaizduoja lietuvių gyvenimą po nepriklausomybės atgavimo. Filmas bus 25-30 %. Kas liečia lietuvių gyvenimą Lietuvoj, jau nufilmuota. Filmą užbaigsiu Amerikoj – Holivude, kur aš kelis metus dirbau. Neskaitant darbo, honoraro aktoriams, filmas kaštuos apie 50.000 Lt. Didžiausios medžiaginės paramos to filmo pastatymui aš laukiu iš Amerikos lietuvių. Filmas galutinai bus baigtas ateinančių metų pavasarį. Po to statysiu „Kražių skerdynes“.

Kai aš tik atvažiavau Lietuvon ir Kaune įsteigiau filmo studiją, man kilo mintis nepamiršti Šiaulių. Kiek aš prisimenu, prieš karą Šiaulių miesto ir  apylinkės jaunuomenė buvo labai gyva. Man rodos, kad ir dabar tas jaunuomenės veikimas neapmirė.

Būnant man Kaune, kilo sumanymas atidaryti Šiauliuose savo filmo studijos filiją (filialą – J. N.). Dažniausia gyvenime pasitaiko taip, kad gabūs aktoriai mokytis neturi lėšų. Jei man pavyktų čia atidaryti filiją, tai šiauliečiams nereiktų važiuoti Kaunan, kur pragyvenimas yra gana brangus. Kaune gabesnius aktorius, kurie neturi pragyvenimui lėšų, tenka šelpti iš savo kišenės.
Prie pirmos progos Šiauliuose surengsiu paskaitą apie lietuviško filmo kūrimą. Po to, jei pavyks, atvažiuosiu su savo studijos aktoriais, vietos jaunimui suvaidinti keletą veikalėlių.

P. Vaičkus X. 4 d. iš Šiaulių išvyko, pažadėdamas greitu laiku vėl atvykti“ (Šiauliuose bus kino studija. „Įdomus mūsų momentas“ 1933 spalio 8, p. 1).     

1933 m. spalio 14-15 dienomis režisieriaus J. Vaičkaus kino studija gastroliavo Šiauliuose. 1933 m. spalio 15 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „X. 14 ir 15 d. p. J. Vaičkaus kino studija gastroliuos Šiauliuose. Gastrolės įvyks mergaičių gimnazijos salėj. Programoj dalyvaus ir pats studijos vedėjas p. Vaičkus.

Be to, p. Vaičkus darys pranešimą apie lietuviško filmo reikalingumą ir jo reikšmę tautos gyvenime. P. Vaičkus gastrolių metu Šiauliuose ieškos tinkamų charakterių-tipų filmui“ ( P. Vaičkaus gastrolės Šiauliuose. „Įdomus mūsų momentas“, 1933 spalio 15, p. 1).

1933 m.  spalio 15 d. laikraštis „Šiaurės Lietuva“ paskelbė: „J. Vaičkus spalio 14 ir 15 d. Mergaičių gimnazijos salėje duodu du spektaklius. Be kitų smulkesnių programos dalykėlių, vadinama vieno veiksmo drama „Pietro Caruso“, kurioje vyriausią vaidmenį pirmą kartą Šiauliuose vaidins pats studijos vedėjas  artistas J. Vaičkus.

Svarbiausias tikslas tų gastrolių – supažindinti šiauliečius su kino teatro studijos nuveiktais darbais ir lietuviško filmo kūrimo idėjos propaganda. Po spektaklio J. Vaičkus padarys pranešimą apie lietuviško filmo reikalingumą ir jo uždavinius“ (J. Vaičkaus kino teatro studijos gastrolės Šiauliuose. „Šiaurės Lietuva“, 1933 spalio 15, p. 2)

Tų pačių metų spalio 22 d. režisierius J. Vaičkus apsilankė Šiauliuose ir skaitė paskaitą. Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1933 m. spalio 22 d. rašė: „Spalio 22 d. 3 val. po pietų Šiaulių valdžios mergaičių gimnazijoj J. Vaičkus skaitys paskaitą tema „Lietuviškas filmos reikalingumas ir jos reikšmė mūsų tautos  gyvenime“.

Tąja proga J. Vaičkus papasakos apie lietuviškos filmos „Kražių skerdynės“ pastatymui paruoštus planus, nes šiemet lapkričio 21-22 d. sukanka 40 metų nuo to baisaus įvykio, kuomet daug lietuvių buvo nuplakta kazokų nagaikomis, nuskandinta Kražantėj ir gyvų užkasta į žemę.

Paskaita bus labai įdomi. Įėjimas 50 ct. Paskaita tęsis 1 val. 30 min.“  (Labai įdomi paskaita. „Įdomus mūsų momentas“, 1933 spalio 22, p. 1).

1933 m. spalio 22 d. laikraštis „Šiaurės Lietuva“ apie režisieriaus J. Vaičkaus viešnagę Šiauliuose rašė: „Spalio 22 d., sekmadienį, 15 val. mergaičių gimnazijos salėje p. J. Vaičkus skaitys paskaitą: „Lietuviško filmo reikalingumas ir jo reikšmė mūsų tautos gyvenime“. P. Vaičkus yra užsibrėžęs pastatyti filmą apie Kražių skerdynes, nuo kurių šiais metais lapkričio 21 d. sueina 40 metų“ (Lietuviškos filmos reikalais. „Šiaurės Lietuva“, 1933 spalio 22, p. 2).

1933 m. spalio 29 d. laikraštis „Šiaurės Lietuva“ apie J. Vaičkaus gastroles, paskaitas ir jo planus kurti lietuvišką filmą rašė: „Spalio 22 d. mergaičių gimnazijos salėje p. Vaičkus skaitė paskaitą apie lietuviško filmo gaminimą. Šiuo tikslu  į Šiaulius jis atvyko jau antrą kartą. Pirmą kartą, spalio 15 d., be paskaitos įvyko ir jo kino studijos artistų vaidinimai (...)

J. Vaičkus pasiryžęs suorganizuoti lietuviško filmo pastatymą. Pirmutinė tokia juosta būtų Kražių skerdynės. Jis ir įrodinėja tokio filmo reikalingumą, jo pasisekimą ir galimumą. Vaičkus kupinas gražiausių norų. Jis dirbąs šioj srity todėl, kad niekas kitas nedirbąs, bet dar kliudo. Didžiausios paramos savo darbui jis tikisi iš lietuvių amerikiečių (...) (Pasirašo R. Š. Dėl Vaičkaus paskaitų. „Šiaurės Lietuva“, 1933 spalio 29, p. 2).

1933 m. spalio mėnesį Šiauliuose lankėsi operatorius Alfonsas Žibas, kuris filmavo miestą, įvairias organizacijas, fabrikus ir dirbtuves, visuomenės veikėjus ir verslininkus. 1933 m. spalio mėnesį laikraštis „Įdomus mūsų momentas“  apie jo filmavimo darbus Šiauliuose, rašė: „Lietuvos kino operatorius A. Žibas ateinančią savaitę pradės filmuoti Šiaulius: miesto vaizdus, visuomenės organizacijas ir paskirus jų veikėjus, valdininkus ir t. t. Žodžiu, Lietuvos kino kronikoje greitai pamatysime visus Šiaulius, visus šiauliečius.

Dabar A. Žibas grįžo iš Klaipėdos, ten tokį patį filmavimo darbą atlikęs. Jis jau yra ne maža pagaminęs Lietuvos kino kronikos, rodomos ekranuose“ (Šiauliai ekrane. „Įdomus mūsų momentas“, 1933 spalio 15, p. 1).   

Laikraštis „Šiaurės Lietuva“ apie operatoriaus A. Žibo vizitą Šiauliuose rašė: „Š. L.“ redakcijoje lankėsi lietuviškų kino kronikų operatorius Žibas. Jis kitą savaitę ketina filmuoti Šiauliuose žymiuosius žmones ir įstaigas. Nori iš Šiaulių sudaryti tris kronikas, nes, sako, „nusibodo vien Kauną matyti“ (Galėsime save filmoje  pamatyti. „Šiaurės Lietuva“, 1933 spalio 15, p. 2)  
Šiauliuose leidžiamas laikraštis „Klumpės“ 1933 lapkričio mėnesį rašė: „Kino operatorius A. Žibas visą šią savaitę filmavo Šiaulių miesto įžymybes. Tarp kitų, jis nufilmavo elektros stotį, miesto sode pastatytus muziejaus-bibliotekos rūmus, smarkiai dirbančią  „Maisto“ skerdyklą, miesto savivaldybės skolas ir kt.

Dabar sakosi pradėsiąs  filmuoti paskirus visuomenės veikėjus, šiaip įžymesnes asmenybes“  (Filmuoja Šiaulius. „Klumpės“, 1933 lapkričio 5,  p. 1).

1933 lapkričio 19 d. laikraštis „Šiaurės Lietuva“ apie operatoriaus A. Žibo darbą Šiauliuose pranešė: „Užpraeitas dvi savaites į Šiaulius atvykęs p. Žibas filmavo Šiaulių miestą, jo įstaigas, žymesnius asmenis ir  apylinkes. Filmavimas užtrūko dėl ūkanotų rudens dienų, per kurias negalima buvo filmuoti miesto ir apylinkių vaizdų. Sekančiais metais daug kas pamatysime kada nors save mūsų kinų ekranuose“ (Šiauliai ekrane. „Šiaurės Lietuva“, 1933  lapkričio 19, p. 2).

1933 m. lapkričio 26 d. laikraštis „Šiaurės Lietuva“ apie A. Žibo Šiaulių filmo kūrimą paskelbė: „Jau buvo rašyta, kad Šiauliai buvo p. Žibo filmuojami. Šiuo metu šis filmas Kaune rengiamas  visu greitumu, nes norima greitu laiku parodyti visuomenei. Antroji filmo kopija būsianti išvežta į Ameriką. Filmas bus labai įdomiai sudarytas, sukarpytas kronikomis. Tačiau Šiauliuose manoma ją parodyti ir ištisai visą, kas užimsią apie valandą laiko“ (Šiaulių filmą greitai pamatysime. „Šiaurės Lietuva“, 1933 lapkričio 26, p. 2).

Peržiūrėjus tarpukario Lietuvos filmografiją, pavyko aptikti, jog apie Šiaulius iki 1940 m. buvo nufilmuota kino apybraiža ir keli atskiri dokumentinių filmų fragmentai:

1. „Lietuvos architektūra ir statyba“. Lietuvos inžinierių draugijai užsakius, spalvotą siaurajuostį filmą sukūrė broliai Motūzai. Jame, be kitų miestų, parodyta po du Radviliškio, Šiaulių ir vienas Tytuvėnų architektūros paminklai.

2. „Lietuvos žemės ūkis“. Išleistas 1932 m., operatorius K. Lukšys. Filme parodyta ir Šiaulių žemės ūkio paroda.

3. „Šiauliai“. Filmas išleistas 1933 m., operatorius A. Žibas. Filmas apie Šiaulių miesto pramonę, kultūrinį gyvenimą ir miesto augimo perspektyvas (Mikalauskas V. Kinas Lietuvoje, ten pat, p. 425-427) ir kt.

1934 m. birželio mėnesį pirmai Šiaulių miesto ir apskrities pradžios mokyklų mokinių sporto ir dainų šventei rengti komitetas pirko iš Švietimo ministerijos specialių mokslų referento Jurgio Kiaunės šventės filmą. Filmas tų pačių metų vasarą buvo rodomas Šiaulių miesto ir kituose kinematografuose (Greit matysime šventės filmą. „Mūsų kraštas“ 1934 birželio 17, p. 12).
1934 m. liepos 15 d. Bubiuose buvo surengta jubiliejinė gegužinė. Šioje gegužinėje kino operatorius Kazys Lukšys filmavo lietuvių tautos atgimimo veteranus ir pačią gegužinę (Jubiliejinė gegužinė bus labai puiki. „Mūsų kraštas“, 1934 liepos 1, p. 12).

1935 m. liepos mėn. latvių filmų operatorius Krancas filmavo lietuvišką garsinį filmą. Pirmiausia nuo Vytauto kalno nufilmuotas Kaunas su jungtiniu choru atliekamomis dainomis: „Ei pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim“ ir „Ant tėvelio dvaro“. Be to, nufilmuotas ir garsusis Kryžių kalnas netoli Šiaulių. Šį lietuvišką filmą rudenį galėjo pamatyti ir šiauliečiai (Kryžių kalnas lietuviškoj garsinėj filmoj. „Įdomus mūsų momentas“, 1935 liepos 14, p. 5).

Kino teatrai karo ir okupacijų metais
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką buvo įkurta Valstybinė respublikinė kontora „Glavkinoprokat“, kuri pradėjo veikti 1940 m. rugpjūčio 8 d. 1940 m. spalio 28 d. įsaku dėl kino teatrų nuomojimo kontorų ir kilnojamų kino aparatų nacionalizavimo kino teatrai Šiauliuose buvo nacionalizuoti.

1941 m. sausio 30 d. nutarimu kino teatrai buvo suskirstyti pagal kategorijas ir nustatytos atitinkamos bilietų kainos. II kategorijai priskirtas Šiaulių kino teatras „Kapitolis“, III kategorijai –  Šiaulių „Liaudies namai“, Joniškio „Gintaras“. Visi kiti kino teatrai Šiaulių krašte buvo IV kategorijos. Nustatytos tokios bilietų kainos: II kategorijos – nuo 1 iki 3 rb, III – nuo 1 iki 2,5 rb, IV – nuo 1 iki 2 rb. Vaikų seansai miestuose – 50 kp, kaimuose – 35 kapeikos (Mikalauskas. Kinas Lietuvoje, ten pat, p. 335-338).

Tuo laikotarpiu filmai buvo demonstruojami „Kapitol“ ir „Liaudies namų“ kino teatruose, taip pat kitose vietose, net turgaus aikštėje. Mokytojas ir kraštotyrininkas Jonas Krivickas savo prisiminimuose apie to meto kino rodymą Šiauliuose, turgaus aikštėje rašė: „Atėjus bolševikams, kasdien po darbo, kai nukaukdavo fabrikų sirenos, iš gamyklų su plakatais pasipildavo darbininkų eisenos. Susirinkdavo turgaus aikštėje, pamitinguodavo, ant namo sienos parodydavo filmą ir visi išsiskirstydavo. Greitai dažnai mitinguoti atsibodo, pradėjo rinktis tik šeštadieniais. Mums, vaikams, būdavo didelė pramoga nemokamai žiūrėti filmą. Namas, ant kurio sienos rodydavo filmus, buvo prie turgavietės, kur dabar yra skverelis tarp Žemaitės ir Basanavičiaus gatvių. Tą namą karo metu sugriovė, kurį laiką buvo atstatę, jame buvo kino teatras, paskui visai nugriovė. Prisimenu filmus „Poeto jaunystė“(apie A. Puškiną), „Traktoristus“, „Linksmuosius vyrukus“ (J. Krivickas. Praskriejo kaip vėjas. „Saulės delta“, 2006, p. 14).

(Bus tęsinys)

2020 01 15 8

Bilietai į Šiaulių kino teatrus. XX a. I p. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Į viršų