facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Pretekstas straipsnio temai rastis
1995 m. generalinėje UNESCO konferencijoje lapkričio 16-oji buvo paskelbta Tarptautine tolerancijos diena, o nuo 2013 m. ji įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą. Taigi, šių metų  lapkričio 19-ąją Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje vyko Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės organizuotas iškilmingas renginys. Jame buvo apdovanoti ir pagerbti asmenys, labiausiai prisidėję prie pilietinės visuomenės kūrimo, tautinių kultūrų puoselėjimo bei tarpkultūrinio dialogo skatinimo.

Laureatus ir renginio svečius pasveikinusi Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė pabrėžė, kad tautybių politika yra pagarbos, jautraus požiūrio į kitonišką kalbą, kultūrą ir tradicijas puoselėjimas ir kad toji tautinių mažumų politika prasideda namuose, šeimoje, kiekvieno mūsų širdyje.

Renginio pradžioje kalbėjęs LR Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pabrėžė, kad Lietuvoje gyvena per 150 tautybių, kad jų interesus atstovauja apie 300 visuomeninių organizacijų.

Tolerantiškiausių žmonių pagerbimo iškilmėje dalyvavo Lietuvos tautinių bendruomenių, akademinės bendruomenės atstovai, švietimo darbuotojai, politikai, diplomatai, laureatų artimieji ir draugai. Susidarė galimybė būti šioje šventėje dalyviais-stebėtojais prof. dr. Donatui Jurgaičiui ir man – į ją pakvietė 2004–2010 metais Šiaulių universitete dirbusi dr. Aldona Vasiliauskienė.

Apdovanojimai ir apdovanotieji
Laureatams pirmiausia buvo teikiamos LR Ministro Pirmininko padėkos (iš keturių šios grupės apdovanotojų – ir Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas, bazilijonas Vinkentijus Vasilis Pelykhas). Kita Vyriausybės atminimo dovana – vardiniai laikrodžiai. Iš septynių šios grupės pagerbtųjų – vardinis laikrodis įteiktas Šiaulių rusų kultūros centro vadovei Nadeždai Bessarab-Bardiševičei. Specialiąją premiją iš šešių „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ atsiėmė  Šiaulių apskrities televizijos žurnalistai – Jūratė Sobutienė ir Saulius Pučinskas už Šiaulių žydų istorijai skirtą televizijos laidų ciklą. Premija už geriausią 2019 m. magistro studijų darbą tautinių mažumų tematika „Logopedo veiklos ypatumai tautinių mažumų mokykloje“ skirta Irenai Eikšto ir jos vadovei Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros prof. dr. Stefanijai Ališauskienei (be jų tokį pat apdovanojimą gavo dar bakalauro ir geriausios 2019 metų disertacijos tautinių mažumų tema autorės, o padėkas šių darbų vadovės). Specialioji premija už disertacinį darbą „Žydų fotografai Pietų Afrikos Respublikoje XX a. 4–8 deš.: Leonas Levsonas ir Eli Weinbergas“ skirta jo autorei, o padėka vadovei.

Aukščiausi Tautinių mažumų departamento apdovanojimai – didieji Aukso (keturi)  ir Sidabro (keturi) Garbės ženklai „Už nuopelnus“ įteikti latvių, lietuvių, žydų, čečėnų, vokiečių, rusų, rumunų tautybių atstovams.

Apdovanojimų iškilmę pradėjo ir baigė, intarpus tarp apdovanojimų įvairių pasaulio kalbų dainomis užpildė iš Ukrainos kilęs vienas ryškiausių Lietuvos baritonų Eugenijus Chrebtovas – jaunosios kartos operos solistas, žinomas kaip vaikinų trijulės „el Fuego“ narys, ne vieno tarptautinio ir respublikinio dainininkų konkurso diplomantas bei laureatas. Jo atliekamos dainos kūrė ypatingą renginio nuotaiką, o sėdintieji salėje kaip padėką siuntė jam gerą klausytojų aurą.

Aukso Garbės ženklas A. Vasiliauskienei
Kitądien po iškilmių Kupiškio rajono savivaldybė internete paskleidė žinią apie „Kupiškio gyventojos“ apdovanojimą: „2019 m. lapkričio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje dr. Aldonai Vasiliauskienei Tolerancijos dienos proga buvo įteiktas Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Vyriausybės Aukso Garbės ženklas „Už nuopelnus“.

Ar iš tiesų Aldona Vasiliauskienė – „Kupiškio gyventoja“? Šito negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Sakyčiau, kad istorijos mokslų (tiksliau – bažnyčios istorijos mokslų) daktarė labiau vilnietė, tačiau nuo trejų iki 12 metų (tėvelis – partizanų būrio „Nepriklausoma Lietuva“ organizatorius Sibire, mama slapstėsi nuo tremties) augo Skapiškyje, kunigo kanauninko Nikodemo Kasperiūno globojama. Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygoje „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ (2019, 1086 p.), Aldonos veiklos Dievui, tėvynei ir žmogui aprašymas vos sutelpa į 36 puslapius. Tuose puslapiuose, be kitų, ir tokios potemės: „Veikla Kupiškyje ir Skapiškyje“ „Aldonos Vasiliauskienės sodyba-muziejus Skapiškyje“, kurios poskyris pradedamas taip: „Pirmasis nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikai, atvykęs į Kupiškio kraštą, buvo Igoris Vasiljevičius Prokopčiukas. 2009 m. rugsėjo 7 d. Skapiškyje dr. A. Vasiliauskienės sodyboje vyko oficialus šio Ukrainos ambasadoriaus ir jį lydinčių ukrainiečių vizitas ir susitikimas su Kupiškio valdžios atstovais“. Toliau kitas faktas: „Skapiškyje įsigytoje sodyboje Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikai Valerijus Žovtenka (pirmąsyk apsilankęs Kupiškio krašte) kartu su patarėja Zoja Olejnyk 2012 m. gegužės 26 d. atidarė nuolat veikiančią parodą „Pažintis su Ukrainos kultūra“.

Tai ne viskas. Ryšiai su Ukraina pristatomi dar keliuose to straipsnio poskyriuose: „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino garsinimas“, „Veikla ukrainistikos baruose“, „Mokslinė monografija, išleista Romoje“.

Kamajų Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. teol. lic. Andrius Šukys, išstudijavęs Skapiškyje atliktus dr. A. Vasiliauskienės darbus ukrainistikai, parengė pranešimą „Muziejaus, esančio Skapiškyje (Kupiškio r.) aktualioji vertė ir ukrainistikos pažinimo skatinimas Aukštaitijos regione“, kurį 2019 m. skaitė Bazilionuose vykusioje XV tarptautinėje mokslinėje konferencijoje: „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčiai 270“.

Ir dar: 2009 m „Už nuopelnus“ apdovanota Kupiškio mero specialiu ženklu, o 2016 m. –  nominacija „Už nuopelnus Kupiškio krašto kultūrai“. Lankydamasi Kupiškyje, ne sykį stebėjau mero Dainiaus Bardausko išskirtinį atidumą žemietės organizuojamoms konferencijoms dvasingumo temomis, visokeriopą jos idėjų palaikymą ir rėmimą. Šiemet gruodžio 5 d., minint Dievo tarno Mečislovo Reinio 135-ąsias gimimo metines, Kupiškyje vyks konferencija „Mūsų laikų liaudies pamaldumo šventieji ir jų kulto sklaida“.

Ir atsakyk, žmogau, jei esi gudrus, kur gyvena dr. Aldona Vasiliauskienė?

Pirmasis ir kiti esminiai ryšių su ukrainiečiais mazgai
A. Vasiliauskienė, su pagyrimu (diplomas su pagyrimu – retas įvykis neakivaizdinėse studijose) baigusi VU Istorijos fakultetą, nuo 1975 m. įsidarbino savo Alma Mater. Ieškodama disertacijai medžiagos Antrojo Lietuvos Statuto tema, nuo 1985-ųjų, pradėjo važinėti į Ukrainą. Mėnesių mėnesius triūsė Lvovo, Kijevo, Lucko, Kameneco-Podolsko, Odesos ir kitų miestų bibliotekose, muziejuose, archyvuose. Aktyviai dalyvaudavo Ukrainoje organizuojamose mokslinėse konferencijose, jose gvildentomis temomis ėmė publikuoti straipsnius Lietuvos periodikoje.

1990 m. A. Vasiliauskienė apgynė disertaciją „Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai senąja baltarusių kalba (paleografija, chronologija, diplomatika)“, kurios pagrindu Lvovo nacionalinis Ivano Franko universitetas ukrainiečių kalba 2004 m. išleido monografiją (176 p.). Tai pirmoji knyga, kurioje analizuojamas Antrasis Lietuvos Statutas, buvęs itin svarbus dokumentas Ukrainos žemėse ir galiojęs iki XIX a. vidurio, ir pirmoji humanitarinio profilio lietuvių mokslinė knyga, išleista ukrainiečių kalba.

Kaip dr. A. Vasiliauskienės akiratyje atsidūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas? Pati mokslininkė neprieštarauja, kad ant to kelio ją užvedė dabar Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje dirbantis kun. Jordanas Urbonas. 1997 m. pavasarį paskirtas klebonu į Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčią, suko galvą, kaip iškilmingiau ir prasmingiau su parapijiečiais paminėti jos 250 metų jubiliejų. Patyrė, kad dauguma gyventojų per mažai žino bažnyčios ir parapijos istoriją. Ir tada prisiminė, kaip 1993–1996 metais, klebonaudamas Čekiškėje, maloniai bendravo su dr. A. Vasiliauskiene, bažnyčios archyvuose ieškojusia medžiagos apie prof. Praną Dovydaitį (1886–1942). Susisiekė su mokslininke, pakvietė atvažiuoti, išsakė prašymą – remiantis bažnyčios archyvų medžiaga, parengti paskaitą, t. y. Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios istorijos apžvalgą. Ir labai apsidžiaugė jai sutikus.

Visai neseniai „Katalike“ („XXI amžiaus“ priedas, 2019 11 08) dr. A. Vasiliauskienė prisiminė tuos laikus: „Gražiai paminėtas 250 metų jubiliejus: šv. Mišios, kryžiaus šventinimas, paskaita, spektaklis“. Ir dar priminė, kad tada (1999 m. rugpjūčio 1 d.) minint sudėtingą 250 metų istoriją, po šv. Mišių vysk. E. Bartulis pašventino Bazilionų parapijos jubiliejui klebono kun. J. Urbono iniciatyva ir lėšomis pastatytą ąžuolinį kryžių (autorius – Raimondas Lembertas). Taigi, kun. J. Urbono atverta Bazilionų miestelio bažnyčios archyvo medžiaga įtraukė žingeidžią įstorikę į savo gelmes ir nebepaleido.

Trečiasis dr. A. Vasiliauskienės ryšių mazgas – „Lietuvių ir ukrainiečių istorikų asociacija“. Istorikė mokslininkė – viena jos kūrėjų (2000 m.) ir prezidentė nuo pat pirmosios dienos. Asociacijos tyrimų tematika – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorija. Nuo 2001 m. organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos Lietuvoje ir tose Ukrainos vietovėse, kurios istoriškai susietos su Lietuva.

Spaustuvės dažų laukianti monografija
Nauja dr. A. Vasiliauskienės monografija pavadinta „Lietuva – Ukraina: religija, mokslas, kultūra“. Sprendžiant iš turinio, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino nariai ne tik XVI–XIX a. praktiniais darbais „rašė“ savo vienuolijos istoriją. Ją rezultatyviai „teberašo“ iki šiol. Nemažai  svarbių momentų iš 15 bendradarbiavimo metų lietuvių ir ukrainiečių kalbomis preciziškai buvo užfiksuota dr. A. Vasiliauskienės publikacijose, kurių skaičiuojama per 500. Tie straipsniai, nušviečiantys vienuolių bazilijonų susitikimus su eiliniais žmonėmis, mokiniais, mokslininkais, davė pastebimų rezultatų – Graikų apeigų katalikai tapo labiau žinomi visuomenei.

Moksliniu aspektu spaudai parengta monografija vertinga tuo, kad iš kasdienio gyvenimo surinkta, susisteminta ir apibendrinta gausi faktinė medžiaga, liudijanti Vilniaus vienuolių Bazilijonų 2001–2016 m. veiklą, likviduojant bolševikinio ateizmo padarytą žalą Bažnyčiai ir pačiam Ordinui, puoselėjant dviejų tautų Graikų ir Lotynų apeigų katalikų bendravimo ir bendradarbiavimo tradicijas.

Ne mažiau svarbi ir praktinė monografijos reikšmė: 1) identifikuotas Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios vienuolių, vadovaujamų t. Pavlo (Petro Jachimeco) OSBM, indėlis, populiarinant Ordiną ir jo veiklą; 2) atskleista Lotynų ir Graikų apeigų katalikų bendravimo specifika lietuvių ir ukrainiečių  bendradarbiavimo kontekste; 3) nustatytas poreikis fiksuoti ir kaupti  net menkiausią informaciją UGKC (Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios) istorijai rašyti ateityje; 4) atkurtas istorinis teisingumas – į tikinčiųjų atmintį sugrąžintas neteisėtai pamirštas Bazilijonų ordinas; 5) reabilituoti įvairių valdžių represuoti ordino veikėjai ir liaudies dvasinio tobulinimo vadovai; 6) šiandien Šiaulių r. Bazilionuose besidarbuojantiems Šv. Bazilijaus Didžiojo parapijos dvasininkams, t. y. Lotynų apeigų kunigams, pateikta Graikų apeigų katalikų vienuolių pradėtų sielovados darbų istorija.

Dr. A. Vasiliauskienės parengta monografija svariai prisidės atliekant gilesnius Bazilijonų ordino veiklos tyrimus ateityje.

Į jaučio kailį nesurašytum
Šis posakis vartojamas, kai norima pabrėžti kurių nors faktų daugybę. Matyt, atsirado jis II amžiuje pr. m. e., kai knygos pradėtos perrašinėti ant pergamento, gaminto iš veršelių, ėriukų, ožiukų, kiaulių, buivolų odos. Tik šiuo frazeologizmu galima būtų charakterizuoti dr. A. Vasiliauskienės mokslinės, švietėjiškos ir organizacinės veiklos, vykdomos trimis kryptimis – Lietuvių katalikų mokslo akademijos istorija ir asmenybės;  Lietuvos bažnyčių istorija ir kunigų veikla;  lietuvių-ukrainiečių istoriniai, kultūriniai ryšiai bei Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorija – rezultatus. Darbų gausai nusakyti tiktų ir palyginimas su vandenynu (ne ežeru, ne jūra!). Teiginiui pagrįsti vardiju didžiąją dalį dr. A. Vasiliauskienės apdovanojimų už darbo rezultatus.

Gavusi per 150 padėkos raštų, tris Garbės diplomus, vieną Garbės svečio diplomą, tris Garbės ženklus...

Laimėjo JAV „Lietuvių balso“ konkurso antrąją (2000) ir pirmąją (2006) premijas, apdovanota Giedros korporacijos  (JAV) premija (2000), P. Dovydaičio (2001) bei S. Rapolionio (2014) premijomis, yra „Aukso aruodų“ laureatė-nominantė (2015).  

Apdovanota LR Prezidento Rolando Pakso atminimo medaliu (2003). Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatė (2018).

LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2016).

2005 m. įteikti du Popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimai-raštai (ukrainiečių dvasininkijos rūpesčiu – rugsėjo 30 d. ir lietuvių dvasininkijos – lapkričio 20 d.), o 2015 m. – Palaiminimą gavo iš Šventosios Žemės Custodios.

Gavusi Ukrainos ir Izraelio ambasadų Lietuvos Respublikoje padėkos raštus.

Vienuoliai bazilijonai įteikė jubiliejinį vardinį medalį, skirtą Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios (UGKC) išėjimo iš pogrindžio 25-mečiui (2014).

Apdovanota ryšių su ukrainiečiais už Ukrainos ribų draugijos „Ukraina – Pasaulis“ Garbės diplomais (2003; 2015 – dviem) ir Aukso žvaigžde (2006). Lvovo nacionalinis Ivano Franko universitetas įteikė Jubiliejinius T. Ševčenkos, I. Franko, M. Gruševskio medalius bei specialią rektoriaus padėką (2015). Ukrainos užsienio reikalų ministras B. Tarasiukas apdovanojo specialiu garbės raštu – diplomu už veiklą, stiprinant ryšius tarp Lietuvos ir Ukrainos (2005); Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos G. S. Skovorodos filosofijos instituto religijotyros skyrius išrinko Garbės nare bendradarbe (2013), Ukrainos religijotyros asociacija apdovanojo specialiu padėkos raštu (prezidentas prof. Anatolijus Kolodnyj, 2015), Ukrainos prezidentas V. Juščenko apdovanojo Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinu (2006).

 Už nuopelnus, garsinant Bazilionų mokyklą ir vienuolius bazilijonus, Bazilionų mokykloje 2013 m. atidaryta vardinė „Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasė“. Juostelę perkirpo nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos  Respublikoje Valerijus Žovtenko. Be to, nemažai gauta Ukrainos pasaulietinių institucijų, aukštųjų mokyklų padėkų.
2019 metų apdovanojimui dr. A. Vasiliauskienės kandidatūrą pristatė Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė, Pasaulio ukrainiečių moterų organizacijų federacijos narė –  Natalija Šertvytienė, garsi gydytoja ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. N. Šertvytienės visuomeninis darbas įvertintas Ukrainos ir Lietuvos valstybinių institucijų padėkos raštais; 2008 m. apdovanota Ukrainos valstybės Trečiojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus“ už svarų asmeninį indėlį, stiprinant Ukrainos autoritetą pasaulyje bei informacijos apie šalies istorinius ir nūdienos pasiekimus sklaidą.

Tai visai ne smulkmenos
Pakiliai šventinei nuotaikai rastis nepakanka žinoti, kad esi pastebėtas, kad tavo nuoširdžios pastangos vertinamos, kad apdovanojimu būsi išskirtas iš kitų. Štai Aldona tą lapkričio 19-osios rytą vis neapsisprendė, ar derėtų pasipuošti į atlapą įsisegant jos širdžiai pačius mieliausius ordinus. Mąstė, klausinėjo ir dvejojo, ar taip pasidabinusi nebus kažkieno pavadinta nekuklia išsišokėle, pagyrūne... Ir tik nerasdama atsakymo į klausimą – „Kokia kita proga tu gali įsisegti tau parodytos padėkos ženklą?“ – apsiramino. Mums, jos šventės svečiams, buvo miela malonu, kad salėje tik viena Aldona didžiuojasi gautais apdovanojimais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi  ir Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinu.

Kiek keistoka, kad tik nedaugeliui pagerbtųjų salėje buvo įteikta puokštė gėlių. Tačiau Aldoną, žengiančią nuo scenos, apsupo nemažas jos gerbėjų (vilniečių, skapiškėnų, kupiškėnų, ukrainiečių ir kt.) būrys. Aukso Garbės ženklo savininkei teko gerokai išskėsti rankas, kad apglėbtų visus žiedus.

Nežinia, ar Kunigaikštienės Olgos vardo ordinas, ar kalnas gėlių atkreipė į save solisto Eugenijaus Chrebtovo akis. Dainuodamas jis pamažu nusileido laipteliais ir nusilenkė mūsų Aldonai, kviesdamas šokiui. Salė prapliupo plojimais, o mūsų veidus iki pat ausų papuošė pasididžiavimo šypsenos.

Iškilmingos vakarienės metu laikytasi tradicijos – aplaistyti  tą Aukso Garbės ženklą, iš taurės ant jo užpilant tik  kelis lašus šampano taip, kad nepakenktum tam garbingam daiktui. Virpinome rankas, varvinome lašus ir kuo svaresnius žodžius į bendrą linkėjimų vainiką pynėme,  vienu kitu prisiminimu pagražindami. O tų prisiminimų būta kuo įvairiausių. Prof. Dr. Donatas Jurgaitis pirmiausia pabrėžė universitetui svarbius faktus, būtent, Šiaulių universiteto veikla organizuojant konferencijas tiek Lietuvoje (7), tiek ir Ukrainoje (5) išsiplėtė į pirmųjų tarptautinių ryšių – bendradarbiavimo sutarčių tarp Lietuvos ir Ukrainos aukštųjų mokyklų pasirašymą: 2004 m. su Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio filosofijos-teologijos studijų bazilijonų institutu Briuchovičiuose, o 2005 su Lvovo nacionaliniu Ivano Franko universitetu. Šiaulių universitetas tapo pirmąją Lietuvos aukštąja mokykla, sudariusia bendradarbiavimo sutartis su institucijomis Ukrainoje. Pirmieji šios sutarties vaisiai – 14 dr. A. Vasiliauskienės monografijos „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ (2014 m.; Roma; mokslinių darbų Analecta t. 53) pristatymų (Lietuvoje 8, Ukrainoje 5 ir Lenkijoje 1). 2017 m. išleista nauja trijų mokslo institucijų (Šiaulių ir Lvovo nacionalinio Ivano Franko universitetų bei Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio filosofijos – teologijos studijų Bazilijonų instituto) knyga – mokslinių straipsnių rinkinys „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies liaudžiai / Чин Святого Василiя Великого: iз народу – народовi“ (Šiauliai, Lvovas, 2017, p. 324)  spausdintas lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.

Ir man kelionės po Ukrainą  konferencijų bei knygų pristatymų intencijomis labiausiai išliko atminty. Akyse stovi Kijevo Maidano aikštė, įrėminta joje žuvusiųjų  nuotraukomis ir degančiomis atminimo žvakutėmis. Nepamirštama ir Lucko istorinė praeitis – kunigaikščio Liubarto gynybinė pilis, į kurią 1387 m. įžengė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas su dvariškiais, o po 1392 m. Luckas pradėtas vadinti pietine LDK sostine. Daug nuostabių įspūdžių iš lankymosi Pidhircuose, kažkada buvusiame mieste-valstybėje, kuri 1188 m. minima Rusios Metraštyje, o taip pat „Sakmėje apie kunigaikštį Igorį“. Pidhircų Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Grailų apeigų katalikų bažnyčios centriniame altoriuje yra stebuklinga verkianti Dievo Motinos su Kūdikėliu ikona. O kur įspūdžiai, patirti Lvove, Briuchovičiuose ir kt. vietovėse.

Įdėmiai klausėmės savo paprastumu ir nuoširdumu visus vakarienės dalyvius pavergusio Pandėlio parapijos klebono, aptarnaujančio Panemunio Švč. Trejybės ir Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijas, Prancūzijoje mokslus baigusio kun. teol. lic. Alberto Kasperavičiaus linkėjimų  

(ne)parapijietei dr. A. Vasiliauskienei, kuri niekada neatsisako patarpininkauti ar padėti jam – prieš keletą metų į Skapiškį paskirtam kunigui.

Kaip nuostabu, kad gali kitų darbais pasidžiaugti ir didžiuotis. Tą jautėme visi, tą vakarą buvę šalia savo Aldonos Vasiliauskienės.

2019 11 29 9

Prie Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios buvusio parapijos klebono kun. Jordano Urbono pastatyto kryžiaus. Dešinėje – dabartinis Šv. Bazilijaus Didžiojo parapijos klebonas kun. Tomas Ūksas,  kairėje – dr. Aldona Vasiliauskienė, Irena Ramaneckienė ir Bazilionų daugiafunkcio centro direktorius Rimantas Gorys, 2019 m. rugsėjo 20 d. minint 270-ąsias bažnyčios įkūrimo metines. Nuotr. iš Andriaus Šukio archyvo.

2019 11 29 15

Daugelio metų ilgo, kantraus ir sudėtingo dr. A. Vasiliauskienės darbo įvertinimas. Nuotr. iš A. Vasiliauskienės archyvo.

2019 11 29 13

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo šventina  dr. A. Vasiliauskienės gražaus gimtadienio proga ukrainiečių bendrijos  jai įteiktą stebuklais garsėjančios Mukačevo Dievo Motinos ikonos kartotę (2015 m.).  Vaizdas, kai parapijiečiai nuoširdžiausiai bučiavo tik ką pašventintą ir Jubiliatės rankose tebelaikomą ikoną, veikė labai jaudinančiai. Nuotr. iš A. Vasiliauskienės archyvo.

2019 11 29 11

Popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimą liudijantis raštas, įteiktas 2005 metais. Nuotr. iš A. Vasiliauskienės archyvo.

Į viršų