facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)
Peilių galąstojai
Šiauliuose peilius galąsdavo vietiniai amatininkai lietuviai, žydų tautybės atstovai ir iš svetur atvykę klajojantys peilių galąstojai. Jie su kilnojamaisiais galąstuvais vaikščiodavo po miestiečių namus ir siūlydavo savo paslaugas peilius, dalgius, kirvius, pjūklus, įvairius kitus įrankius ir instrumentus. Šie amatininkai šiauliečių namuose aštrindavo peilius, dalgius, kirvius ir kitus pjaunamus ir kertamus daiktus. Taip pat jie galąsdavo įrankius ir instrumentus įvairioms miesto įmonėms ir dirbtuvėms.

Puodžiai
Puodžiaus dirbtuvių daugiausia buvo Kuršėnuose ir aplinkiniuose Šiaulių apskrities miesteliuose. Puodžių buvo ir Šiauliuose. Jų dirbtuvės veikė visus metus. Puodžiai Kuršėnuose, Šiauliuose laikė mokinius. Kuršėnuose mokslas trukdavo trejus metus, vėliau mokymosi laikas ima trumpėti, kai trūksta sukėjų. Apie šio amato mokymąsi Kuršėnų puodžiai sakydavo: „Jeigu būtų lengva, tai puodžių būtų tiek pat, kaip šiaučių, kriaučių.“

Kuršėnuose mokinys, išmokęs žiesti kokius nors indus, už juos jau gaudavo atlyginimą, tiesa, kartais trečdaliu mažesnį negu meistras už tą patį darbą.

1912 m. amato įgijimas Kuršėnuose buvo tokiu būdu pažymėtas: puodžiai vainikais apipynė varstotą, ant jo galvutės pastatė butelį degtinės su užmautu ant kalelio riestainiu. Mokinys atkimšo butelį, pasveikino meistrus ir pradėjo vaišes  (J. Kudirka. Kaip buvo mokomasi puodžiaus amato. „Kraštotyra“, 1969, p. 150-151, 152).

1938 m. keramikos kursus Viekšnių puodžiams surengė Švietimo ministerija („Amatininkas“, 1938, Nr. 14/15, p. 2).

Amatininkai į puodininkystę orientavosi todėl, kad žaliava buvo pigi ir darbas lengvesnis, pelningesnis, ir gaminius buvo galima greičiau parduoti.

Račiai
Ratus, tekinius, stebules ir kitas medines kinkomojo transporto priemones gamino amatininkai, vadinami račiais. Kadangi  tarpukario Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo paplitęs kinkomasis transportas, arklių traukiami vežimai, tai paklausa ratams buvo didelė. Atsirado ir meistrų, kurie specializavosi – buvo ratlankių lenkėjų, ratų dirbėjų ir kitų račių.

Dar ratus, ratlankius, stebules ir įvairius tekinius gamino staliai, kalviai ir kiti amatininkai. Savo dirbinius račiai pardavinėjo mugėse ir turguje. Dirbo ratus ne tik pavieniai amatininkai, bet ir dirbtuvės. 1940 m. Šiauliuose buvo Lukoševičiaus Adolfo ratų dirbtuvė Dvaro g. 126.

Rankdarbių dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo šešios rankdarbių dirbtuvės: Elijasienės S. Varpo g. 13, Jurkinienės Marijos rankdarbių dirbtuvė Aušros 58, Malcevičienės F. rankdarbių dirbtuvė, Riazanskaitės J. Stoties g. 14, Rubelienės Malkos rankdarbių dirbtuvė Vilniaus g. 160, Sirputytės Aleksandros Vilniaus g. 156, Šmuklerienė Chaja (g. 1913-06-03 Vilniuje) rankdarbė, siuvėja ir kt.  

Rašalų dirbėjai ir dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo viena rašalo dirbtuvė. Tarpukariu įvairiu Šiauliuose buvo šios rašalo dirbtuvės ir dirbo šie rašalų dirbėjai: Pesinienė Rochel (g. 1899-12-04 Alsėdžiuose) rašalų dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo miesto valdybos rašalų dirbtuvėje, Pesinaitė Šeinė (g. 1921-01-05 Kaune) rašalų dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo miesto valdybos rašalų dirbtuvėje, Pesinaitė Chase (g. 1924-12-21 Šiauliuose) rašalų dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo miesto valdybos rašalų dirbtuvėje, Pežėno Makso rašalo dirbtuvė Pagyžių g. 135, Trečioko J. rašalo dirbtuvė „Gintaras“ Vilniaus g. 273 ir kt.

Šepečių dirbėjai ir dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo 7 šepečių dirbtuvės ir juose dirbo šie šepečių dirbėjai ir gamintojai: Abelskis Berelis (g. 1915-07-23 Anykščiuose) turėjo šepečių ir virvių dirbtuvę Venclauskio g. 94. Vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbėjų šepečių dirbtuvėje mieste, Abelskis Izraelis (g. 191-12-25 Vladimire, Rusijoje) šepečių dirbėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje mieste, Abelskienė Zlatė (g. 1921 Bazilionuose, Šiaulių aps.) šepečių dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje mieste,  Chaitimo F. šepečių dirbtuvė Dariaus ir Girėno g. 32, Černinaitė Gita (g. 1920-06-15 Šilalėje, Tauragės aps.) šepečių darbininkė, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje, Eljašovienė Chana (g. 1903 Raseiniuose) šepečių dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo miesto šepečių dirbtuvėje, Levinaitė Pese (g. 1894 Tirkšliuose) šepečių dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo savivaldybės šepečių dirbtuvėje, Levitanienė Ševe (g. 1906 Tauragėje) šepečių dirbėja, Levitanas Zusmanas (g. 1908-05-06 Viduklėje) šepečių dirbėjas, Judelevičienė Maša (g. 1900-10-08 Vilkaviškyje) šepečių dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje mieste, Judelevičiaus Vulfo šepečių dirbtuvė Vilniaus g. 223, Grodnikienė Libė (g. 1902 Šiauliuose) šepečių specialistė, Grodzenskis Josefas (g. 1928-04-10 Šiauliuose) šepečių dirbėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje, Grosmanienė Gene (g. 1914-05-28 Šiauliuose) šepečių gamintoja, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje, Funkas Aronas (g. 1902-06-08 Višakio Rūdoje, Marijampolės aps.) šepečių gamintojas, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje), Krasnauskis Chaimas (g. 1927-05-10 Šiauliuose) šepečių meistras, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje, Nachimovas Chaimas (g. 1909-10-03 Kavarske) šepečių dirbėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje, Noikienė Roza (g. 1906 Bazilionuose, Šiaulių aps.) šepečių specialistė, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje mieste, Olšvangas Alteris (g. 1904-05-12 Nemakščiuose, Raseinių aps.) šepečių dirbėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje, Raizas Šaja (g. 1909-07-24 Šiauliuose) šepečių dirbėjas, Reznikienė Base (g. 1906 Marijampolėje) šepečių dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo šepečių dirbtuvėje, Ronderienė Sara (g. 1898-01-16 Telšiuose) šepečių dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo miesto šepečių dirbtuvėje, Šalkevičius Boruchas (g. 1918-10-07 Lodzėje, Lenkijoje) šepečių dirbėjas, Zakienė Ida (g. 1899-07-08 Šakiuose) šepečių dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo geto šepečių dirbtuvėje ir kt.

Vokiečių okupacijos metais didžioji dalis žydų tautybės atstovų, neturinčių amato ar profesijos, buvo įdarbinti Danutės Venclauskaitės specialiai tam įkurtose šepečių dirbtuvėse. Taip siekta išgelbėti žydus nuo nacių susidorojimo su jais.

„Šiaulietei Danutei Venclauskaitei pavyko miesto centre atidaryti keletą dirbtuvių pirštinėms siūti, šepečiams gaminti ir pan. Šiose dirbtuvėse buvo įdarbinami neturintys profesijos ar amato žydai. Galimybė dirbti žydams bent laikinai išgelbėjo gyvybę, nes pirmiausia buvo šaudomi nedarbingi žydai“ (Bubnys A. Šiaulių getas, Vilnius, 2014, p. 61-62).

Vatos ir vilnų dirbtuvė ir verpyklos
1940 m. Šiauliuose buvo dvi vatos dirbtuvės, dvi vilnų karšyklos: Darborienės E. vilnos karšykla Putino g. 5, Gafanavičiaus G. ir Bermano A. vilnų ir vatos perdirbimo dirbtuvė „Lietuvat“ Tilžės g. 67 (įsteigta 1935 m., 1938 m. pavadinta „Lietuvos vata“) ir hidroskopinės vatos dirbtuvė Tilžės g. 223, Kutkevičiaus Prano vilnų verpykla „Vilna“ Kauno g. 10, Senderovičius Aronas (g. 1887-10-05 Šiauliuose), Senderovičius Izaokas (g. 1922-02-15 Šiauliuose) vilnų rūšiuotojas ir kt.  

Veltinių (vailokų) dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo viena veltinių dirbtuvė. Tarpukariu įvairiu laiku dirbo šios veltinių dirbtuvės:  Gafanavičiaus Chaimo vailokų ir vatos fabrikas „Sibiras“ Dvaro g. 47 (dar veltinių tūbų (voilokų) dirbtuvė „Sibiras“  Pašto g. 10). Bendrajai korespondencijai ši dirbtuvė naudojo dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtą atvirlaiškį, kurio reverse yra užrašas: „VELTINIŲ TŪBŲ (VOILOKŲ) / DIRBTUVĖ / „SIBIRAS“ / ŠIAULIUOSE, PAŠTO G-VĖ 10“,  Gelcnerio Bencelio  veltinių dirbtuvė Dvaro g. 77, Noiko Giršos Tilžės g. 222, Pomeranco Iciko Stoties g. 16 ir kt.

Veidrodžių dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo dvi veidrodžių dirbtuvės: Barono Iciko Varpo g. 29, Neimano Jokūbo veidrodžių dirbtuvė Vilniaus g. 160, 1927 m. balandžio 10 d. įsteigta rėmų ir veidrodžių stiklų dirbtuvė „Spindulys“ Tilžės g. 149  ir kt.
   
Vinių ir vielos dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo dvi vinių ir vielos dirbtuvės: Grinbergo Dovido vinių ir vielos dirbtuvė Tilžės g. 225, Kacas Leiba (g. 1907-08-15 Šiauliai)  vinių ir vielų formuotojas, vokiečių okupacijos metais dirbo vinių fabrike,  Kaco Abraomo vinių ir vielos dirbtuvė Tilžės g. 114, Kaco Jankelio vinių, vielos, šratų ir grifų dirbtuvė Tilžės g. 72 ir kt.

Virvių dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo 7 virvių ir šepečių dirbtuvės: Azbainių J. ir E. virvių dirbtuvė Eimučio g. 6, Abelskis Icikas (g. 1908 m. Anykščiuose) virvių meistras, Abelskio Berelis šepečių ir virvių dirbtuvė Venclauskio g. 9, Abelskio Saulio (g. 1904 m.) virvių ir pakinktų dirbtuvė Tilžės g. 222 (dirbtuvė įregistruota 1938 rugsėjo 7 d., uždaryta 1940.02.14), Abelskis Urija (g. 1910) virvių dirbėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo virvių dirbtuvėje, Abelskienė Rocha (g. 1914 Panevėžyje) vokiečių okupacijos metais dirbo virvių dirbtuvėje, Berkovičius Abromas (g. 1882-05-18 Jurbarke) virvių meistras, Berkovičius Mauša (g. 1919-04-22 Jurbarke) virvių meistras, Rozenbergienė Leja (g. 1918-02-01 Samaroje, Rusijoje) virvių meistrė, Rochkindo Elijos (g. 1902-04-02 Pastovyje, Vilniaus aps.) virvių dirbtuvė Trakų g. 18 (1933 m. vasario 1 d. dirbtuvėje įvyko gaisras), virvių dirbėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo virvių dirbtuvėje, Udvino Zusmano virvių dirbtuvė Dariaus ir Girėno g. 27 (savininkas Udvinas Zusmanas, g. 1893 m., gyv. Šiauliai, Dariaus-Girėno g. 27) virvių dirbėjas, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo Šiaulių miesto savivaldybės dirbtuvėje.

Žvakių specialistai
Tarpukariu buityje, apšvietimui, įvairių švenčių ir apeigų metu, šiauliečių namuose, bažnyčiose buvo naudojamos žvakės. 1940 m. Šiauliuose buvo viena žvakių dirbtuvė ir dirbo šie žvakių virėjai: Grinbergo N. žvakių dirbtuvė Kauno g. 6, Gordonaitė Ester (g. 1920-05-19 Radviliškyje) žvakių specialistė, Gordonienė Mirjam (g. 1898 m. Joniškėlyje) žvakių virėja, vokiečių okupacijos metais dirbo muilo fabrike Šiauliuose ir kt.


(Bus tęsinys)

2020 01 03 37

Račius. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio

2020 01 03 38

Rankdarbių dirbtuvėje. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Į viršų