facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                                                             
Kino teatras „Kapitol“
Prieš 90 metų, 1929 m. rugpjūčio 22 d., Bažnyčios (dabar – Vasario 16-osios) gatvės 48 numeriu pažymėtame name (pastatas išlikęs, netoli sankirtos su Vilniaus gatve) duris atvėrė „Kapitol“ kino teatras (savininkai notaras Aleksandras Švabinskas ir Šmerelis Gocas).

Apie tai laikraštis „Momentas“ 1929 m. rugpjūčio 31 d. rašė: „Rugpjūčio 22 d. įvyko naujo Šiaulių kino teatro „Kapitol‘is“ atidarymas, kurio senai laukė šiauliečiai. Kapitol‘ius buvo pradėtas koncertu“. Atidarymo proga buvo parodyta 2 veiksmų komedija „Dugne“ (meilės ir nusikaltimo tragedija su aktoriais Evelina Brent, Džorž Banroft ir Klair Bruk)“ („Kapitol‘io“ atidarymas. „Momentas“, 1929 rugpjūčio 31, p. 2, 5).

Tų pačių metų rugsėjo mėnesį laikraštis „Momentas“ skelbė: „Kino teatras „Kapitol“. Scenoj Bonzo. Ekrane pirmas sezoninis filmas „Cirko princesė“ (su Harry Lidtke) 11 aktų farsas. Šeštadienį ir sekmadienį Bonzo ir kino teatras duos moksleiviams ir vaikams tam tikrai parinktą programą“ (Kino teatras „Kapitol“. „Momentas“, 1929 rugsėjo 7, p. 5).
1929 m. „Kapitol“ kino teatro administracija siekdama sėkmingai konkuruoti su kitais mieste veikiančiais kino teatrais, paskelbė laikraštyje „Momentas“ nuolaidų kuponus įėjimui į kino teatrą „Kapitol“ („Momento“ skaitytojams kino kuponas 1 Nr. „Momentas“,  1929 m. rugsėjo 21, p. 1).  

1929 m. kino teatre „Kapitol“ buvo demonstruojami šie užsienio šalių kino studijose sukurti filmai: „Kalifas valandai“, „Jos lemiamas flirtas“, „Nuodėmės istorija (su Agna Petersen ir Josif Rovenski), „Rytų ekspresas“, „Pasaulio gaisras“, „Patriotas“, „Harold Loydas“, „Juokis, pajace, meilę praradęs“, „Moteriškų dalykų komivojažierius“ (8 veiksmų farsas), „Antrasis gyvenimas“ (su Pola Negri ir Olga Baklanova), „Trys kartus susituokti“ (su Nansi Karol, Šarles Rodžers ir kt.), dvylikos veiksmų drama „Už tėvų nuodėmes“ (12 veiksmų drama su Emil Janingsu) , „Iškrypusi aistra“, „Saugokite savo dukteris“ ir kt.

Tarpukariu kino teatre „Kapitol“ kino mechaniku dirbo Vaclovas Janulevičius (1913–1943), apšvietėju Stanislovas Janulevičius, kasininke ir dailininke dekoratore – Halė Janulevičiūtė, Ch. Frenkelio nmų sargo sūnus Stasys Karpavičius (1911–1930) ir kt.

1930 m. žurnalo „Naujas žodis“ 1 numeryje išspausdintoje reklamoje „Moderniškiausias Šiauliuose kino „Kapitol“ rašoma: „Kino „Kapitol“ vienas iš garsiausių Šiauliuose: moderniškai įrengtas su centraliniu apšildimu ir visais patogumais. Salėje yra 450 vietų. Salė su gera akustika, gerai įrengta tinka koncertams ir vaidinimams“ („Moderniškiausias Šiauliuose kino „Kapitol“. „Naujas žodis“, 1930, nr. 1, p. 24).

1930 m. kino teatre „Kapitol“ buvo demonstruojami šie užsienio šalių filmai: „Jo geriausias  draugas“ (2 tomų 20 aktų filmas su Harry Piel), „Moterų gundytojas“ (su Ivan Petrovičiumi), „Slidus kelias“ (tragedija su Erna Morena, Henrich Georg, Greta Reinvald, F. Lui Lerch, Horri Garitt), „Prarastųjų sielų laivas“ (I tomas. Prarastųjų sielų laivas. II tomas. Viena moteris tarp plėšikų. Pagrindinėse rolėse: Fritz Kortner, Marlen Dietrich, Gastonas Modor, Robin Irving, Maksas Maksimilijanas), „Gatvės angelas“ (su Žanet Gainor), „Sutuoktuvių maršas“ (su Erich von Strokeim ir Fai Vrai), „Šventoji ištvirkėlė“ (drama iš 12 dalių, pagrindiniuose vaidmenyse arija orda, H. Albert Šletov, Hans Albert ir Povilas Ott), „Keturi sūnūs“ (su Čarlz Morton, Margarita Mann, Dženi Hol ir Abel Bušman), „Skapa Flau“ (istorinė tragedija), „Keturi velniai“ (tragedija su Žanet Gainor, Šari Morton, Meri Dunkan, Farell), „Žaidimas dėl vyro“, „Saška seminaristas“, „Rytoj aš tėvas“ (linksmas farsas), „Nusikaltėlio dienoraštis“, „Naktis priklauso mums“ (garsinis ton-filmas, pagrindiniuose vaidmenyse Hans Albers, Šarlote Ander, Otto Valburg ir kt.), „Moralė ir nedorovė“ (Nobelio premijos premjera), „Plėšikų naktis“, „Sensacija Vintergartene“ (kino paveikslas demonstruojamas griežiant ton-muzikai), „Audra Azijoj“ (režisierius Vsevolodas Pudovkinas), „Meilės kreiseris“, „Meilės iliuzija“, „Moteris – tai sfinksas“, „Paskutinė kova“, „Sakalo gūžta“, „Kaip tėvelis linksminasi“, „Nekaltybė arba didi mažytės Veronikos meilė“ (su Kete von Nagi), „Mirties legionas“ (su Garri Kuper, Frei Vrei), „Suviliotojo dienoraštis“, „Policijos viršininkas Tagejev“, „Rusijoj caro laikais“ (su Nori Nei ir K. Samborski), „Neteiskite – teisiami nebūsite“ (12 veiksmų tragedija su Ženi Porten), „Verdenas“, „Moteris ties prapultimi“ (su Elga Brink, G. Dissel), „Savosios meilės juokdarys“ (su Michailu Čechovu, Dolis Davis), „Šventasis melas“ (12 aktų drama, su Margareta Šlengel ir Aleksandru Murskiu, G. Brauseveter), „Mergaitė iš Šprevaldo (10 aktų farsas, su K. Romer, F. Zalm, J. Didke, V. Digelman ir K. Samborski), tonfilmas rusų kalba „Trejetas“ („Troika“, 15 veiksmų drama su Olga Čechova, Hans Adalbert, Šletov ir Michail Čechov), „Aistros bangos“ (10 aktų drama su Vladimir Gaidarov ir Ita Rina), „Zoologijos sodas“ (amerikiečių komedija), „Caro citadelė“ (10 veiksmų drama su Viktor Varkoni) ir kt.

1930 m. birželio 22 d. Šiauliuose, „Kapitol“ kino teatre, pirmą kartą demonstruotas garsinis kino filmas „Aš tave mylėjau“. Apie šį įvykį laikraštis „Mūsų momentas“ rašė: „Nepaprasta kultūrinė naujiena. Tikrasis kalbantis ir dainuojantis garsinis filmas Šiauliuose. Kalbantis filmas yra pats įstabiausias mūsų laikų technikos kūrinys. Daug kam kalbantis filmas atrodo lyg kokia nepatikima pasaka. Didieji menininkai ir įžymūs mokslininkai apie kalbančius filmus atsiliepia, kaip apie didžiausio entuziazmo kūrinį. Kalbantis filmas yra įstabus žmogaus valios ir proto pastangų vainikas, harmoninga technikos ir meno sintezė. Gaila tiktai, kad tokių filmų demonstravimas surištas su nepaprastai didelėmis išlaidomis, todėl gėrėtis jomis iki šiol tegalėjo tik patys didieji kultūriniai pasaulio centrai: Londonas, Paryžius, Berlynas ir p[an.]. Mums yra malonu pranešti, kad ir gerbiamieji mūsų lankytojai dabartiniu laiku turi geros progos pasigėrėti kalbančių  filmų „Aš tave mylėjau“ (vokiečių kalboje), kuris dabartiniu laiku demonstruojamas mūsų kine. Šiam filmui pastatyti  tam tikri aparatai. Filme „Aš tave mylėjau“ kalba ir dainuoja geriausi artistai: Medy Christians, Hans Stiuve, Volter Jankuhn ir kt. Orkestras Berlyno operos. Su aukšta pagarba / kino-teatras „Kapitol“ (Nepaprasta kultūrinė naujiena... „Mūsų momentas“, 1930 birželio 22, p. 3).

Kino teatre „Kapitol“ buvo rodomi seansai vaikams ir moksleiviams. Mokytojas J. Krivickas savo prisiminimuose apie apsilankymą „Kapitol“ ir jame pirmąkart matytą spalvotą filmą rašo: „Neprisimenu, kuriame skyriuje mokiausi, kai visa mokyklą nuvedė į „Kapitol“ kino salę, kur pamačiau pirmą kartą spalvotą filmą „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Mokyklos vedėjas Balnionis garsiai aiškino tekstą. Tai buvo nuostabu. Liko toks ryškus vaizdas, kai kurios scenos ir dabar mano atminty visai gyvos. Kaip šiandien prisimenu, kaip nykštukai lipo vienas kitam ant pečių, kad galėtų pasiekti šokti su Snieguole. Kai pamotė pasiūlė atsikąsti užnuodyto obuolio, visa salė šaukė: – Nekąsk!“ (J. Krivickas. Praskriejo kaip vėjas. „Saulės delta“, 2006, p. 12).     

Nuo 1930 m. liepos mėnesio kino teatras „Kapitol“ buvo remontuojamas ir todėl laikinai uždarytas. „Kapitol“ remonto metu buvo padidinta ir teatro spektakliams pritaikyta scena (ilgis 8,5 m, plotis 12 m), rekonstruotas amfiteatras ir balkonas. Salėje buvo 450 vietų, be pristatomų kėdžių (Dėl patalpų Šiaulių teatrui. „Mūsų momentas“ 1930 spalio 13, p. 5).

„Kapitol“ buvo baigtas rekonstruoti 1931 m. Rekonstrukcijų metu buvo pristatytas medinis dekoracijų sandėlis, scena pritaikyta teatro trupės vaidinimams. Miesto inžinierius Vladas Bitė (Bitis) 1931 m. gegužės mėn. prie „Kapitol“ kino teatro (Bažnyčios g., dabar Vasario 16-osios g.) pristatė medinį dekoracijų sandėlį, pritaikydamas šias patalpas dramos teatrui.

1931 m. rugsėjo 23 d. „Kapitol“ salėje įvyko Šiaulių teatro atidarymas. Atidarymo metu Kauno valstybinio teatro Šiaulių filialas „Kapitol“ salėje parodė pirmąjį spektaklį „Princesė Turandot“, režisuotą B. Dauguviečio.  Valstybės teatro Šiaulių skyrius „Kapitol“ salėje spektaklius rodė nuo 1931 iki 1935 m.

J. A. Šaltenis apie kino teatre „Kapitol“ demonstruojamus filmus žurnale „Kino naujienos“ 1931 m. rašė: „Kapitolius“ stato gana menkaverčius filmus. Jis lankomas daugiau dėl labai gražios salės, negu dėl filmų. Išskyrus kelis neblogus filmus („Monte Karlo“, „Ne, ne, Naneta“) neseniai ėjusi „Gvardijos kapitoną“ su John Boles ir vieną, kitą, tyliųjų filmų („Svetimoji garbė“ – Gr. Chmara, „Narkozas“ – Jack Trevor ir kt.) dažniausiai būdavo lengvi farsai, reviu ir pan.“ (J. A. Šalt. Provincijos kino teatrų apžvalga. „Kino naujienos“, 1931 lapkričio 15, p. 12).

Nuo 1932 m. gegužės 1 d. kino teatras „Kapitol“ iš savininkų A. Švabinsko ir Š. Goco perėjo trijų metų valdymui į Valstybinio Šiaulių teatro vadovybės rankas. Pasak tuometinio teatro direktoriaus Staniulio, ketinta teatrą praplėsti, padaryti jį jaukų su bufetu. Teatras nenorėjo valdyti kino teatro, todėl ji išnuomojo „Kultūros“ bendrovei. „Kultūros“ bendrovė turėjo du kino teatrus „Liaudies namų“ ir „Kapitol“ (Pasirašo: J. V. Nauji teatro ir „Kapitol“ savininkai. „Mūsų momentas“, 1932 gegužės 1, p. 3).

1933 m. kino teatre „Kapitol“ buvo demonstruojami šie užsienio šalių studijose sukurti filmai: „Sesers Andželikos išpažintis“ (su Suzanna Mervil), „Auksas“ (su Brigita Helm), Hans Albersu ir Lyen Deyers), „Karalienė Kristina“ (su G. Garbo), „Vampyras“ (siaubo filmas su Sibila Schmitz), „Kai vyrai apgaudinėja“, „Kapitono Miltono lemiamoji kelionė“, „Afrika juokiasi“ (su komikais Patu ir Patašonu), „Vargšė Ani arba atsisveikinimo bučinys“ (pagrindinėse rolėse Žaneta Gainor ir Čarlzu Farel), „Don Kichotas“ (režisieriaus G. Pabsto licht-ton filmas, kuriame dainuoja ir vaidina F. Šaliapinas), „Ivonna“ (su Greta Garbo), „Mirties dvikova“, „Našlaitė“ (su Žaneta Gainor), „Džiunglių baisybės“ (su Zungu), „Madia“ (su Anna Bella), „Meksikos kaballero“ (režisieriaus P. Feroso filmas, pagrindiniuose vaidmenyse O. Brien ir Koncita Monte Negri), „Sielos šauksmas“ (su Žaneta Gainor, Čarlzu Farel), „Busteris  daro karjerą“ (su Buster Keiton, Anita Page, R. Montgomery), „Štrauso valso garsams skambant“ (muzikinis filmas su Gustav Frelich), „Paraizo baisybė“ (su Žoržu O‘Brien ir Cicilija Parke), „Maišyto kraujo moteris“ (su Klara Bow), „Pietų jūros perlas“, „Pavojinga meilė“, „Busteris doros saugotojas“ (su komiku Buster Keiton), „Žmonės viešbutyje“ (su Greta Garbo, John Barrymor, Johana Crauford, Lionell Barrymor, Levis Ston, Valace Berry), „Dvi našlaitės“ (prancūzų šviesogarsinis filmas su Gabriel Gabaro ir Svesta Giulbert), „Gulbės daina“ (su Harri Cooper ir Helen Haynes“), „Stenka Razin“, „Romos žuvimas“, Čingiz chano kapas“ (nuotykių filmas), „Klaidingi gyvenimo keliai“ (su Joan Crauford, Clark Gable), „Didžiosios meilės naktys“ (čekų filmas su čekų daininke Jarmila Novotna ir Gustav Frelich), „Kongo karalius“ (licht-ton filmas su Lupe Velez ir Konrad Nagel), „Didelis atrakcionas“ (su Richard Tanber), „Budapešto nakties karalienė (Moetro Goldvyn Mayer filmas vokiečių kalba su Greta Garbo), „Gera tai, kas blogai baigiasi“ (komedija, su komikais Dik ir Dov), „Juodasis husaras“ (su Konrad Feidt), „Žmogus su širdimi“ (drama su Gustav Frelich), „Dykumos šakalai“ (nuotykių filmas) ir kt.

1934 m. kino teatro „Kapitol“ ėjo šie užsienio studijose sukurti filmai: „Taifūnas“ (su rusų aktoriumi G. Inkinišovu), „Užmiršti įsakymai“ (režisieriaus Sesil de Millo filmas), „Moteris povandeninėje valtyje“ (licht-ton filmas, pagrindinėse rolėse Marta Eggert ir Szoke Szakal), „Nilo daina“ (su Roman Novaro), „Busteris ir sausasis įstatymas“ (su komiku Buster Keiton), „Gyvenimo pragare“ („Sovkino“ filmas rusų kalba), „Kajutė Nr. 14“ (su komiku Szoke Szakal), „Mano lūpos nemeluoja“ (su Lilian Harvey ir John boles), „Sugrįžo“ (nuotykių filmas su lietuvių kilmės aktoriumi Tomu Miksu), „Kunigaikštienė Nadia“ (su Klaudete Kolbert ir Frederiku Marču), „Mambo“, „Karalienių karalienė“, „Aš myliu tave“ (prancūzų filmas su Annabella ir Albert Prežan), „Žmonės ir žvėrys“, „Daktaro Moro sala“ „Paimtoji iš gatvės“ (su Silvija Sidnei), „Daktaro Mabuzo testamentas“ (režisieriaus F. Lengo filmas), „Švelniai glamonėja mano daina“ (su Marta Eggerth), „Draudžiamoji melodija“ (FOX kino studijos muzikinis filmas su Jose Mojica), „Pavydusis ispanas“ (muzikinis filmas), „Didžioji kunigaikštytė Aleksandra“ (su Marija Jevitca) ir kt.  

1935 m. rugsėjo mėnesį laikraštis „Verslas“ rašė: „Per vasarą buvęs uždarytas kino teatras „Kapitol“ rudens sezone vėl pradėjo veikti. Praeitais metais „Kapitol“ buvo „Kultūros“ bendrovės žinioje, o šiemet jį perėmė „Triumf“ kino savininkas. Teatro patalpos tikrai neblogos. Praeitais metais ir valstybės teatras čia tilpo. Taip pat šiemet  įvyksta koncertai bei vaidinimai išimtinai  teatre „Kapitol“ būva. Šiuo metu šio kino teatro savininkas pasiūlė garderobos vedėjui, kad priimtų tris tarnautojus žydukus. „Jei tamsta jų nepaimsi, aš atsakysiu tamstai ir likusiems tarnautojams vietas“, – įspėjo ponas kino „Kapitol“ savininkas,  Gordonas“ (Šiauliai: „Kapitol“ mėto lietuvius tarnautojus lauk. „Verslas“, 1935 rugsėjo 26, p. 3).

Kino teatras „Kapitol“ buvo populiarus šiauliečių ir aplinkinių kaimų gyventojų tarpe. Ji lankydavo seni ir jauni, tėvai atsivesdavo savo vaikus. Vytenis Rimkus prisiminimuose rašo: „Pirmą filmą savo gyvenime pamačiau būdamas 5-6 metų. Su mama atvažiavau į Šiaulius ir ji mane nusivedė pažiūrėti filmo į „Kapitol“ kino teatrą. Nepamenu jo pavadinimo, tačiau gerai atsimenu vaizdą, kai iš tolumos pradėjo artėti garvežys, vis artėjo ir didėjo iki viso ekrano ir aš baisiai persigandau, kad jis mus suvažinės. Mane teko raminti, o kitiems namuose buvo juoko“( Rimkus V. Atsiminimų fragmentai apie kiną. 2019.  Rankraštis. Saugoma autoriaus archyve).

(Bus tęsinys)

2019 12 04 15

Kuponas Nr. 1 į kino teatrą „Kapitol“. Iliustracija iš laikraščio „Momentas“ 1929 m. rugsėjo 21 d. 1 p.

 

Į viršų