facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)
                                                                                                              
Papildydamas rašinį apie Šiaulių iliuziono istoriją noriu pasidalyti spaudoje aptikta žinute „Cerkvė-karo sandėlis-kino salė-bažnyčia“, išspausdinta 1934m.  sausio 14 d. laikraštyje „Mūsų kraštas“. Joje rašoma, kad  Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčią buvo pavertę karo amunicijos  sandėliu. Vėliau ši bažnyčia buvo paruošta kino teatro salei. Yra pasilikę įrengti  langeliai, kaip tikruose kinuose ir kita (Pasirašo Kor. Cerkvė-karo sandėlis-kino salė-bažnyčia. „Mūsų kraštas“, 1934 sausio 14, p. 9).

Tarpukariu Šiauliuose buvo galima įsigyti arba nuomoti filmų demonstravimui skirtą aparatą „KOK“. 1925 m. gegužės ir birželio mėnesiais laikraščiai „Šiaulietis“ ir „Šiaulių naujienos“ išspausdino skelbimą apie tai, kad pas K. Bružą Tilžės g. 246 galima pirkti arba nuomoti kino „KOK“ aparatą su paveikslais Jėzaus Kristaus gyvenimo ir kančios. Drama iš 12 dalių“ (Skelbimas. Kino „KOK“. „Šiaulietis“, 1925 gegužės 17, p. 4, „Šiaulių naujienos“, 1925 vasario 6, p. 4).

1928 rugsėjo 2 d. pirmojoje Lietuvos gyvulininkystės parodoje Šiauliuose, centriniame parodų paviljone buvo demonstruojami ūkiški filmai („Šiaulietis“, 1928 gegužės 26, p. 3).

Tarpukariu šiaulietis J. Marcikonis išrado būdą, kaip veidrodžių pagalba patobulinti filmų demonstravimą. 1933 m. vasario 19 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ apie šio išradėjo išradimą pranešė: „Šiaulių m. gyventojas J. Marcikonis padarė naują išradimą judomųjų paveikslų srity. Šis išradimas turi šį tą bendro su kinu, bet žymiai nuo jo skiriasi, nes šiam išradimui nereikalinga specialių filmų, o vartojamos tiesiog paprastos fotografijos ir taip pat piešti bei litografuoti vaizdai. Be to, šiuo išradimu demonstruojant vaizdus nereikalinga tamsios salės.

Bet įdomiausia šio išradimo ypatybė tai ta, kad žiūrovai, t. y. publika, mato ekrane ne tik rodomuosius paveikslus, bet ir patys save.

Šio išradimo pirmieji bandymai pavyko labai gerai ir gal greitu laiku pasaulis naująjį išradimą pamatys gyvenime. Išradimo smulkmenos kol kas laikomos paslaptyje... Išradėjas sako, kad šis išradimas pritaikius masinę gamybą, kainuos apie 3-6 Lt.“ (Naujas išradimas kino-teatro srity. „Įdomus mūsų momentas“, 1933 vasario 19, p. 3).

1933 m. kovo 5 d. laikraštis „Šiaurės Lietuva“ apie J. Marcikonio išradimą rašė: „Kovo 2 d. mūsų redakciją  buvo pakvietęs p. Marcikonis, gyvenąs Tilžės gatvėj, ir demonstravo savo išradimus kinematografijos srity.

Apie tuos išradimus buvo jau kai kur rašyta ir kalbėta. Esą „tai sudarys perversmą kinematografijos srity“, „Šiauliai nustebins pasaulį“ ir t. t. Norim būt objektyvūs ir šiuos išradimus ramiai aprašyt ir įvertint.

Salė tur būt daugiakampė, o jos sienos veidrodinės. Rodomą stikliniam ekrane filmą galima matyti bet kurioje sienoje. Salė pasilieka šviesi. Iš kino aparato spinduliai ant ekrano eina ne per salę, o už salės atskiru siauru koridorėliu. Žinoma, veidrody matysim ne tik filmą, bet kartu ir visą salę ir patį save. Taip ir scena, kuri bus kur nors už  salės, veidrodžiais bus perduodama ir matysim ją salės veidrodinėse sienose.

Salės kampuose gali būti automatiškai besikeičią paveikslai, kurie dideliame skaičiuje atsimuš sienose. Ir įspūdis bus pasakiškas, be galo įspūdingas.

Kiek jau galim suprasti, šie visi išradimai turi daugiau dekoratyvinio pobūdžio. Jie labai gali būti pritaikyti kokiam restoranui ar kavinei. Tikrai būtų malonu patogiai sėdint prie  staliuko ir gurkšnojant kavą, žiūrėti filmus, baletą, ar ko tik nori, nes ir tuo pačiu laiku gali būti demonstruojami net keli filmai, vykti scenoj vaidinimas ir t. t.

Žinoma, atrodo, kad žiūrovas bus labai išblaškytas ir negalės tokiu susikaupimu sekti filmo ar vaidinimo, kaip dabar, kada tamsioj salėj mes matom tik ekraną ar sceną.

Išradimo modelis jau pasiųstas užpatentuoti Finansų ministerijon. Kovo 2 d. pats išradėjas išvyko Kaunan duoti kai kurių paaiškinimų“ (Pasirašo: Matęs. „Perversmas kinematografijoj“. „Šiaurės Lietuva“ 1933 kovo 5, p. 2).

1933 m. kovo 12 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“  apie J. Marcikonio  išradimą rašė: „Šiomis dienomis teko kalbėtis su išradėju, kuris kiek plačiau supažindino su tuo išradimu.

Tai yra kaleidoskopo pagrindais įrengta salė su įtaisytais kampuose automatiškai keičiamais vaizdais ir ypatingo stiklo ekranais. Taip pat ir scena, kuri yra už salės, bet per tam tikrą įrengimą scenoje pravedama į salę ir čia ji matoma visose salės sienose ir, nežiūrint į kurią salės pusę žiūrovas žiūrėtų, jis vis tiek prieš save mato ir sceną, ir ekraną, ir taip pat automatiškai keičiamus vaizdus. Be to, žiūrovas mato ir kas dedasi salėje.

Tokią salę galima įrengti siauresniu ir labai plačiu mastu. Dabar išradėjas rengiasi tai įgyvendinti tik siaurame plote, nes mažai turi lėšų.

Šiuo išradimu verta susidomėti kinematografininkams, nes tai didelis ir pelningas dalykas. Išradėjas gyvena Šiauliuose, Tilžės g. 119“ (Naujas išradimas kino-teatro srityj jau rengiamas įgyvendinimui. „Įdomus mūsų momentas“, 1933 kovo  12, p. 4).

1935 m. rugsėjo mėnesį laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ pranešė apie slaptą kinematografą Šiauliuose: „Rugpjūčio 24 d. vakare, Vilniaus gatvėje, žinomo šiauliečio Iciko Cviko senų daiktų parduotuvėje, rūsyje, policija užtiko slaptą kinematografą. Kinematografe buvo rasta apie 80 vaikų. Už bilietus I. Cvikas ėmė po 10 centų. I. Cvikas buvo užtiktas besiruošiantis demonstruoti iš kažkur įgytą dalį filmo su Čarliu Čaplinu“ (Slaptas kinematografas Šiauliuose. „Įdomus mūsų momentas“, 1935 rugsėjo 1, p. 4).

Šiaulių kino teatrai taikė bilietų nuolaidas bedarbiams, šauliams ir mokiniams, sekmadieniais buvo organizuojami specialūs vaikų seansai.

1937 m. balandžio 1 d. Kultūrklube buvo atidarytas kino teatras. Atidarymo proga parodytas filmas „Ponas Tadas“ (Turės savo kiną. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 balandžio 4, p. 4).

1937 m. rugpjūčio mėn. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ skyrelyje „Ar žinote, kad Šiauliuose...“ rašoma: „Kinuose seansų metu galima dažnai pastebėti net išsilavinusių šiauliečių, kurie garsiai skaito parašus ar reiškia pastabas“ (Ar žinai, kad Šiauliuose... „Įdomus mūsų momentas“, 1937 rugpjūčio 8, p. 6).

„1937 m. rugsėjo 18 d. vakare „Bat‘a“ krautuvės vadovybė Šiauliuose, gatvėje esantiems žmonėms rodė „Batos“ propagandinį-reklaminį filmą. Filmo pasižiūrėti prie krautuvės susirinko tiek daug žmonių, kad net sunku buvo praeiti gatve.“ Taip apie šį įvykį rašė to meto vietos spauda („Bat‘a“ rodė filmą. Įdomus mūsų momentas“, 1937 rugsėjo 26, p. 5).

1937 m. gruodžio pradžioje verslininkas E. Lipšicas Šiauliuose pradėjo įgyvendinti naujovę – namų kiną. 1937 m. gruodžio 5 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ apie šį įvykį rašė: „E. Lipšicas (vyno ir fotografijos reikmenų prekyba, Tilžės g.) šiomis dienomis iš užsienio atgabeno  vaikams įdomią naujieną – mažus kino aparatus, kurie automatiškai paleidžiami ir veikia 5 minutes be pertraukos, o apšvietimas padarytas paprastos kišeninės elektros lemputės ir baterijos pagalba. Prie aparato duodamas dar specialus ekranas ir vienas filmas. Vienas filmas, perkant atskirai, kaštuoja 2  Lt. Filmų yra keliasdešimt, įvairiausių.

Įdomu, kad  tokius aparatus pirkę teigia, jog tai ne tik įdomus žaislas vaikams, bet ir suaugę smalsiai seka filmų „demonstravimą“, drauge su vaikais ištisas valandas išsėdėdami prie aparato...“ (Kinas kiekvienuose namuose. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 gruodžio 5, p. 1).

Tų pačių metų gruodžio 19 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ apie šiauliečių susidomėjimą mažaisiais kino aparatais rašė: „Kaip teko patirti, susidomėjimas tais kino aparatais labai didelis. Šiuos aparatus perka ne tik šiauliečiai, bet ir iš provincijos atvykstą (keli tokie aparatai jau nukeliavo Kaunan); vaikai, patyrę, kuriuo laiku aparatai bandomi, tėvus tempia krautuvėn bent pasižiūrėti jųjų – mažųjų filmų demonstravimo“ (Didelis susidomėjimas mažaisiais kino aparatais. „Įdomus mūsų momentas“ 1937 gruodžio 19, p. 3).

1939 m. Šiauliuose, Dariaus ir Girėno g. 45 veikė 412 vietų „Kapitolis“ (savininkai Gocas Šmerelis ir Gordonas Pinchusas. Pajamos per metus 120 000 Lt) ir 308 vietų „Liaudies namų“ kino teatras (pajamos per metus 97 950 Lt), įsikūręs Dariaus ir Girėno g. 60.

1939 m. Šiaulių krašto aplinkiniuose miestuose ir miesteliuose veikė šie kino teatrai: Joniškyje 306 vietų  „Gintaras“ (savininkai J. Butkus ir J. Šimkūnas. Pajamos per metus 30 500 Lt), Kelmėje 192 vietų kino tetras, kurio savininkas buvo Šaulių būrys (pajamos per metus 2 000 Lt), Kuršėnuose „Kino“, Mažeikiuose 174 vietų „Žvaigždė“, kurio savininkas buvo Savivaldybė (pajamos per metus 23 600 Lt), Radviliškyje 347 vietų „Lituanika“ (savininkas S. Krišinskas), Žagarėje 210 vietų „Mėnulis“ (savininkas J. Briedis. Pajamos  per metus 13 000 Lt) ir kt.

Šeduvą, Rozalimą, Pakruojį, Lygumus, Kuršėnus, Joniškį ir kitas Šiaulių apskrities apylinkes aptarnavo du garsinio kino įrenginiai „Philips“ ir „Forum“ (Mikalauskas V. Kinas Lietuvoje: Nuo atrakciono iki nacionalinio kino meno. Vilnius: „Margi raštai“, 1999, p. 324-326).

Tarpukario Šiauliai ir kinas
1926 m. lapkričio mėn. žurnale „Karys“ žinutėje „Lietuviškas kinas“ rašoma:  „Nesenai įsisteigė nauja Lietuvos kino filmų agentūra „Lietfilm“, kuri nusistačiusi nutraukti žymesnius Lietuvos gyvenimo atsitikimus ir rodyti juos Lietuvoj ir užsieniuose.

Spalio 28 d. Kaune, „Rekordo“ salėj įvyko minėtos filmos pirmas mėginamasis demonstravimas, kuriame parodė iš mūsų Respublikos Prezidento gyvenimo ir darbų, V. Žemės ūkio parodą Šiauliuose, P. Vileišio laidotuves ir kt.“ (Lietuviškas kinas. „Karys“, 1926, Nr. 45, p. 371). Tai bene pirmas oficialus paminėjimas apie Šiauliuose darytą filmavimą, parodytus dokumentus ir vaizdus iš Žemės ūkio parodos Šiauliuose.

1928 m. gegužės 14 d. Šiauliuose buvo švenčiama Tautos šventė. Šiauliečiai buvo kviečiami kaip galint gražiau papuošti savo namus ir patys šventėje dalyvauti. Buvo pranešta, kad visos iškilmės ir miestas bus filmuojamas. Tuo tikslu iš Rygos buvo pakviestas specialus kino operatorius.

1928 m. gegužės 15 d. laikraštis „Šiaulietis“ rašė: „Vietinis iškilmių komitetas gegužės 15 d. iš Rygos pakvietė specialų kino operatorių, kuris darys kino nuotraukas Tautos šventės iškilmių ir paties miesto.

Vėliau filmas bus demonstruojamas Šiaulių ir kituose kinematografuose. Dėl to miestas turėtų pavyzdingai susitvarkyti ir pasipuošti, o gyventojai skaitlingai dalyvauti iškilmėse, kad ir mūsų vaikams paliktų tikras taip brangios šventės vaizdas“ (Tautos šventė. Filmas. „Šiaulietis“, 1928 gegužės 15, p. 1, 2).

1928 m. gegužės 22 d. laikraštis „Šiaulietis“ pranešė: „Visos iškilmės buvo filmuojamos iš Rygos pakviesto kino operatoriaus. Šiomis dienomis filmas bus demonstruojamas vietos kinematografuose, kur mačiusieji pamatys iškilmes, o dalyviai – patys save“ (Gegužės 15 d. iškilmės Šiauliuose. „Šiaulietis“, 1928 gegužės 22, p. 1-2).

Tautos šventės iškilmių Šiauliuose metu nufilmuotas filmas buvo operatyviai Rygoje sumontuotas ir praėjus dviem savaitėms parodytas miesto kino teatruose. 1928 gegužės 29 d. laikraštis „Šiaulietis“ rašė: „Tautos šventės iškilmių eigos filmas jau iš Rygos atvežtas į Šiaulius ir demonstruojamas „Splendid-Palace“ ir Liaudies namuose. Pastebėta, kad nuotraukos gana geros ir prisukta jų apie 600 metrų. Be to, tas pats kino operatorius reklaminiais tikslais yra nufilmavęs „Batą“, Frenkelio fabriką ir kitur“ (Tautos šventės iškilmių eigos filmas.  „Šiaulietis“, 1928 gegužės 29, p. 2).

(Bus tęsinys)

2020 01 09 16

Į „Kapitol“ kino teatrą atžygiuoja 8-ojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko karių kolona. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkimio.

Į viršų