facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)
Auksakaliai, juvelyrai ir graveriai
Vienas seniausiai žinomų juvelyrų ir graverių Šiauliuose buvo Georgas Breneris ir vėliau pagarsėjęs jo sūnus Viktoras Davidas Breneris (1871-1924). Graverio Viktoro Davido Brenerio senelis buvo kalvis, o tėvas – juvelyras, graveris ir antspaudų gamintojas. Paaugęs trylikametis Viktoras padėjo tėvui, jo dirbtuvėje atliko įvairius nesudėtingus užsakymus. Sulaukęs 16 metų Viktoras tapo kvalifikuotu graveriu. 1887 m. tėvo padedamas, įsteigė dirbtuvėlę Šiauliuose ir dirbo savarankiškai. Turėjo daug užsakymų, klientų.

Norėdamas tobulinti savo profesinius įgūdžius, 1889 m. Viktoras kartu su tėvais persikėlė į Kauną, kur pagarsėjo kaip talentingas graviravimo meistras. 1890 m. Viktoras Breneris emigravo į JAV, apsigyveno Niujorke. 1894 m. atidarė nuosavą dirbtuvėlę, kūrė juvelyrinius dirbinius, medalius, plaketes, bandė jėgas skulptūroje (V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas. Sud. J. Nekrašius, Šiauliai, 2017, p. 5-7).

Tarpukariu Šiauliuose dirbo nemažai auksakalių ir juvelyrų.  Vienas iš jų – juvelyras Melceris Aharonas. Jo juvelyrinių dirbinių dirbtuvė stovėjusi Vilniaus g. 203 numeriu pažymėtame name tarp Tilžės ir Varpo gatvės (dar Vilniaus g. 142). Jis savo gaminius žymėjo specialiu antspaudu. Dirbtuvės klientai buvo ne tik šiauliečiai, bet ir aplinkinių kaimų žmonės, atvykę į Šiaulius nusipirkti vestuvinių žiedų, papuošalų (Koskienė N. Laikraštis sujungė juvelyro šeimos gijas. „Šiaulių kraštas“, 2010 rugpjūčio 31, p. 3).

Šiauliuose dar buvo šie auksakaliai, juvelyrai, graveriai ir jų dirbtuvės: auksakalys Borakas Simonas (g. 1887-07-31 Vokietijoje) vokiečių okupacijos metais dirbo dirbtuvėje „Fainolit“, auksakalys Fišeris Abromas Vilniaus g. 158, brolių Šapiro juvelyrinė ir graviravimo dirbtuvė Vilniaus g. 134, Šterlingas Dovydas (g. 1904 Baisogaloje) auksakalys, vokiečių okupacijos metais dirbo metalo išdirbinių dirbtuvėje „Fainolit“, Volpienė Cilė (g. 1913-08-21 Šiauliuose) vokiečių okupacijos metais dirbo graviruotoja Šiaulių miesto savivaldybės dirbtuvėje ir kt.

Laikrodininkai ir laikrodžių dirbtuvės
Šiauliuose buvo prekiaujama laikrodžiais, juos taisė laikrodininkai ir jų dirbtuvės. Šiauliuose vienas iš geriausių laikrodininkų buvo Matematikas Dovidas (g. 1896-08-06 Šiauliuose), kuris 1937 m. rugpjūčio mėnesį šventė  dvidešimt penkerių metų darbo jubiliejų (Darbo jubiliejus. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 rugpjūčio 15, p. 1). Matematikas Dovidas nuo 1933 m. vasario mėn. buvo įsikūręs Bažnyčios ir Vilniaus gatvių kampe 44, o nuo 1937 m. rugpjūčio mėnesio persikėlė į Vilniaus g. 179  (Juškaus namai, Šiauliuose). Jis užsiėmė ne tik laikrodžių taisymu, bet ir jų prekyba.  

Įdomu tai, kad Šiauliuose, kioskelio bokštelyje (Vilniaus ir Tilžės gatvių kampe), buvo įrengtas Šiaulių m. savivaldybės laikrodis, bet 1932 m. kilus gaisrui kioskas gerokai apdegė ir kurį laiką jis buvo be laikrodžio. Laikrodininkas D. Matematikas laikrodį suremontavo ir tų pačių metų liepos mėnesį laikrodis buvo įtaisytas kioske (Laikrodis bus. „Mūsų momentas“, 1932 liepos 17, p. 2).

1940 m. Šiauliuose buvo 12 laikrodininkų ir laikrodžių dirbtuvių: Ąžuolo S. lietuvių dirbtuvė Šeduvos g., netoli Tilžės gatvės kampo (laikrodžių, siuvamųjų mašinų, dviračių taisykla), Baronas Icikas Vilniaus g. 207, Bretas Šolomas (g. 1922-08-22 Šiauliuose) vokiečių okupacijos metais dirbo laikrodžių dirbtuvėje, Gurvičius Chaimas Tilžės g. 157, Matematikas Auber Vilniaus g. 179, Mazuras Dovidas Vilniaus g. 168, Mendelsonas Giršas Vilniaus g. 211, Movšovičius Leiba Vilniaus g. 167, Ožolo Stasio ir Vincerževskio A. laikrodžių dirbtuvė Dariaus ir Girėno g. 59,  Šachtmanas R. Vilniaus g. 205, Šapirų S. ir K. laikrodžių dirbtuvė ir sandėlis Vilniaus g. 140 (dar Šapiro S. laikrodžių dirbtuvė Vilniaus g. 158, broliai Šapiro galanterijos, kolonialinių prekių ir geležies prekyba, Aušros al. 6), Šifrisas Iseras (g. 1915-07-08 Tryškiuose, Šiaulių aps.) laikrodininkas, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo laikrodžių dirbtuvėje, Volovas Mejeris (g. 1900-02-03 Šiauliuose) laikrodininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo metalo išdirbinių dirbtuvėje „Fainolit“, Urmono (dar Urmanas) P. ir Ožolo Stasio laikrodžių prekyba ir remonto dirbtuvė Vilniaus g. 146 (nuo 1936 m.) ir kt.

Kalviai ir kalvės
Kalviai mieste kaldavo įvairius padargus ir įrankius, peilius, kirvius, papuošalus, skrynių apkaustus ir rankenas, durų vyrius ir skląsčius, raktus, vinis, pasagas, kaustydavo arklius, apkaustydavo ratus, roges. Kalviais daugiausia mokėsi paties kalvio vienas kuris nors iš sūnų. Kai išmokdavo, dirbdavo abu kartu ir paveldėdavo tėvo amatą. Taip pat mokiniais pas kalvį būdavo priimami ir kiti asmenys. Mano dėdė Vincas Šiauliuose, Vytauto gatvėje turėjo kalvę pas mano senelį vežiką, išmoko gerai kaustyti arklius, tad darbo jam netrūko.

Šiaulių kalviai buvo nagingi ir išradingi. Žurnale „Amatininkas“ 1937 m. aprašomas apie vieno šiauliečio kalvio išradimas: „Gegužės 16 d. Šiaulių miesto gatvėmis važiavo keistas dviratis, sutraukęs didelį būrį smalsuolių. Teisingiau pasakius, tai buvo ne dviratis, bet sujungti du dviračiai, kuriais važiavo keturi žmonės.

Paaiškėjo, kad tai vieno Šiaulių valsčiaus kalvio išradimas. Jis nusipirko du senus dviračius, sujungė juos ilgomis štangomis ir per vidurį padarė vieną bendrą vairą. Per vidurį, ant štangų, įtaisė dvi nedideles sėdynes, ant kurių veža du savo sūnus. Dabar jis kas sekmadienį ant dviračio užsisodina savo žmoną, du vaikus ir pats atsisėda ir visi važiuoja į Šiaulius“ (Originališkas kalvio išradimas. „Amatininkas“, 1937 rugpjūčio 15, Nr. 17, p. 244).

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma dailininko Vytauto Banaičio 1936 m. sukurta akvarelė, kurioje pavaizduota kalvė Lauko gatvėje, ir Petro Gasiulio 1936 m. akvarelė „Šiaulių m. Pagyžių ir Lauko gatvių kampas. Kalvė 1936 metų“ ir kt.

1940 m. Šiauliuose buvo 13 kalvių: Buda Kostas Aukštoji g. 30, Cečkauskas Kazys Vilniaus g. 49, Dargevičius Petras Žemoji 3, Fridmanų Abelio ir Iciko kalvė Gytarių g. 4 (Fridmanas Abelis g.1931-02-03 Šiauliuose, Fridmanas Icikas g. 1893-05-12 Šiauliuose) kalviai, vokiečių okupacijos metais dirbo Šiaulių miesto valdybos mechaninėse dirbtuvėse, Juozapavičius Vacys Tirelkų g. 2, Kavaliauskas Jokimas Vilniaus g. 22, Antanas Kudrickas dirbo kalvėje Trakų ir Ežero gatvių kampe (gyveno Pagyžių g. 70, g. 1890, m. 1930-04-25), Locas Kostas Vilniaus g. 281, Monkevičiaus ir Ščepanavičiaus kalvė Tilžės g. 88, Noikas Faivušas (g. 1922-11-25 Bazilionuose), Šemetos Prano kalvė Dvaro g. 126, Ovsejovičius Giršas (g. 1894 Kražiuose) kalvis,  vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo kalvėje, Upto Juozo kalvė J. Basanavičiaus g. 82, Urkio Juozo kalvė Pakluonių g. 66, Užkuraičio Kosto kalvė J. Basanavičiaus g. 73, Žalkevičiaus Alfonso kalvė Pagyžių g. ir kt.

Skardininkai ir skardos dirbinių dirbtuvės
Skardininkas – skardos dirbinių meistras. Jis gamino įvairius daiktus iš skardos ir įvairių metalų lakštų. Dar buvo varkaliai – varinių daiktų dirbėjai, kalėjai. 1940 m. Šiauliuose buvo 14 skardininkų ir skardos išdirbinių dirbtuvių: Abromavičius Avneras (g. 1888-01-15 Panevėžyje) skardininkas, turėjo skardos išdirbinių dirbtuvę Tilžės g. 184, Beras Jankelis (g. 1881 m. Panevėžyje) skardininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo skardininku skardos dirbinių dirbtuvėje Šiauliuose Tilžės g. 250, Blatas Aronas Varpo g. 39, Blecheris Bencelis (g. 1920-01-10 Pušalote), Brazas Berelis (dar Brazas Lipė, g. 1922-05-05 Šiauliuose, vokiečių okupacijos metais dirbo skardininku Šiauliuose Vilniaus g. 13), Epšteino Judelio (g. 1920-12-16 Šiauliuose) skardos dirbinių dirbtuvė Varpo g. 49, vokiečių okupacijos metais dirbo skardos dirbinių dirbtuvėje Šiauliuose, Epšteinas Faivelis (g. 1926-09-02 Šiauliuose), Fridas Solomas Vilniaus g. 197, Gedvila Juozas Rūdės g. 16I, Gurvičius Izraelis Savanorių g. 4, Hofmanas Jonas Tilvikų g. 16, Levitanas Motelis Vilniaus g. 81, Michalovičius Šmuelis (g. 1881-03-05 Žagarėje) skardininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo skardos dirbinių dirbtuvėje Vilniaus g. 112, Šocheto Hiršo skardos dirbinių dirbtuvė Višinskio g. 33, Zilbermanas Joselis (g. 1909-08-26 Šiauliuose) elektromonteris ir skardininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo skardos dirbinių dirbtuvėje Tilžės g. 121, Zilbermanienė Fania (g. 1909-07-20 Šeduva) skardos štampuotoja ir kt.  

Šaltkalviai ir dirbtuvės
Rašytiniuose šaltiniuose apie pirmuosius šaltkalvius Šiauliuose minima XX a. pradžioje. 1902 m. laikraštyje „Darbininkų balsas“ rašoma: „Bieliausko šaltkalvė yra geroj vietoj; darbo jis visuomet turi, darbo gerai apmokamo. Jis pats nedirba – dirba 3 darbininkai ir 4 mokiniai. Algos menkos, bet ir jų jau nuo kelių mėnesių nemoka. Per tai ir darbininkai – šaltkalviai pas jį pastovėti ilgai negali. Vietoj užmokesčio, duoda sulūžusį ratelį (velosipeda, dviratį – J. N.), ar kelias nudėvėtas [medžiagas], ar degtinės išmaukia kartu. Kartais jie užsispiria nedirbti; tada Bieliauskas sako, kad jis tuojau gaus pinigų už tą darbą, kur reikia padirbti, ir jiems atiduos. Jie vėl dirba, skubina, o algos taip ir negauna. Jeigu koks darbininkas išeina nuo jo, tai tik tuomet, užmoka, jei darbininkas išvažiuoja į kitą miestą; jei gauna darbą čia pat Šiauliuose, tai liepia palaukti. Bieliauskas daug uždirba, nors nieko nedirba, ir nė mažos darbininko algos  nenori atiduoti“ (Kazlauskyčia P. Šiauliai. Bieliausko šaltkalvė. „Darbininkų balsas“, 1902, Nr. 2, p. 21).

Apie Šiauliuose, Gubernijoje,  dirbusius šaltkalvius laikraštis „Darbininkų balsas“ 1902 m. rašo: „Šaltkalvių (sliesorių) vyriausi meisteriai Gokuš ir Kovalskis gauna 60 r. algos ant mėnesio ir dar 20-30 r. nuošimčių (procentų) nuo padirbto darbo. Kovalskis baisiai moka padidinti tuos nuošimčius, nes kiekvienam darbininkui jis moka po truputį nusukt į kišenę (...)  Kovalskis yra lenkas, iš Varšuvos atvažiavęs. Kitas  meisteris, Gokuš – kitoniškas; užtat jis nepatinka inžinieriui Petraševyčiui ir ponui Giksai (turi būti Hiksas, J. N.), vienam iš savininkų to fabriko. Jis mat nenusuka darbininkams, nekolioja ir prieš ponus nešunvuodegauja; u tai žada jį be vietos palikt“ (Pasirašo: Darbininkas. Gubernijos meistrai. „Darbininkų balsas, 1902, Nr. 2, p. 21).

Tarpukariu šaltkalviai Šiauliuose dirbo mechaninėse ir autoremonto dirbtuvėse. Jie atliko metalo apdirbimo ir perdirbimo, techninio aptarnavimo, įrenginių priežiūrą ir remontą, detalių ir mazgų remontą, virino, kniedijo ir atliko kitokius darbus, prižiūrėjo įvairius prietaisus ir įrenginius.1940 m. Šiauliuose buvo 22 šaltkalviai: Aleksandravičius Tilžės g. 180, Bauža Antanas Tilžės g. 128, Beras Jokūbas (g. 1928-07-07) šaltkalvis, vokiečių okupacijos metais dirbo šaltkalviu dirbtuvėje Šiauliuose, Buchas L. Stoties g. 11, Cesas Izraelis (g. 1914-10-12 Šiauliuose) šaltkalvis, suvirintojas, Cvikaitė Chjene (g. 1923-07-10 Šiauliai) vokiečių okupacijos metais dirbo šaltkalve Šiaulių miesto savivaldybės dviračių dirbtuvėje, Chaimovičius Abromas (g. 1904-05-06 Šiauliai), Dambrauskas Aleksas Tilžės g. 117, Gameris Giršas Višinskio 23. Gameris Michelis Višinskio g. 23, Iserlisas Mauša Stoties g. 11,  Jalovceris Chaimas (g. 1908-10-05 Vilniuje) šaltkalvis, mechanikas, Fogelsonas Leonas (g. 1893-04-10 Vilniuje) šaltkalvis, Jakubausko Jono šaltkalvio ir mechaninė dirbtuvė Aušros al. 40, Janulis Jonas Dariaus ir Girėno g. 49, Jonaitis Jonas Vilniaus g. 249, K. Kaminskas Verdulių g. 4, Kaniušis Pranas Varpo g. 38a, Kantauskas Stasys Uosių g. 2, Karpavičius Julijonas Varpo g. 40, Kechanas Jonas (g. 1912-04-14 Lodzėje, Lenkija) šaltkalvis, Kotleras Buninas Tilžės g. 238, Langis Vilius  Eimučio g. 28, Levi Solomono šaltkalvio dirbtuvė Trakų g. 41, Locas Jonas Kalinausko g. 5, Mackevičius Julius Mickevičiaus g. 23, Mačiulskis Stasys Vilijos g. 8, Mejerzonas Leizeris (g. 1918-08-08 Pumpėnuose), Michalavičius  K. skardininkas ir šaltkalvis, dirbtuvė Vilniaus g. 253, Monkevičius Aleksas Vilniaus g. 148, Ogintas Vladas Tilžės g. 160, Smilgas Peisechas (g. 1894-11-10 Kėdainiai), Šragas Šmuelis (g. 1925-05-03 Šiauliai), Šterlingas Berelis (g. 1925-06-10 Šiauliai) šaltkalvis, vokiečių okupacijos metais dirbo šaltkalvių dirbtuvėje,  Raizas Jaguda (g. 1910-01-09 Šiauliai), Paškevičius Feliksas Tilžės g. 139, Perecmanas Beras (g. 1892-12-24 Žagarėje) autošaltkalvis, Petrylos šaltkalvio dirbtuvė Tilžės g. 193, Skauronskis Vaclovas Dvaro g. 41 ir kt.

2019 12 07 41

Šaltkalvis iš Lietuvos. XX a. pirmoji pusė. Iš Petro Kaminsko rinkinio.

2019 12 07 39

Skardininkas iš Lietuvos. XX a. pirmoji pusė. Iš Petro Kaminsko rinkinio.

2019 12 07 24

Laikrodininkas iš Lietuvos. XX a. pirmoji pusė. Iš Petro Kaminsko rinkinio.

2019 12 07 22

Lietuvių kalvis. XX a. pirmoji pusė. Iš Petro Kaminsko rinkinio.

2019 12 07 25

Mechanikai Lietuvoje. XX a. pirmoji pusė. Iš Petro Kaminsko rinkinio.

Į viršų