facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)                                                                                      
Batsiuvių amatas buvo reikalingas, todėl išties Šiauliuose jų buvo daug.  Batsiuviai dirbo daugiausia išnuomotose patalpose, jos buvo ankštos, užverstos taisymui atneštais batais. Jie dirbdavo arba po vieną, arba su mokiniais. Žiemą daugiausia dirbdavo gyvenamajame kambaryje arba virtuvėje. Odas pirkdavo iš krautuvių ar fabrikų. Batsiuviai taip pat siūdavo ir remontuodavo pakinktus ir batus.

Mieste buvo visokių batsiuvių. Vieni garsėjo savo sugebėjimais ir darbais, kiti „pasižymėjo“ savo neteisėta veikla. Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1934 liepos 15 d. rašė: „Šiauliuose randasi be gyvenamosios vietos toks pilietis Aleksis Petrauskas. Jo specialybė – batsiuvys. Aleksiukas darbo ieškoti eina po namus. Atsiranda tokių piliečių, kurie nepažindami Aleksiuko atiduoda jam savo batus taisyti.

Žinoma, batus Aleksiukas pataiso, bet juos jau grąžins ne klientui, o pardavęs turguje, pinigų pavidale į aludę. Dabar į policiją plaukia piliečių nusiskundimai, kad Aleksis juos gerokai prigavęs. VII 11 d. iš Marko Chonelio kirpyklos, Varpo 22, Aleksiukas nušvilpė net britvą. Matyt, Aleksiukui raudonosios neišvengti – turės nors kartą gyvenamą vietą“ (Batsiuvis Aleksis dabar turės nuolatinę gyvenamą vietą. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 liepos 15, p. 4).

Augant Šiauliuose batų pramonei, miesto batsiuviai bijojo gatavų batų fabrikų gaminamos produkcijos. „Nors batsiuvio amatas labai sunkus ir nedėkingas, bet iš to amato maitinasi tūkstančiai Lietuvos šeimų. „Ant užsakymo“ gamintą avalynę dėvėti kiekvienas bent kiek taupesnis žmogus laikydavo savo pareiga. Taip buvo, kol neatsirado masinės avalynės gamintojų – fabrikų ir, kol vartotojai neįsitikino, kad fabriko avalynė dailesnė ir greičiau prieinama – gaunama. Juk kiekvienam maloniau, kad jis už savo pinigus tuoj prekę gauna; nereikia laukti kelių dienų (nors fabriko gaminta avalynė ir brangesnė), kol ją tau pasius.

Bet tas dar pusė bėdos būtų, jei milijonus savo žinioje turinčios įmonės neužsimanytų skverbtis kaiman, kur paskiri „šiaučiai“ dar tebeturi ištikimą klientūrą. Dabar tūlos įmonės rimtai projektuoja kaimą užkariauti – ruošiasi gaminti specialią – pigiąją kaimui ir biednuomenei pritaikytą avalynę. Negana to, stambūs fabrikai, kaip čekų „Bata“ (Kaune), energingai baigia atimti iš paskirų batsiuvių net... senos avalynės pataisymui.

Batsiuviai tuo labai susirūpinę ir ieško kelių, kad bent kiek atsikirsti. To pasėkoje, kaip teko girdėti iš kelių Šiaulių batsiuvių, jie susitarė nebepirkti odos iš tų fabrikų, kurie gamina odas ir patys gamina avalynę, t. y. konkuruoja su savo klientais batsiuviais.

Kiek toks batsiuvių nusistatymas bus vieningas ir, ar ilgai jis tęsis, sunku numatyti, bet kad paskiri batsiuviai baigiami išstumti iš visų savo pozicijų ir jų likimas liūdnas, faktas“, – 1934 m. rugpjūčio 5 d. rašė Šiauliuose leidžiamas laikraštis  „Įdomus mūsų momentas“ (Ir batsiuviai susirūpino konkurentais. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 rugpjūčio 5, p. 1).
Batsiuvių darbas nelengvas ir pajamos buvo nedidelės, jie šiaip taip vertėsi, tačiau ir jiems kartais nusišypsodavo laimė. Apie vieną šiaulietį batsiuvį, kuriam pasisekė laimėti loterijoje, laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1938 m. vasario 20 d. rašė: „Tūlas šiaulietis, batsiuvys, savo laiku buvo labai išlaidus: tik kokį centą sugriebdavo – skubiai nešdavo aludėn ar baran. Žodžiu, žmogelis gyveno tik šia diena.

Neseniai jam nusišypsojo laimė – loterijoj išlošė 4 000 Lt. Tokią sumą laimėjus, draugai juokėsi, kad per kelias dienas jis juos prauliavos, ir vėl bus tokiu pat vargšu, kaip buvo. Bet atsitiko kitaip: žmogelis staiga pasikeitė, surimtėjo, atsirado pas jį taupumo jausmas. Jis nutarė įsigyti kur nors miesto pakrašty namukus...

Bet kilo nenumatytų kliūčių, niekas, kurs jis lankėsi, nenori jam namų parduoti. Mat, jo skurdi išvaizda, suplyšę drabužiai sukelia įtarimą, kad jis arba juokauja, arba yra apgavikas. Dabar jis nusipirko geresnius rūbus, bet ne iš išloštų pinigų, o už savo uždirbtus pinigus, ir vėl rengiasi ieško pirkti namuko“ (Šukės. Iš reporterio bloknoto. „Įdomus mūsų momentas“. 1938 vasario  20, p. 3).

Batsiuviai dar siūdavo įvairią avalynę: kurpes, puskurpes, batus, pusbačius, kamašus, aulinius batus ir moteriškas kurpes, puskurpes, pusbačius ir kt.

Tarpukariu Šiauliuose įvairiu laiku dirbo šie batsiuviai ir batsiuvių dirbtuvės: Bruzgulio Alfonso avalynės taisymo dirbtuvė Varpo g. 12, batsiuvys Kalpokas Leonas Pakluonių g. 127, Joselsonas Boruchas (g. 1904-03-04 Raseiniuose), Faktoras  Mauša (g. 1928-08-12 Mosėdyje) batsiuvio mokinys dirbo pas batsiuvį, Faktoras Motelis (g. 1895-03-15 Židikuose), Gansas Arje Fišelis (g. 1909-07-29 Žeimelyje), Fogelsonas Jokubas (g. 1923-10-23 Šiauliuose), Joffe Maušas (g. 1925-01-10 Žagarės vls.) dirbo batsiuvių dirbtuvėje, Lichtenšteinas Icikas (g. 1896-03-05 Kaune), Lipšicas Mordukajus (g. 1894-03-28 Šiauliuose) batų išdirbėjas, dirbo fabrike „Batas“, Lurje Dovydas (g. 1877-01-18 Kuršėnai, Šiaulių aps.),  Krištopatis Valančiaus g. 26, Kornašas Mendelis (g. 1905-02-13 Kavarske, Ukmergės r.), Maizelis Mauša (g. 1917-05-12 Lenkijoje), Mincas Binjaminas (g. 1888-11-08 Čiobiškyje), Povilo Petrauskio batsiuvių dirbtuvė Pagyžių g. 72 (veikė nuo 1924 m.), Preidelis Keselis (1877-1937) Pagyžių g. 127, Presas Mauša (g. 1900-04-04 Varniuose), Raugalas Antanas Rygos g. 20, Strolis Glezeris Dvaro g. 123, Strubas Mauša (g. 1898-10-25 Pikeliuose, Telšių aps.) dirbo batsiuvių artelėje, Šicas Ruvenas (g. 1925-06-29 Šiauliuose) dirbo Geto batų ir aulų dirbtuvėje, Šochatas Bencelis (g. 1925-05-19 Šiauliuose), Šulmanas Icikas (g.1879-01-05 Klykoliai, Šiaulių aps.), Rozenbergas Michelis (g. 1910-04-03 Šiauliuose), Zaksas Leiba (g. 1906-05-04 Pašvitinyje, Šiaulių aps.), Žurnameris Dovidas (g. 1915-10-18 Šiauliuose) ir kt.

Prie batsiuvių dar priskiriami ir amatininkai, kurie dirbo puspadžius-medpadžius iš odos – šikšnos, o padus iš medžio – beržo, alksnio, epušės ar gluosnio. Tokie medpadžiai  buvo lyg ir vidurkis tarp batų ir klumpių. Jie buvo patogesni tuo, kad geriau nešiojosi ir ne taip greitai suplyšdavo ar sutrūkdavo kaip klumpės ir ne tokie buvo brangūs kaip batai (L. Nezabitauskis. Darbininkai specialistai ir amatininkai. „Gimtasai kraštas“, 1936 sausis-kovas Nr. 1(9), p. 40-41).

Dar Šiauliuose buvo balniai, odminiai, šikšniai. Balniai – balnų dirbėjai. Odminiai – odadirbiai, odų išdirbėjai, specializavosi skirtingų rūšių odų gamyboje – pradedant padams skirtos storos odos gamyba ir baigiant plona, elastinga oda, iš kurios buvo siuvamos pirštinės. Šikšniai, šikšnininkai išdirbdavo odą be plaukų. Tokia nerauginta oda buvo vartojama pakinktų, diržų, avalynės gamybai.

Kurpiai
Kurpius – kurpių išdirbėjas ir siuvėjas, batsiuvys. 1940 m. Šiauliuose buvo 38 kurpiai: Begekas Chaimas (g. 1905-02-05 Šiauliuose) Vilniaus g. 139, Beras Elija (g. 1884-12-14 Šiauliuose) turėjo dirbtuvę Vilniaus g. 103, vokiečių okupacijos metais dirbo batsiuvių dirbtuvėje, Butkus Domas turėjo dirbtuvę Vilniaus g. 233, Čepulis Antanas Žemaitės g. 6, Čepulis J. Varpo g. 29, Duchanauskas J. Ežero g. 8, Duogis Petras S. Dariaus ir S. Girėno g. 33, Fainavičius Ch. Vilniaus g. 118, Furmanas Jankelis (g. 1915-03-01 Šaukėnuose) kailininkas, turėjo dirbtuvę Vilniaus g. 127, vokiečių okupacijos metais dirbo avalynės dirbtuvėje, Grigaliūnas Aleksas Vilniaus g. 117, Grigaliūnas Zigmas Kareivinių g. 7, Gudžiūnas A. Tiesioji g. 18A, Kacinas Leiba Rygos g. 18, Kaplušas Zelmanas Dvaro g. 67, Kavaliauskas Adolfas Vaidelutės g. 13, Kuolas Antanas Tilžės g. 92, Malerskis G. Vilniaus g. 114, Malkas Izraelis Basanavičiaus g. 2, Mikulskis I. J. Basanavičiaus g. 34, Mončius Justinas Tilžės g. 252, Murauskas L. Trakų g. 25, Navikas Jonas Tilžės 195, J. Partauskis (Bobturgis), Petraitis Kazys Tiesioji g. 12, Požereckis A. Tilžės g. 96, Raulinaitis Petras Dvaro g. 76, Salitonas Ch. Vilniaus g. 233, Spitolnikas S Vilniaus g. 123,  Stankus Juozas Vilniaus g. 61, Strockis Bronius Tilžės g. 258, Strolis Chaimas Dariaus ir Girėno g. 44, Survila Juozas Vilniaus g. 165, Šulmanas Giršas Varpo g. 6, Usinavičius Petras Dvaro g. 114 ir kt.

Rimoriai dirbo odinius – šikšninius pakinktus, odinius vežimams pridengčius, oda apkaltas važiuotes ir kt. Tarpukariu Šiauliuose buvo šie pakinktininkai (rimoriai): Abelskis Saulas (g. 1904 Anykščiai, Utenos aps.) pakinktų dirbėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo Šiauliuose pakinktų dirbtuvėje, Grosmanas Giršas (g. 1895-10-07 Naumiestyje, Šakių r.), Gutšteinas Michelis (g. 1908-01-26 Jurbarke), Gutšteinienė Basė (g. 1901-04-03 Šiauliuose), Labo Abromas (g. 1888 03 25 Surdegis, Panevėžio aps.) pakinktininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo odų fabrike, rimorė Lipšicienė Ester (g. 1897 02 17 Šiauliai), dirbo Šiaulių odų fabrike, rimorius Tkačas Zundelis (g. 1911-09-18 Šiauliuose) ir kt.

Kailininkai ir kailių dirbtuvės
1940 m. Šiauliuose buvo 9 kailininkai ir kailių dirbtuvės: Aronovičius Vulfas (g. 1899-11-10 Lomža, Lenkija) kailių specialistas, dirbo odų fabrike, Beras Vulfas (g. 1885-05-07 Šiauliuose) kailininkas, turėjo dirbtuvę  Vilniaus g. 207, vokiečių okupacijos metais dirbo odų fabrike, Davidovas Giršas kailių turėjo dirbtuvė Vilniaus g. 66, Davidovas G. (g. 1895-02-15 Užventyje) kailių dirbėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo odų fabrike, Dobriko Jono kailių dirbtuvė Ginkūnų g. 9, Fainšteinas Motelis (g. 1891-04-14 Vilniaus aps., Drujoje) kailininkas, turėjo dirbtuvę Vilniaus g. 182, vokiečių okupacijos metais dirbo Ch. Frenkelio fabrike, Fainšteinas Mauša (g. 1921 01 02 Šiauliai), Javelio J. ir Gafanavičiaus G. senų kailių apdirbimo dirbtuvė Trakų g. 2,  Kaganienė Freida (g. 1916-12-10 Šiauliuose), Kikelis Michelis (g. 1908-12-25 Troškūnuose) kailių siuvėjas, dirbo Ch. Frenkelio odų fabrike, Krikštanskis Leiba Trakų g. 35 (dar Krištanskis, g. 1890-02-08 Kauno r. Merečių k.), kailininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo Ch. Frenkelio odų fabrike, Levino Michelio (g. 1901-02-15 Vilniuje) kailių siuvykla Trakų g. 20, vokiečių okupacijos metais dirbo odų fabrike Nr. 5, Šiauliuose, Vroclovskis Benjaminas Šaltinio g. 3 ir kt.

Kailių išdirbėjai: Bakštanskio Naumo kailių išdirbimas ir dažymas „Lietkail“ Vilniaus g. 169, Davidovičius Giršas (g. 1895-02-15 Užventis) dirbo kailių išdirbėju odų fabrike, Davidovičienė Golda (g. 1905-05-08 Gardine) kailių išdirbėja dirbo odų fabrike, Goldbergienė Zeida (g. 1915-12-10 Nemakščiai) kailių darbininkė, Gureckio Jono kailių ir odos apdirbimo dirbtuvė Papievių g. 6, Kaplanas Maušas (g. 1872-01-05 Ukmergė) kailių falcuotojas dirbo odų fabrike, Kleckytė Judita (g. 1916 m. Polocke, Rusija) dirbo kailių išdirbėja odų fabrike, Lipšicas Leiba (g. 1925-07-17 Ryga, Latvija) kailių išdirbėjas, dirbo odų fabrike, kailiadirbis K. Savickas, Udvinienė Dobra (g. 1895-07-26 Kelmė) kailių išdirbinėtoja, dirbo Ch. Frenkelio odų fabrike ir kt.

(Bus tęsinys)

2019 11 29 19

Batsiuvių dirbtuvėlė Lietuvoje. XX a. I pusė. Iš Petro Kaminsko rinkinio.

2019 11 29 17

Kurpių dirbtuvėlė Lietuvoje. XX a. I pusė. Iš Petro Kaminsko rinkinio.

2019 11 29 18

Rimorių dirbtuvėlė Lietuvoje. XX a. I pusė. Iš Arvydo Skerio rinkinio.

Į viršų