facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                                        
Kalkių degintojai
Pirmasis Lietuvos kalkių fabrikas pradėjo veikti Šiauliuose, Gubernijoje 1924 m. kovo mėnesį ir gamino kalkes. 1940 m. Šiauliuose buvo viena kalkių degintojo Vainero Giršo (g. 1872-03-20 Grinkiškis) kalkių deginimo dirbtuvė Pelkės g. 3.

Kaminkrėčiai
Tarpukariu Šiauliuose namai buvo apšildomi anglimis, malkomis ir kitu kuru. 1940 m. Šiauliuose buvo du kaminkrėčiai. Šiauliečių namuose prižiūrėjo, valė kaminus ir krosnis šie kaminkrėčiai: Dambrauskas, Žvyro g. 9,  Bronickas Petras, Smėlio g. ir kt. Buvo tikima, kad pamatyti mieste kaminkrėtį yra laimė.

Karstų, kryžių ir paminklų dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo 6 kryžių ir karstų dirbtuvės. Tai – Cesevičiaus Broniaus kryžių ir karstų ir dailės dirbtuvė Tilžės g. 198, Klykausko J. paminklų ir kryžių dirbtuvė Kalinausko g. 10 (buvusi Pakartuvių g. 10), Krivicko Antano karstų ir bažnytinių darbų dirbtuvė Rūdės g. 14, Liniovo N. akmens kryžių dirbtuvė Dariaus ir Girėno g. 49, Mrozinskio Jono paminklų dirbtuvė Tilžės g. 125 (Mrozinskis J. 1882-1942. Dirbtuvė įkurta 1914 m. Pakluonių (Vytauto) g. 54, vėliau Tilžės g. 126B), Važio Jono karstų, paminklų ir vainikų dirbtuvė Jasenskio g. 21 (buvusi Muziejaus gatvė. Dirbtuvė turėjo keturių eilučių neapibrėžtą antspaudą-užrašą „JONAS VAŽYS / Šiauliai, Muziejaus 21/ PAMINKLŲ, KARSTŲ IR VAINIKŲ / DIRBTUVĖ“ ) ir kt.

Klijų dirbtuvės
Tarpukariu Šiauliuose buvo viena klijų dirbtuvė. Įvairiu laiku mieste dirbo šios klijų dirbtuvės: Frenkelio J. Vilniaus g. 72, Bermano Solomo Vilniaus g. 213, klijų dirbtuvė „Gintaras“ Vilniaus g. 273 (aliejiniai „Gintaro“ klijai), klijų fabrikas „Herkules“ Lieporių k. Šiauliai ir kt.

Kreidos ir gipso dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo trys kreidos gaminių dirbtuvės: Cikinskienės Rachilės kreidos dirbtuvė „Kreida“ Dvaro g. 47, Cveigienės Gindos (g. 1903-03-07 Kelmėje) gipso dirbtuvė Tilžės g. 106, Gaitelbando Judelio (g. 1910-03-30 Šiauliuose) kreidos meistras, vokiečių okupacijos metais dirbo kreidos dirbtuvėje, Gaitelbando Abraomo kreidos dirbtuvė Dvaro g. 52, Rabinavičiaus E.  kreidos dirbtuvė Tilžės g. 125 ir kt.

Krosnininkai    
1940 m. balandžio 2-20 dienomis Šiauliuose buvo surengti krosnių statybos amatininkams kursai. Juose buvo dėstoma: brėžiniai, krosnims ir dūmtraukiams statyti medžiagos ir statomi jiems reikalavimai, įvairių tipų dūmtraukiai ir krosnys, krosnims ir dūmtraukiams statyti darbo ir medžiagų normos, šildomieji paviršiai ir jų normos ir kt. Kursai buvo nemokami. Į juos buvo priimami vyrai, mokantys skaityti ir rašyti ir dirbę prie krosnių statybos. Baigusiems kursus ir savarankiškai atlikusiems  vienerių metų praktiką buvo išduoti pažymėjimai (Krosnių statybos amatininkams kursai Šiauliuose. „Įdomus mūsų momentas“ 1940 kovo 24, p. 4).

Tarpukariu Šiauliuose pastatų apšildymui buvo statomos krosnys. 1940 m. Šiauliuose buvo vienas krosnininkas ir krosnis mūrijo šie amatininkai:  Blochas Šolomas (g. 1910-05-08 Šiauliuose), Daukša A. Pagyžių g. 130 (dar Vilniaus g. 172), Kanas Oskaras Stoties g. 2, Judeika Višinskio g. 12a, Rozenas Dovidas  Pagyžių g. 145, Šubertas Pagyžių g. 62 ir kt.  

Malūnininkai ir malūnai
1799-1815 m. Šiauliuose dirbo po vieną vėjo ir vandens malūnus, kurie buvo pastatyti dar 1771 m. 1797 m. jie iš Šiaulių ekonomijos nuosavybės perėjo miesto rotušei. 1831-1841 m. Šiauliuose veikė 1 vandens ir 2 vėjo malūnai. 1845-1858 m. Šiauliuose malė 1 vandens, 3 vėjo malūnai (V. Gojco, A. Katanskio ir V. Jagmino) ir 5 garo malūnai (V. Gojco, J. Matematiko, M. Matematiko, K. Aizenštato ir A. Kaminsko).

Šiauliuose, prie Arklių turgavietės (dabar Žalgirio g.), nuo 1871 m. veikė stiebinis vėjo malūnas (1924-aisias nugriautas). 1875 m. Šiauliuose dirbo 4 malūnai. Tai Zubovų Gubernijos dvaro, Lieporių, Šimšės ir Žaliūkių vėjo malūnai.

1901 m. apie Zubovų garinį malūną laikraštis „Darbininkų balsas“ rašė: „Meistras gauna 100 rub. per mėnesį, 4 malūnininkai – po 35 rub., butą ir malkų. Darbininkų – 30 vyrų, gauna po 11-13 rub.  Dirba po 12 val. Malūnas dirba dieną ir naktį. Be to, yra 10 moterų, kurios lopo maišus ir gauna po 35 kap. per dieną (Malūnas garinis. „Darbininkų balsas“, 1901, Nr. 1, p. 22).

1903 m. Šiauliuose ir apylinkėse veikė 3 vėjo malūnai: Šimšės, Lieporių ir Žaliūkių, kurie veikė ir tarpukariu. XX a. pradžioje Šiauliuose, šalia dabartinio Prūdelio stovėjo vandens malūnas. Šiauliuose, Vytauto g. stovėjo vėjo malūnas. Šimšėje, dabartinėje Vilniaus gatvėje, kadaise stovėjo mūrinis kepurinis vėjo malūnas (Šimšės malūno projektas. 1909 m. Rusų k. KAA, F.I-473, ap. 1, b. 4822, lp. 13).

Lieporiuose nuo 1932 m. kepurinį vėjo malūną turėjo Kazys Brazas. Žaliūkiuose vėjo malūną iki 1935 m. valdė Gustavas Danielis. Po jo mirties šį malūną perėmė vienas iš Gustavo Danielio sūnų Evaldas, kuris šiame malūne dirbo iki 1941 m.

1940 m. Šiauliuose buvo 6 garo ir elektros malūnai. Bero I. ir Šifmano A. garinis malūnas Tilžės g. 87 (savininkai Beras Icikas, g. 1885 m., Šifmanas Aronas, g. 1872 m,. ir Rubinšteinas Faivušas, g. 1865 m. Malūnas įregistruotas 1938 m. rugsėjo 28 d. Jis buvo motorinis ir vienas galingiausių Šiauliuose, jame dirbo dešimt darbininkų). Taip pat Lazdinio Jono garo malūnas Basanavičiaus g. 81, Kalmanavičiaus garo malūnas Dvaro g. 118, Kameneco garo malūnas Vilniaus g. 90, Kveito U. malūnas (veikė nuo 1899 m.), jame dirbo apie dešimt darbininkų; Mikšo garo malūnas Vilniaus g., Navickio Izidoriaus malūnas ir lentpjūvė ir drožlių dirbtuvė (Izidorius Navickis g. 1863. Įmonė įregistruota 1938 spalio 10 d.), J. Basanavičiaus g. 23, Peisachavičiaus Lazerio (dar Peisahavičius, Peisachovičius)  motorinis malūnas Tilžės g. 138 (dar Tilžės g. 260b), Jono Semaškos garinis malūnas Kauno g. priešais geležinkelio stotį (atidarytas 1924 m. vasario 6 d., pardavė garinį malūną ir lentpjūvę 1924 m. birželio  6 d.), Stosevičiaus B. motorinis malūnas Vilniaus g. 36, Toibiso Peisacho motorinis malūnas Vilniaus g. 65. Goco Leibos 1878 m. įsteigtame malūne dirbo 12 darbininkų. Movsono ir Beitlerio malūne dirbo 20 darbininkų,  1924 m. lapkričio mėnesį Šiauliuose, Vilniaus ir Lauko gatvių kampe (Mikšio name) pradėjo veikti elektrinis malūnas, Rubinšteino Faivušo (g.  1865 02 03 Šiauliuose)  malūnų ir girnų įrengimų dirbtuvė (dar girnų fabrikas ir malūnų dalių įrengimų dirbtuvė) Kauno g. 2 (Rubinšteino F. Akcinė bendrovė „Girnos“, veikusi dar Verdulių g. 6 buvo vienintelis girnų fabrikas Šiaurės Lietuvoje)  ir kt.

Tarpukariu Šiauliuose dirbo šie malūnininkai: Bederis Samuelis (g. 1895 03 10 Šiauliuose), Goldinas Jankelis (g. 1905-04-06 Kėdainiuose), Noikas Maušas (g. 1882-10-17 Padubysio vls., Šiaulių aps.) malūnininkas, dirbo savo malūne Šiauliuose, Peisachavičius Leizeris (g. 1893-05-10 Šiauliuose) vokiečių okupacijos metais dirbo malūnininku artelėje „Duona“, Taubusas Hiršas (g. 1892-08-12 Kėdainiuose) dirbo malūne Šiauliuose, Taubusas Peisachas (g. 1906-05-01 Kėdainiuose) dirbo malūne Šiauliuose, Zaksas Joselis (g. 1898-03-04 Varniuose) ir kt.  (plačiau žiūr.: J. Nekrašius „Šiaulių malūnininkystė (XVII a. I pusė – XXI a. pr.)“. „Šiaulių naujienos“, 2018 lapkričio 3, p. 6; 2018 lapkričio 10, p. 6).     

Muilo virėjai ir dirbtuvės
1930 m. Šiauliuose buvo 5 muilo dirbtuvės, 1940 m. – 4. Juose dirbo šie muilo virėjai: Abramsono M. ir Gordono Judelio (g. 1883 Radviliškyje. Muilo virėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo muilo fabrike) muilo dirbtuvė, Apšteinas Leiba (paprastas ir tualetinis muilas. Firmos ženklas – tigro atvaizdas),Gordonas Abromas (1921-10-05 Šiauliuose) tehnikas, vokiečių okupacijos metais dirbo muilo fabrike), muilo dirbtuvė „Kirvis“ Kauno g. 5, Edelšteinienės J. Tilžės g. 240, Edelšteino Alterio (g. 1893-02-16 Šiauliuose. Muilo ir tepalų meistras) Pagyžių g. 105,  Gordono Judelio muilo dirbtuvė Verdulių g. 9, Grinbergo N. muilo dirbtuvė „Tigras“ Kauno g. 6, muilo ir parfumerijos dirbtuvė „Neptun“ Tilžės g. 178, akcinės bendrovės „Ch. Zivas ir Ko“ [(akcininkai ir savininkai Zivas Chaimas g. 1860-07-07 Šiauliuose), Gecas Icikas (g. 1882-12-10 Mažeikiuose) ir Zivas Leiba (g. 1901-08-19 Šiauliuose) muilo virėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo meistru, muilo virėju laboratorijoje „Tekalin“, Rachmilis Heselis (g. 1876-01-25 Užventyje) muilo virėjas, garinis muilo ir tepalų fabrikas gaminti muilą, tepalą, vašką ir kitas technines ir chemines prekes Stoties g. 25, muilo fabrikas „Žemaitija“ Stoties g. 2 ir kt.

Skalbėjos ir skalbyklos
1940 m. Šiauliuose buvo trys skalbyklos ir dirbo šios skalbėjos: Bergienė Chana (g. 1899-10-11 Tauragėje) skalbėja, Gurnačo A. skalbykla „Baltoji gulbė“ Vilniaus g. 162, Dubčanskienė Amirė (g. 1906-06-06 Tauragėje) skalbėja namie, Jozėno skalbykla „Konkurencija“ Vilniaus g., Faivušaitė Jentė (g. 1922-10-21 Šiauliuose, rūšiuotoja, vokiečių okupacijos metais dirbo geto skalbykloje),  skalbykla „Klaipėda“ Vilniaus g. 223, Kaplanienė  Brainė (g. 1904-03-16 Radviliškyje) skalbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo geto skalbykloje, Maldučio Juozo skalbykla Aušros al. 64b, Nemzelio E. skalbykla Tilžės g. 143,  Ovšovičienė Šeinė (g. 1872-01-14 Tauragėje), Statkaus P. skalbykla Vilniaus g. 139, skalbykla ir cheminis valymas Bažnyčios g. 60 (atidaryta 1928 m. vasario mėnesį), Šusterienė Šeinė (g. 1909-10-06 Žarėnuose) skalbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo geto skalbykloje), Tacienė Sorė (g. 1900-10-29 Raseiniuose) skalbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo geto skalbykloje ir kt.

Stikliai ir stiklių dirbtuvės
Stikliai buvo keliaujantys ir dirbantys vietoje savo dirbtuvėje. Vieni iš jų keliaudavo per žmones ir sudėdavo langų stiklus ar tai išdaužtus, ar naujuose namuose. Kiti dirbo savo dirbtuvėje ir atlikdavo su stiklu susijusius darbus. Jų pagrindiniai įrankiai buvo liniuotė ir stiklui rėžti peiliukas. Stiklių dirbtuvėje buvo galima rasti įvairių rūšių stiklų langams, paveikslų rėmams ir kt.

1940 m. Šiauliuose dirbo vienas stiklius. Įvairiu laiku mieste dirbo šie stikliai: Cimbalistas Jochelis (g. 1880-03-07 Šiauliuose), Cimbalistas Henechas (g.  1902-07-02 Šiauliuose), Davidavičius Arjje (g. 1867-09-08 Pušalotas), Markusas Jankelis (g. 1879-05-05 Leckavoje, Šiaulių aps.) dirbo stikliaus padėjėju, Milneris Josefas (g. 1906-02-15 Šiauliuose), Noafeldas Aronas (g. 1886-02-14 Vokietijoje), vokiečių okupacijos metais dirbo  stikliumi statybos treste, Pocius Julius Pakluonių g.  85, Voinas Benesas (g. 1880-03-17 Šiauliuose),  Volodka Aleksas  Jasinskio g. 15 ir kt.

(Bus tęsinys)

19 12 28 55

Skelbimas laikraštyje „Šiaulių naujienos“ 1925 m. birželio 21 d. p. 3.

19 12 28 39

Klijų dirbtuvės„ Gintaras“ logotipas. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Į viršų