facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                                  
Nuo amatininko dirbtuvės iki fabriko
1920 m. Šiauliuose buvo pramonės įstaigų: V rūšies (apie 40 darbininkų) – 3, VI rūšies (10-20 darb.) – 2, VII rūšies (5-10 darb.) – 16 (Ūkis. „Sietynas“, 1920, Nr. 20, p. 17). Pagal Šiaulių technikos inspekcijos duomenis, 1930 m. Šiauliuose iš viso veikė 74 įmonės, iš jų 5 odų, 6 saldainių fabrikai, 1 alaus bravoras, 6 limonado dirbtuvės, 5 muilo, po 2 linų, virvių vijimo, dešrų gamybos ir kitos dirbtuvės, po 1 chemijos, avalynės, gilzių, vinių, dažų, galanterijos, kojinių, konservų, klijų, šilkinių audinių, popieriaus maišelių, sacharino, 9 malūnai, 4 spaustuvės, 3 baldų ir limonado dirbtuvės ir kitokia veikla užsiimančios įmonės. Šiauliuose dar buvo 38 kepyklos, 6 pieninės, 5 gatvės fotografai. Mieste veikė 8 bankai.

1932 m. visame Šiaulių mieste ir apskrityje buvo 138 pramonės įmonės, jose dirbo daugiau kaip 2807 darbininkų. Dauguma šių pramonės įmonių buvo Šiaulių mieste. Tai 9 žemės ir akmens pramonės įmonės (plytų, koklių, kalkių ir kt. gamyba), 7 metalų ir mašinų, 6 odų ir kailių dirbtuvės, 13 tekstilės, 2 linų apdirbimo fabrikai, vienas vilnų, medvilnės verpimo ir audimo fabrikas, 6 vilnų verpyklos, 21 medžio apdirbimo įmonė, 10 lentpjūvių, 9 baldų dirbtuvės, 8 popieriaus ir poligrafijos įmonės (iš jų 1 popieriaus ir kartonažo gamybos įmonė), 2 knygrišyklos, 39 maisto produktų įmonės, 9 malūnai, 5 kirpyklos, 8 saldainių dirbtuvės, 23 drabužių ir avalynės pramonės įmonės (iš jų 5 siuvyklos), 9 mezginių ir trikotažo dirbtuvės, 2 elektros stotys ir 3 kitos pramonės įmonės.

1933 m. gruodžio 2 d. laikraštis „Lietuvos aidas“ nurodė, kad  svarbesnės pramonės įmonės Šiaulių mieste buvo šios: saldainių fabrikai „Rūta“ ir „Birutė“, Frenkelio odų fabrikas, brolių Nurokų administracijos odų fabrikas, muilo fabrikas, Zivo Ch. muilo fabrikas, linų fabrikas „Semlin“, tekstilės fabrikas „Globus“, dažų fabrikas „Star“, gilzių fabrikas „Ryga“, alaus bravoras „Gubernija“, chemijos fabrikas „Hilka“, bulvių produktų gamintuvė „Glukozė“, spaustuvės „Viltis“ ir „Grafika“, trikotažo dirbtuvė „Elegant“, vaisvynių dirbtuvė „Gintaras“, D. Valiulio mašinų mechaninė dirbtuvė ir špyžio liejykla ir kiti fabrikai ir dirbtuvės. Šiaulių apskrityje daugiausia veikė smulkios pramonės įmonės, malūnai ir lentpjūvė, amatininkų dirbtuvės, kuriuose dirbo amatininkai ir įvairių profesijų specialistai.

1933 m. Šiaulių apskrityje buvo išpirkta per 816 pramonės verslo liudijimų. Šiaulių mieste ir apskrityje buvo 1478 prekybos įstaigos (Šiaulių pramonė ir amatai. „Lietuvos aidas“, 1933 gruodžio 2).

1934 m. Šiaulių miesto ribose stambesnių  ir smulkesnių pramonės įmonių veikė 213, į šį skaičių neįeina tos įmonės ir dirbtuvės, kuriose be savininko dirbo tik vienas samdomas darbininkas (A. Pocius. Šiaulių miesto pramonė. „Mūsų kraštas“, 1934 gegužės 20, p. 4).

1936 m. Šiaulių mieste buvo 320 pramonės įmonių, o 1937 m. - 457 pramonės įmonės ir dirbtuvės. Pagal Pramonės įmonių, esančių Šiaulių I apylinkės mokesčių inspekcijos ribose 1941 m., sąrašą Šiauliuose 1940 m. veikė 67 maisto išdirbimo ir jo paruošimo pramonės įmonės. Iš jų: 35 kepyklos, po 5 kavos cikorijos ir salyklos, limonado, dešrų dirbtuvės, po 2 bulvių produktų gamybos, žarnų apdirbimo, pipirų įpakavimo, medaus gamybos ir sulčių (sunkos) dirbtuvės, 4 saldainių dirbtuvės, po 1 sacharino tablečių ir pieno produktų dirbtuvės, 1 aliejaus fabrikas. Be to, dar veikė 42 tekstilės išdirbinių įmonės, iš jų: 23 nėrinių dirbtuvės, po 6 kojinių ir nosinių, korsetų dirbtuvės, 3 linų apdirbimo fabrikai, po 1 audinių, batams raištelių, įvairių juostų dirbtuvės, 1 tekstilės fabrikas.

1940 m. mieste veikė 657 įmonės ir amatininkų dirbtuvės, iš jų maisto išdirbimo ir jo paruošimo – 67, tekstilės išdirbinių – 42, odos ir avalynės – 77, geležies išdirbinių – 53, technikinių ir mechaninių dirbtuvių – 9, susisiekimo transporto – 58, įvairi pramonė ir amatai – 351.         

Šiauliuose buvo 9 techninės ir mechaninės dirbtuvės, po 4 cheminės techninės ir mechaninės girnų ir kitų dalių dirbtuvės, 1 elektro mechaninė dirbtuvė, 1 spyruoklių dirbtuvė, 1 brūžuoklių (dildžių) fabrikas.  Be to Šiauliuose dar veikė kitos įmonės ir dirbtuvės bei įvairūs amatininkai ir specialistai, iš viso 351. Iš jų: 120 siuvyklų, 34 kirpyklos, 16 baldų dirbtuvių, 12 laikrodininkų, 9 kailininkai ir fotografai, 8 knygrišyklos ir dantų technikai, dėžučių ir maišelių dirbtuvių, 7 virvių ir šepečių dirbtuvės, dažyklos, veltuvės ir valyklos, 7 staliai, 6 lentpjūvės, gariniai malūnai, kryžių ir karstų, rankdarbių dirbtuvės, 5 spaustuvės, kepurių gamybos dirbtuvės, 4 grožio salonai, muilo dirbtuvės, po 3 įvairios medžiagos apdirbimo, lako ir tepalų, portretų padidinimo, sodos, kreidos gamybos dirbtuvės, 3 skalbyklos, techninės laboratorijos, po 2 ratams tepalų ir kitų tepalų, skrybėlių, foto ir iškabų dirbtuvės, 2 cemento, muzikos instrumentų taisymo, veidrodžių vinių ir vielos dirbtuvės, vilnų karšyklos, vatos dirbtuvės, 2 kaminkrėčiai, auksakaliai, po 1 plytų, žvakių, pintų krepšių, automobilių taisymo, lako, tepalų, šlifavimo, ratų, siuvinėjimo dygsniu dirbinių, veltinių (vailokų), vulkanizacijos, bidonų, rašalo, plisavimo, indų, kalkių deginimo, gipso, plunksnų, linų ir špagato, klijų, dailės, dažų, knatų, radijo dirbtuvių, 1 laboratorija, verpykla ir dažykla, alaus darykla,  po 1 audėją, stogdengį, krosnininką, stiklių ir kt.

Cemento dirbtuvės
Tarpukariu Šiauliuose statyboms buvo tiekiamas cementas ir iš jo gaminami įvairūs dirbiniai, antkapiai, borteliai ir kt. 1940 m. Šiauliuose buvo trys cemento dirbtuvės: Alfonso Bambineko cemento dirbtuvė Stoties g. 19, Leichinienės cemento dirbinių dirbtuvė Arklių rinka 9 ir Tučkaus Jono cemento dirbtuvė Kapų g. 18 ir kt.

Chemijos ir tepalų dirbtuvės
1940 m. mieste buvo 4 cheminės techninės dirbtuvės. Iš jų išsiskyrė chemijos-farmacijos laboratorija „Galen“, kuri gamino įvairią kosmetiką, parfumeriją ir kitokius preparatus.

Tarpukariu Šiauliuose įvairiu laiku dirbo šios chemijos ir tepalų įmonės ir dirbtuvės: Banikovo Sergiejaus cheminė-techninė dirbtuvė Vilniaus g. 37, Bradė Boruchas (g. 1914 02 28 Plateliai) technikas-chemikas, vokiečių okupacijos metais dirbo techno-cheminėje dirbtuvėje, Braudė Motelis (g. 1918-05-15 Plateliuose, Kretingos aps.) technikas-chemikas, vokiečių okupacijos metais dirbo chemijos dirbtuvėje Šiauliuose, Braudė Tamara (g. 1917 03 04 Šiauliai) chemikė, vokiečių okupacijos metais dirbo techno-cheminėje dirbtuvėje, Gordonaitė Chaja (g. 1922 06 15 Telšiai) technikė-chemikė, vokiečių okupacijos metais dirbo cheminėje dirbtuvėje, Grinbergienė Ana (g. 1898 04 18 Rietavas) chemikė laborantė, vokiečių okupacijos metais dirbo cheminėje laboratorijoje, Grinbergo Nochumo ratams tepalų dirbtuvė „Liūtas“ Žaliūkių g. 4, Grinbergo Nochumo ir Gerco Berelovičiaus (dar Fridmanas Ch.) pilnosios bendrovės tepalų ratams, muilo, žvakių ir sodos dirbtuvė Kauno g. 6 (Grinbergas Nochumas g. 1888, Šiauliai, Dariaus ir Girėno g. 46, Gercas Berelovičius, g. 1889, gyv. Šiauliai, Vilniaus g. 64. Įmonė įregistruota 1938 gegužės 24 d.), Gordono Saulio ir Rolapo Artūro chemijos, lako ir tepalų dirbtuvė Kauno g. 17, chemijos-farmacijos laboratorija „Galen“ Vilniaus g. 146 („Galen“ 1922 m. rugsėjo 5 d. įkūrė vaistininkas provizorius Kazimieras Kazlauskas. Laboratorijos bendradarbiai Stanislava Kazlauskienė g. 1891), Kolmano E. ir Epelio L. cheminio lako dirbtuvė Tilžės g. 74 (Kolmanas Kuselis g. 1895 m. sausio 23 d., Epelis Leizeris g. 1891 m. gruodžio 13 d. Bendrovė įregistruota 1939 m. gegužės 30 d.), Šapiro Jankelio  (g. 1891 m.) cheminė dirbtuvė „Sigro“ Vilniaus g. 211, Šapiro Jokubas (g. 1891 05 05 Šiauliai) technikas-chemikas, vokiečių okupacijos metais dirbo techno-cheminėje dirbtuvėje, Šapirienė Ester (g. 1893 03 15 Telšiai) technikė-chemikė, vokiečių okupacijos metais dirbo techno-cheminėje dirbtuvėje,  Šapiro Leizeris (g. 1921 07 28 Kaunas), technikas-chemikas, vokiečių okupacijos metais dirbo techno-cheminėje dirbtuvėje, Šapiro Samuelis (g. 1905 06 04 Šiauliai) chemikas, vokiečių okupacijos metais dirbo cheminėje dirbtuvėje, Šapiraitė Tamara (g. 1924 06 15 Kaune) technikė-chemikė, vokiečių okupacijos metais dirbo techno-cheminėje dirbtuvėje, Šliomovičiaus Samuelio (g. 1879 02 28 Pajūris) tepalo dirbtuvė, chemijos dirbtuvė „Trikampis“ Kauno g. 18, Rasifelas Mausiejus (g. 1912 01 17 Raičiai, Lenkija)  cheminių išdirbinių dirbėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo cheminėje dirbtuvėje „Jūratė“, Raisfeldienė Regina (g. 1918 08 19 Viena, Austrija) chemikė, kosmetinių dirbinių išdirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo cheminėje dirbtuvėje „Jūratė“, Rastauskienė Liuba (g. 1910 05 18 Šiauliai) tepalų dirbėja, vokiečių okupacijos metais dirbo cheminėje dirbtuvėje „Tekalin“, Volpės Iljos chemijos-bakteriologijos laboratorija medicinos bakteriologinėms ir techninėms analizėms atlikti (savininkas Volpė Ilja, 1896-1985), Ch. Zivo ir Ko muilo ir tepalų fabrikas (įsteigtas 1879 m.) Stoties g. 25 ir kt.

Laboratorijos ir laborantai
1940 m. Šiauliuose buvo 3 techninės laboratorijos. Įvairiu laiku mieste veikė šios techninės laboratorijos: Abromaičio S. laboratorija Dvaro g. 96, Brašiškio S. radijo laboratorija Valavičiaus g. 2, radijo ir elektro-technikos laboratorija „Elektra“ Vilniaus g. 184 (dar „Radio klinika“), Franko Jono techninė laboratorija P K. A. T. Višinskio g. 10b (dar P. Višinskio g. 10c), , Zeigarnikas Aronas gim. 1891 m.) laborantas, Raudonio Viktoro radiotechnikos laboratorija Dariaus ir Girėno g. 44 ir kt.
    
Lentpjūvės
1940 m. Šiauliuose buvo šešios lentpjūvės: Gordono G. lentpjūvė Kauno g. 40 (savininkas Gordonas G. (Hiršas) gim. 1893 m, gyv. Šiauliai, Pagyžių g. 88a.), Gordonienės Z. Kauno g. 40, Lazdino Jono lentpjūvė ir garo malūnas J. Basanavičiaus g. 81, Leibavičiaus Moisiejaus lentpjūvė Tilžės g. 112a, Leibavičiaus Š. D. dvi lentpjūvės ir gontų dirbtuvė Tilžės g. 110 (savininkas Leibavičius Šmuelis-Dovydas g. 1863, gyv. Tilžės g. 110), Libino N. lentpjūvė ir drožlių dirbtuvė J. Basanavičiaus g. 23, Navickio Izidoriaus lentpjūvė, malūnas ir drožlių dirbtuvė  Basanavičiaus g. ir kt.

Medžio ir miško medienos apdirbimo dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose dirbo trys medžio apdirbimo dirbtuvės: Gaidamavičiaus Kazimiero (g. 1902 04 06) medžio apdirbimo dirbtuvė „Lenta“ Dvaro g. 126 (įmonė įregistruota 1938 birželio 17 d.), Grodzenskio Geršono (g. 1879-06-16 Vilniuje) dailidė, vokiečių okupacijos metais dirbo dailide dirbtuvėje, elektrinė medžio apdirbimo dirbtuvė-džiovykla Stoties g. 2, Sarafinavičiaus Giršo (g. 1892-04-23 Panevėžio aps. Krekenava) stalius, miško medienos apdirbimas J. Basanavičiaus g. 69, Tijūnaičio A.  medžio apdirbimo dirbtuvė Gumbinės g. 4, medžio apdirbimo įmonė „Venta“ ir kt.

(Bus tęsinys)

2019 12 21 44

Chemijos laboratoriniai darbai Šiaulių berniukų gimnazijoje. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2019 12 21 45

Lentpjūvė Lietuvoje. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2019 12 21 54

Rąstų pjovimas. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Į viršų