(Tęsinys)
Amatų įvairovė: nuo audėjų iki siuvėjų
Audėjai ir audimo dirbtuvės
Tarpukariu Šiauliuose buvo rengiami audėjai, mezgėjai ir kilimų rišimo amatininkai. 1934 m. balandžio 15 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ paskelbė, kad „Švietimo ministerija p. M. Dantienei leido Šiauliuose steigti audimo, mezgimo ir kilimų rišimo kursus, kurie prasidės IV mėn. 20 d. Kursuose bus parengiamos amatininkės, galinčios tuo amatu uždarbiauti. Ten pat bus ruošiami trumpalaikiai – mėnesiniai persiškų kilimų rišimo ir mezgimo kursai“ (Žemaitiško darbo persiški kilimai pasaulį pamatys Šiauliuose. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 balandžio 15, p. 3).
M. Dantienė Šiauliuose aktyviai propagavo audimą, mezgimą, ragino seklyčias puošti namų pramonės audiniais. Ji rašė: „Seniau lietuviai vartojo daugiausia naminius audinius: rankšluosčius, staltieses, lovatieses ir rūbams medžiagą. Nekalbant jau apie kaimą, net miestelėnai savo seklyčias puošė naminiais audiniais. Bet plečiantis pramonei ir bėgant darbininkams iš kaimo į miestus, kaimuose darbininkų nuolat mažėjo, todėl ir audėjų kaime ėmė trūkti. Lietuvaitės stakles tarsi pamiršo. Fabrikų audiniai lyg banga užliejo net ir kaimą ir vietoje tvirtų lietuviškų audeklų visi ėmė vartoti mažaverčius fabrikatus. Žodžiu, užėjo nauja gadynė. Bet ir šiai gadynei užėjo savo galas. Mus palietė skaudus krizių ir neturto laikotarpis. Kaimas pusvelčiui turi parduoti linus, vilnas ir kitus gaminius, o už mažaverčius užsienio fabrikų audinius mokėti aukštas kainas ir iš savo krašto išvežti ir taip brangintiną valiutą.
Pradėta vesti propagandą už vartojimą namų pramonės audinių rado gyvą atgarsį ir pritarimą ne tik kaime, bet ir miestuose. Inteligentai suskato vartoti tik naminius audeklus. Bet šių audeklų neįstengiama kiek reikia prigaminti, nes nėra gerai mokančių
austi amatininkių. Todėl be reikalo kai kada užmetama inteligentams, kodėl jie nevartoja naminių audinių. Duokite jų, jų visur reikalaujama, o visur trūksta. Priežastis tokia: lietuvaitės mėgsta mokintis siuvėjų amato; išsimokina, nusiperka už keletą šimtų litų siuvamą mašiną ir... vėliau neturi darbo. (Mat per maža praktikos, todėl visi neša siūti pas prityrusias siuvėjas).
Kodėl gi lietuvaitėms nesimokinti audėjomis, kurios visur darbu užverstos (...) Man kaip tik tenka vadovauti Šiauliuose įrengtuose su Švietimo ministerijos žinia audimo kursuose ir su pasitenkinimu tenka konstatuoti, kad kursuose mokinasi ne tik kaimo mergaitės, bet ir inteligentės moterys“ (M. Dantienė. Savo seklyčias puošime namų pramonės audiniais. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 gegužės 6, p. 3).
1937 m. žurnalas „Amatininkas“ pranešė, kad „Vasario 9 – 10 d. d. mergaičių gimnazijoje buvo Šiaulių audimo-mezgimo kursų mokinių dirbinių paroda. Paroda buvo atidaryta nuo 9 val. iki 18 val. vakaro. Įėjimas nemokamas. Parodoje buvo parduodami mokinių dirbiniai.
Tuo pat laiku įvyko IV-tieji audimo kursai Šiauliuose, o IV-tieji mezgimo kursai jau iškeliami į Ginkūnus“ (Audimo-mezgimo dirbinių paroda. „Amatininkas“, 1937 Nr. 3, p. 47).
1940 m. Šiauliuose buvo viena audimo dirbtuvė. Tarpukariu įvairiu laiku mieste buvo šios audimo dirbtuvės ir juose dirbo šios audėjos/ai: Abelskienė Meri (g. 1909-04-20 Jurbarke), Dapševičienė Š. audėja Aušros alėja 64, Čikinskis Perecas (g. 1885-01-05 Švenčionyse) audėjas meistras, vokiečių okupacijos metais dirbo audykloje, Čikinskienė Rachilė (g. 1900-06-19 Kelmėje), audėja, vokiečių okupacijos metais dirbo audykloje, Čikinskis Imanuelis (g. 1923-04-17 Šiauliuose) audėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo audykloje, Janoveris Mauša (g. 1925-01-07 Kelmėje) audėjas, Mincbergas Šmuelis (g. 1916-12-16 Šekočine, Lenkijoje) audimo meistras, Noikienė Malka (g. 1918 Bazilionuose, Šiaulių aps.) audėja, audimo specialistė, vokiečių okupacijos metais dirbo audimo dirbtuvėje mieste ir kt.
Kepurininkai, skrybėlininkai ir jų dirbtuvės
Kepurininkai siuva, matuoja ir taiso rankomis siuvamus galvos apdangalus, kepures. Šiauliuose buvo kelios kepurių ir skrybėlių dirbtuvės, jose dirbo amatininkai, vadinami kepurininkais ir skrybėlininkais.
Iš Šiaulių krašto kilusi amatininkė apie skrybėlaičių siuvimo amatą 1936 m. žurnalo „Amatininkas“ žurnalistui pasakojo, kad gimė Šiaurės Lietuvoje turtingų ūkininkų šeimoje. Baigusi sodžiaus pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje. Susipažino su viena modiste, pas kurią slaptai, nei tėvams, nei mokytojams nežinant, mokėsi skrybėlaičių siuvimo amato. Baigusi mokslus atidarė Šiauliuose skrybėlaičių siuvimo dirbtuvę ir parduotuvę. Nuomojo Šiauliuose, didžiausioje gatvėje, butą ir atidarė skrybėlaičių krautuvę. Nusamdė pardavėją ir keturias darbininkes skrybėlaitėms siūti ir pradėjo smarkiai dirbti. Darbas gerai sekėsi, darbininkės neblogai uždirbdavo, gaudavo iki 50 litų savaitei ir visas išlaidas užsimokėdavo. Kas mėnesį likdavo iki 300-500 litų grynojo pelno (Pasirašo: St. Pt. Mūsų moterys ieško madingiausių skrybėlaičių. „Amatininkas“, 1936, Nr. 42, p. 3).
1940 m. Šiauliuose buvo viena kailinių kepurių, trys kepurių (turgavietėje) ir devynios skrybėlių krautuvės. 1940 m. Šiauliuose buvo penkios kepurių gaminimo dirbtuvės ir dvi skrybėlių dirbtuvės, jose dirbo šie amatininkai: Benderis Maušas (g. 1922-02-15 Vainute, Tauragės aps.) kepurininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo kepurių dirbtuvėje, Kleino Abramo (g. 1882-01-04 Šiauliuose) kepurių ir skrybėlių dirbtuvė Varpo g. 27, kepurininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo dirbtuvėje, Kleinas Chaimas (g. 1915-01-18 Šiauliuose) kepurininkas, Kleinienės Chanos (g. 1886-02-18 Šiauliuose) kepurių dirbtuvė Varpo g. 29, Ginšteino Ch. kepurių dirbtuvė Varpo g. 22, Finkelšteinienė Dina (g. 1912-11-10 Kelmėje) skrybėlių dirbėja, Glikas Geršonas (g. 1911-04-03 Šeduvoje) kepurininkas, Movšovičienės Tilos skrybėlių dirbtuvė Vilniaus g. 197 (g. 1908-03-21 Rygoje. 1939 m. atvyko iš Rygos į Šiaulius), Slezinienės Mirjam (g. 1907-02-05 Šiauliuose. Vokiečių okupacijos metais dirbo pirštinių dirbtuvėje Šiauliuose) skrybėlių dirbtuvė Tilžės g. 141 (dar Tilžės g./ 110), Šero Judelio (dar Šeras Jankelis g. 1894-03-10 Telšiuose) kepurių dirbtuvė Varpo g. 32 (dar Varpo g. 25), vokiečių okupacijos metais dirbo kepurininku Šiauliuose, Vatkino Chaimo kepurių dirbtuvė Varpo g. 37 ir kt.
Kojinių dirbtuvės ir verpyklos
1940 m. Šiauliuose buvo šešios kojinių ir nosinių dirbtuvės: Bermanienės Basios kojinių verpykla Vilniaus g. 145, Kumponienė V. J. Basanavičiaus g., kojinių mezgėja, Malkino Š. kojinių ir nosinių dirbtuvė Tilžės g. 52, Malkino Ševelio automatinė kojinių dirbtuvė „Karūna“ Tilžės g. 152 (dirbtuvė gaminti kojines ir nosines. Malkinas Ševelis g. 1883 m. Nuo 1937 m. gruodžio 21 d. firma buvo vadinama kojinių dirbtuvė „Korona“ – savininkai Malkinas Ševelis ir Ko, nuo 1939-12-22 kojinių dirbtuvė „Karūna“), Murauskienės Veronikos kojinių dirbtuvė Trakų g. 25, Musteikienės Marijonos kojinių dirbtuvė Marijampolės g. 14, Rabinavičienės Beilės kojinių dirbtuvė Vilniaus g. 161, Šiflingeris Jokūbas (g. 1919-04-08 Opolėje, Lenkijoje) kojinių meistras ir kt.
Korsetų siuvėjos ir korsetų dirbtuvės
1940 m. mieste buvo šešios korsetų dirbtuvės ir juose dirbo šie korsetų siuvėjai/os: Abramavičiūtė Rašė (g. 1922, Mažeikiuose) korsetų siuvėja, Levitanienės Chinos ir Levito Ch. korsetų salonas „Elegance“ Trakų g. 20, Kristalitės Basės korsetų dirbtuvė Vilniaus g. 287, Melamedaitė Goldė (g. 1918-11-13) korsetų siuvėja, Norkevičiūtės M. korsetų dirbtuvė Dvaro g. 56, Perecmanienė Basė (g. 1912-12-16 Žagarėje) korsetų siuvėja, vokiečių okupacijos metais dirbo siuvykloje, Slezino Michailo (g. 1892-12-30 Šiauliuose) korsetų dirbtuvė, Slezinienės Feodosijos (g. 1899-12-10 Odesoje) medicininių bandažų ir korsetų specialistė, „Richelieu“ rankdarbių dirbtuvė ir korsetų salonas Tilžės g. 141, Švarcaitė Roza (g. 1920-04-15 Vainute, Tauragės aps.) korsetų siuvėja, vokiečių okupacijos metais dirbo siuvykloje, Zeiberienės Peros korsetų dirbtuvė Vilniaus g. 215, Zelcerienė Riva (g. 1912-05-14 Kėdainiuose) korsetų siuvėja, Zeligmanienės korsetų dirbtuvė ir salonas Vilniaus g. 169 ir kt.
Linų apdirbimo ir špagato dirbtuvės
Abelskis Icikas (g. 1908 Anykščiuose) verpėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo verpykloje, Abramsono Arono (Abramsonas A. g. 1902-08-01 Jurbarke, Raseinių aps.) linų verpimo meistras, Mejerovičiaus ir bendrovės linų verpykla ir špagato (dar špagato) fabrikas „Verpstas“ Vilniaus g. 92 (savininkas Abramsonas Aronas gim. 1902 m., nuo 1939 m. gruodžio 7 d. pasikeitė firmos Abramsonas Aronas „Verpstas“ duomenų pasikeitimas firmas: „Verpstas“ – Abramsonas A., Mejerovičius S. ir Bendrovė), 1932 m. Gubernijoje broliai Abramsonai Joselis ir Mendelis 1932 m. atidarė net tris linų apdirbimo fabrikus „Litlin“, „Litverp“ ir „Virvolit“. 1932 m. įsteigtas akcinės bendrovės „Šiaulių audiniai“ tekstilės fabrikas „Audiniai“ Stoties g. 2 (savininkai ir akcininkai: Zilbermanas Naumas, Reznikas Joselis, Vachsas Simonas, Gurvičius Icikas. Fabrikas užsidarė 1936 m. sausio mėnesį. Vietoj jo, nuo 1936 m. vasario 8 d. Stoties g. 2 pradėjo veikti tekstilės fabrikas „Šiaulių audiniai“. Jame dviem pamainomis dirbo 50 darbininkų). Apie 1930-1940 metus akcinė bendrovė „Šiaulių audiniai“ bendrajai korespondencijai naudojo nestandartinio dydžio atvirlaiškį su užrašu: AKC. B-VĖ / „ŠIAULIŲ AUDINIAI“ / TEKSTILIŲ FABRIKAS / ŠIAULIAI, Stoties g-vė 2 Nr. / telefonas Nr. 606 / Prek. Reg. Nr. 69“. Dar buvo Volpės Jankelio linų ir pakulų apdirbimo fabrikas Basanavičiaus g. 114 ir kt.
Mezgėjai ir mezgyklos
„Tik ne Šiauliuose įsikuria mezgėjos. Amatininkas“, 1936, Nr. 44, p. 3; Audimo-mezgimo dirbinių paroda, Amatininkas, 1937, Nr. 3, p. 47. Senoviškos staklės ir rateliai Šiaulių apskr. B. Buračas, Amatininkas“, 1937, Nr. 6, p. 84.
Tarpukariu Šiauliuose buvo šios mezgimo dirbtuvės ir dirbo mezgėjai/os: Alufovičiaus I. mezgimo dirbtuvė Vilniaus g. 123, Braudės Motelio mezgimo dirbtuvė Vaisių g. 13, mezgėja Chijienė B. Vilniaus g. 104, Grodinko Jankelio mezgykla J. Basanavičiaus g. 38 (Grodinkas J. g. 1909-05-04 Kaltinėnuose. Nėrėjas. Vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo Solmano dirbtuvėje Šiauliuose), Josilovičių N. Ir S. mezgimo dirbtuvė „Elegant“ Trakų g. 47, Judelmanienė Roza (g. 1910-10-26 Krekenavoje) mezgėja, Levinienė R. L. Dvaro g. 41 mezgėja, Lipkinienė Ch. Venclauskio 99 mezgėja, Markienė Reizė (g. 1906-05-16 Šilalėje) kojinių mezgėja, Melamedienės Chajos mezgimo dirbtuvė „Merkurijus“ Tilžės g. 147 (dar Vilniaus g. 197 (Melamedienė Ch. g. 1903-01-15 Rygoje, Latvija. Atvyko į Šiaulius 1920 m.) nėrėja, Milnerio M. mezgykla Dvaro g. 98, J. Neniškienės mezgykla Ivinskio g. 17, trikotažo mezgykla „Trikord“ ir kt.
Verpėja. XX a. I p. Iš P. Kaminsko rinkinio.
Lietuvos audėjos. XX a. I p. Iš P. Kaminsko rinkinio.
Šiaulių kojinių fabriko „Korona“ darbininkai. XX a. I p. Iš P. Kaminsko rinkinio
