facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

„Viskas stilinga, su saiku, – tenka girdėti iš apsilankiusiųjų ,,Laiptų galerijoje“, – Čia tave sutinka kaip laukiamą bičiulį, palydi, kviesdami dar ateiti.“ Bendravimo kultūra, turiningos diskusijos apie meną ir būtį, puikios iškilių dailininkų parodos, dvasinga muzika, jaudinantys poezijos vakarai… Visko nė neišvardytum. Pasak galerijos direktorės J. Ališauskienės, pagrindinė veikla – dailės parodos. Per beveik tris dešimtmečius išsivystė gražios tradicijos.

Šįkart aptarsime dvi: seniausioji, besitęsianti 27 metus –  Kalėdinių miniatiūrų paroda ir jauniausioji – Latvijos nepriklausomybės dienai skirtos parodos, kurioms netrukus sukaks 10 metų.

Menas yra kalba, atskleidžianti tautų savitumą ir bendrystę
Nepriklausomybės diena – neeilinė diena kiekvienai valstybei ir jos piliečiams, jautriai ją išgyvena ir menininkai. Gerbdama panašaus likimo kaimynų istoriją, džiaugdamasi mažos tautos kultūriniais pasiekimais, „Laiptų galerija“ jau devintus metus iš eilės švenčia Latvijos Nepriklausomybės dieną kartu su jos menininkais.

Nuolatinė bendrystė su latviais „Laiptų galeriją“ sieja nuo 1992 metų, kai ši nedidukė kultūros įstaiga pradėjo galerinį darbą. „Mums padėjo Vilniaus „Vartų“ galerija. Ji taip pat pradėjo nuo mokytojų namų veiklos, – sako „Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė. – Tai buvo mūsų kolegos, patarėjai.“ Vilniuje, be abejonės, daugiau galimybių rengti įdomesnes parodas: ten ambasados, kultūrinės ir ekonominės pajėgos sutelktos.

„Pradžioje, – atsimena pašnekovė – per „Vartus“ su Rygos dailininkais užmezgėme ryšius. Rygos dailės akademijos studentų darbai atkeliavo tiesiai iš jų. Vėliau mums kilo mintis tvirtinti bendrystę drauge minint  valstybingumo dieną. Kartu švęsti bendravimo laisvę, dalijimosi laisvę, kūrybos laisvę. Tai reiškia patiems būti laisviems ir kartu džiaugtis, priimant kaimynus.“

J. Ališauskienė akcentavo, kad pirmieji „Laiptų galerijoje“ savo parodas surengė iškilūs latvių dailininkai Rolands Gross ir Aldis Klavinš. Paskui užsimezgus labai draugiškiems santykiams jau kasmet po vieną-dvi personalines parodas minint Latvijos nepriklausomybę surengdavo ir kiti dailininkai iš Latvijos.

Kasmet kitokia
Pasak direktorės, „Laiptų galerijos“ kamerinė aplinka labiau tinka solo parodoms, autorinėms, todėl pirmiausia pakvietė dailininką, su kuriuo jau iš anksčiau siejo stiprūs ryšiai ir Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimas prasidėjo nuo Rolando Groso (Rolands Gross, g. 1955 m. Liepojoje) parodos 2011 metais. Dailininkas yra Rygos Dailės akademijos profesorius, Latvijos dailininkų sąjungos, Ispanijos akvarelistų asociacijos narys, gerai žinomas  Latvijoje, Lietuvoje ir Rusijoje,  Danijoje, Bulgarijoje, Izraelyje, Prancūzijoje) parodos. Kūrinius pristatė menininko žmona, Rygos Dailės akademijos dėstytoja, menotyrininkė Silvija Grosa. Autorių ir visus susirinkusius sveikino folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vadovė D. Martinaitienė), vertėjavo Baltų centro vadovė dr. Regina Kvašytė.

Renginio sėkmė įkvėpė drąsos ir pasitikėjimo. Kitų metų lapkritį Latvijos nepriklausomybės dienai  savo kūrybą eksponavo net devyni dailininkai – Andris Biezbardis, Laura Feldberga, Ojars Feldberg, Gunta Kalsere, Guna Millersone, Zigurds Polikovs, Modris Sapuns, Andris Vitols, Armands Zefelds. Trečiajame Nepriklausomybės minėjime žiūrovus nudžiugino Mario Čačkos ir Ilzės Volontės kūrybos paroda „9“.

„Nesame taip gerai išmanantys Latvijos vizualiuosius menus, todėl  tariamės su specialistais, – sako galerijos vadovė. – Pradžioje atsirenkant menininkus autoritetas buvo „Vartai“. Neabejojome jų pasiūlytais autoriais ir nė karto neapsirikome. Dabar renkamės patys.“

2014 metais latvių valstybės nepriklausomybė paminėta su Ievos Carukos ir Ilgvaro Zalanso tapyba. 2015 m. surengta Intos Klasonės įspūdinga tapybos paroda „Toli – arti“, o po metų didelio susidomėjimo sulaukė Latvijos Nepriklausomybės dienai skirta Aldžio Klavinio tapybos paroda „Visada kelyje“. A. Klavinis (Aldis Klavinš, g. 1938 m. Madonos mieste Latvijoje) – Liepojos universiteto profesorius, „Laiptų galerijos“ bičiulis, nuolatinis plenero „Šiaulių Monmartro Respublika“ dalyvis. Tai buvo antroji jo personalinė „Laiptų galerijoje“, bet lankytojams menininkas pažįstamas ir iš Latvijos menininkų jungtinių parodų. Jo darbų turi Latvijos, Lietuvos, Rusijos muziejai ir galerijos bei privatūs kolekcininkai iš Latvijos, Lietuvos, Vokietijos, Švedijos, Kanados, JAV ir kitų šalių.

Septintąjį kartą (2017 m.) Latvijos Nepriklausomybės dienos paminėjimui vyko „Šiuolaikinės latvių akvarelės“ paroda (kuratorius Dainis Gudovskis). Pristatyti žinomi latvių dailininkai, nuolatiniai Lietuvoje rengiamos tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai“ dalyviai: Andris Biezbārdis,  Dainis Gudovskis, Irīda Lazdiņa, Irēna Lūse,Anita Meldere, Baiba Priedīte, Inese Siliņa, Jānis Spalviņš ir Ieva Spalviņa. Į parodos atidarymą atvyko Latvijos ambasadorius Lietuvoje dr. Einaras Semanis su žmona, dailininkės pedagogės Irena Lūse ir Inese Silina, Baltų centro vadovė doc. dr. Regina Kvašytė.

Einaras Semanis kreipėsi į susirinkusius lietuviškai, priminė, kad abiejų tautų kelias į nepriklausomybę pareikalavo drąsos, kalbėjo apie abiem tautoms bendrą atsakomybę išlaikyti kultūros paveldą, dėkojo galerijai, kad tokia svarbia proga skiriamas dėmesys Latvijos menininkams. Svečius sveikino, puikią nuotaiką kūrė svinguojanti vilniečių merginų grupė „The Ditties“, folkloro ansamblis „Salduvė“. Parodos kuratorius prof. D. Gudovskis patikino, kad  ekspozicijoje geriausių Latvijos akvarelininkų patys geriausi darbai, atskleidžiama akvarelės vystymosi istorija, technikų kaita per du dešimtmečius – nuo siužetinės iki abstrakčios, nuo lyrinės – iki ekspresyvios, tai plastikos, prasmės ir išgyvenimų jungtis. Parodoje skaidriu mėliu akį patraukė Janio Spalvinio ciklas „ Linkėjimai Kristui Simeonidui“, į spalvingą paslaptį viliojo D. Gudovskio kūriniai, ypač „Tarp įgūdžių ir Haribdos“. Jaunystės šėlsmu, judesio aistra alsavo Irenos Lūse „Šokis“, „Pilkas šokis“, „Rausvas šokis“. Inesės Silinos akvarelės „Priemiestis“, „Labai svarbus asmuo“ ir kt. nukėlė į keistą fantazijų pasaulį.

Pernai Latvijos valstybės šimtmečio proga „Laiptuose“ surengta devynių Liepojos dailininkų kūrybos paroda „Laiko galios“. Tai buvo aštuntoji Latvijos menininkų paroda šioje galerijoje. Parodos šventinį atidarymą pradėjo nuostabusis Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (vadovas Remigijus Adomaitis), o gausiai susirinkę miestiečiai buvo supažindinti su jungtinės Latvijos dailininkų parodos autorių, Liepojos universiteto, dailės dėstytojų kūryba: Inta Klasone, Raimonds Gabalinš, Herberts Erbs, Aldis Klavinš, Gunta Krastina, Martinš Krūminš, Solvita Spirge-Sene, Dzintra Virina, Aivars Rozenbahs. Renginyje taip pat dalyvavo Jelgavos menotyrininkas profesorius Maris Brencis, kuris, šmaikščiai vertėjaujant galerijos ilgamečiam bičiuliui A. Klaviniui, pristatė darbus. Parodos kuratorė I. Klasone tuomet pabrėžė, kad kultūrinio bendradarbiavimo santykiai su Lietuva, su Šiauliais yra tamprūs, bet vienintelėje „Laiptų galerijoje“ Nepriklausomybės dienos proga rengiamos latvių dailininkų parodos.

Devintasis blynas – neprisvilęs
Kiekvienas Latvijos nepriklausomybės minėjimo renginys „Laiptų galerijoje“ yra kitoks, parenkamas įdomus muzikinis sveikinimas.  Tik šiemet latviai atsivežė savo jaunus muzikantus, o buvęs muzikos mokyklos  vadovas Arvydas Tereila, Latvijos lietuvis, mielai vertėjavo.  Būdingas šventės  simbolis – Latvijos vėliavos spalvų gėlės – balta ir bordo – tebepuošia didžiąją salę. Kartais parodose apsilanko ambasados atstovai, ar kaip pernai, atsiunčia sveikinimą, bet tai nėra privalomas atributas, nors, ko gero, menininkams svarbu, kai jų valstybės aukšti asmenys pamato jų kūrinius. Šiemet keitėsi ambasadoriai, nespėta pakviesti.

Pasak J. Ališauskienės, latviai, didžiuodamiesi savo šalimi, su kaimynais mielai dalijasi kūryba, o „laiptiečiai“ kartu dirbdami tobulėja. Šiai svarbiai progai yra buvusios Rygos, Liepojos, Jelgavos dailininkų parodos. Kitų metų  lapkritį ruošiamasi pristatyti žymaus akvaleristo Dainiaus Gudovskio kūrybą. Labai skirtingi šiemetiniai latvių autoriai  ir jų kūriniai – Aleksandro Djačenko ir Marilės Djačenko savita keramika, Uldžio Zuters mėlynoji tapyba. Lolitos Zikmanės sudėtinga grafika.

Nereikia tikėtis, kad viena kita paroda gali visapusiškai atskleisti kitos šalies meninį lygį, visumą, tačiau kai kurias tendencijas įžvelgti įmanoma.

„Drąsiai galiu sakyti, kad kiekviena paroda atspindi mus, kaip mes mokame kūrinius žiūrovui pateikti, pristatyti, – tvirtina J. Ališauskienė. – Tai mūsų supratimo, pajautos, darbo kokybės, mūsų prestižo reikalas, todėl labai stengiamės. Devintasis blynas prisvilęs nėra.“

Šia paroda dar galima spėti pasigrožėti iki gruodžio 7 dienos. Šiauliečiai patenkinti galimybe susipažinti su artimiausios šalies menu, Latvijos dailininkai džiaugiasi, kad jų valstybingumo šventė svarbi ir mums.

Apie meną ir politiką
Kai kas teigia, kad menas turi būti toli nuo politikos, Tačiau menininkas – taip pat pilietis. Brandžiose valstybėse menininkas yra vedantis į laisvę, užtikrinantis jos dvasią. Pasak „Laiptų galerijos“ vadovės, ten, kur laisvi menai, ir pilietinės laisvės daugiau.

„Gal kam gali atrodyti kaip čia dabar – menas ir politika, – svarsto Janina Ališauskienė. – Tačiau iš tiesų, man atrodo, tai yra tiesiog meno politika. Juk pas mus į festivalį-plenerą „Šiaulių Monmartro Respublika“ visada atvažiuoja trys-keturi latvių dailininkai, nors ne kažką galime jiems pasiūlyti: mūsų plenerai nėra komerciniai. Atvažiuoja menotyrininkas iš Jelgavos pasirašyti bendradarbiavimo sutarties su galerija, kai kurie dailininkai jau paprašė galimybės mūsų galerijoje surengti savo personalines parodas. Pernai latvių tapytoja Inta Klasone patvirtino, kad išskirtinai tik „Laiptų galerijoje“ Nepriklausomybės dienos proga rengiamos latvių dailininkų parodos. Argi tai ne meno politika?“

Šios Latvijos nepriklausomybei skirtos parodos – reikšmingas dailės pasaulio reiškinys, nes praplėtė mūsų pažintį su artimiausių kaimynų kūryba. Antra, svarbu pajusti, kad mus sieja ne tik kultūriniai, bet ir istoriniai, politiniai ryšiai. Taigi džiaugtis ir švęsti Nepriklausomybę galime kartu.

Seniausioji tradicija
„Žymus praėjusio šimtmečio žurnalistas Erikas Sevareidas rašė, kad „Kalėdos yra būtinybė. Juk turi būti metuose bent viena diena, kuri mums primintų, kad esame ne vien dėl savęs, bet ir dėl kitų“. Juk laukiame šviesos, meilės, gerumo – Kalėdų stebuklo. Todėl ir „Laiptų galerija“ pasitinka Kalėdas ypatingai – įprasmindama šitą laukimo laikotarpį.“ Tokiais žodžiais buvo kviečiama į dvidešimtąją kalėdinių miniatiūrų parodą „Laiptų galerijoje“ prieš septynerius metus.

Ši graži tradicija  prasidėjo nuo 1992 m., nuo pačios galerinės veiklos pradžios. Iškilių Italijos menininkų brolių Enzo, Nando, Peppe Rosamilia paroda vyko pavasarį, jau tada buvo paskelbta, kad gruodį rengiama miniatiūrų paroda.

Pačią idėją „Laiptų galerija“ pasiskolino iš Vilniaus „Vartų“ galerijos. „Iš jų veiklos turinio užsifiksavo toks renginys, apsilankėme ir padarė didelį įspūdį“, – prisimena J. Ališauskienė.
Pasak jos, gruodžio pradžioje šventė rengiama neatsitiktinai.

„Taip patvirtiname, kad Kalėdos nėra vienintelė gruodžio diena. Kalėdos – tai ruošimasis, ėjimas į jas. Dirbame, kad visi drauge ir kiekvienas atskirai pajustume – tai mano Kalėdos, – pasakoja galerijos vadovė. – Visko prigalvojame, sukamės, rodos, įprastiniame, bet nekasdieniškame darbų sūkury: darbų gausa, katalogo rengimas, eglės puošimas...“

Parodos darbai surenkami iš anksto, o pristatomi iškilmingame renginyje „Jau atvažiuoja šventa Kalėda.“ Šventė pamažu keitėsi, susiformavo renginys iš dviejų dalių. Pirmoji dalis vyksta didžiojoje  salėje, ten skamba gera kamerinė muzika, prasmingi linkėjimai. Pavyzdžiui, minėtame dvidešimtajame renginyje koncertavo Sigito Vaičiulionio vadovaujamas ansamblis „Ars Vivo“.  Eglutė puošta ne blizgučiais, o tikrais tradiciniais šiaudiniais žaisliukais. Salę puošia meniški sodai iš šiaudelių.

„Paskui tamsoje lipame laiptais, uždegamos žvakės, kyli aukštyn, ir širdis virpa, eini į susitikimą su spalvų švente. Mažojoje salėje pasitinka mūsų ansamblio „Salduvė“ atliekamos senovinės  kalėdinės giesmės, – nepakartojamu įspūdžiu dalijasi J. Ališauskienė. – Visoje erdvėje sukomponuota daugybė mažos formos kūrinių, apie 200 darbų, kiekvienas jų daugiau ar mažiau autoriaus išgyventas.  Eini, žiūri, gali įsigyti, padovanoti artimam žmogui kaip dėkingumo, meilės, džiaugsmo ženklą. Yra buvę, kad žvakes lauke uždegėme, šventiška nuotaika apėmė dar neįėjus į patalpas.“ Kiekvienas teatralizuotas Kalėdinių miniatiūrų parodos atidarymas ypač įprasmina šv. Kalėdų laukimo laikotarpį. Geriausi darbai būna apdovanojami.

Įsimintinos akimirkos
Įsimintina 2011 metų paroda. Trečiojo aukšto parodų salėje pristatyti 49 autorių įvairia technika atlikti mažo formato darbai, o didžiojoje salėje eksponuota Lietuvos dailės klasikų miniatiūrų paroda iš E. Armoškos kolekcijos „Nuo Mstislavo Dobužinskio iki Stasio Eidrigevičiaus“.

Joje ankstyvieji parodos darbai datuojami 1911 m., paskutiniai darbai – 1981 m. Tai tarsi XX a. Lietuvos dailės istorijos knyga. Iš 21 parodoje regimų dailininkų, beveik visus likimas buvo nubloškęs už Lietuvos ribų, tačiau visi jie tapo glaudžių ryšių tarp išeivijos ir Lietuvos puoselėtojais. Atgimimas sudarė galimybę jų kūriniams grįžti į Lietuvą. Gaila, jų pačių nebėra, išskyrus Varšuvoje gyvenantį ir kuriantį Stasį Eidrigevičių. Kalėdinę nuotaiką tą vakarą kūrė vyrų vokalinis ansamblis „Quorum“  ir folkloro ansamblio „Salduvė“ kalėdinės giesmės.

2013 m. „Laiptų galerija“ 21-ąjį kartą atidarė kalėdinių miniatiūrų parodą „Jau atvažiuoja Šv. Kalėda“. Joje – 34 dailininkai iš Šiaulių ir kitų Lietuvos miestų, kurie pristatė 123 mažųjų formų tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės dirbinius, išsiskiriančius estetine verte, unikalia menine forma, preciziška atlikimo technika. Tai buvo „šiek tiek melancholiško atspalvio  poetiški kūrinėliai,  stebinantys nuotaikų kaita, sudėtingomis siužetinėmis bei figūrinėmis kompozicijomis, spalvingomis vizijomis, primenančiomis secesijos meną“, – rašyta parodos anonse. Vakaro metu ištraukas iš Šventojo Rašto skaitė aktorius Aurimas Žvinys, grojo styginių kvartetas „Mettis“.

23-iosios tarptautinės kalėdinių miniatiūrų parodos atidarymą nuspalvino romantinės muzikos koncertas „Žiema. Kalėdos“ (atlikėjai Saulė Šerytė – mecosopranas ir Donaldas Račys – fortepijonas). Šventė prasidėjo jaunųjų menininkų instaliacija „Svajonės pildosi!“ P. Bugailiškio sode. Lietuvos ir užsienio autoriai (net 51) pateikė per 100 darbų – mažyčių kalėdinių džiaugsmų akiai ir sielai.

2016 metais didžiojoje „Laiptų galerijos“ salėje susiliejo muzika ir žodis. Albino Žukausko tekstus skaitė Šiaulių valstybinio dramos teatro aktorius Juozas Bindokas, dainavo lietuvių liaudies dainų atlikėja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Veronika Povilionienė. Mažojoje salėje atidaryta tarptautinė 24-oji kalėdinių miniatiūrų paroda.

25-oji kalėdinių miniatiūrų paroda „Jau atvažiuoja šv. Kalėda“ (2017) vyko poezijos ir muzikos vakaras „Meilės giesmė“. Tekstus iš Šventojo Rašto „Saliamono giesmių giesmė“ skaitė Jaunimo teatro aktorius Andrius Bialobžeskis, giedojo „Schpla Cantorum Vilensis“. Visus atėjusius pasitiko šviesos instaliacija sode ir jaunųjų menininkų instaliacija „Jau atvažiuoja šventa Kalėda“ pirmajame galerijos aukšte.

Nesustabdomas laikas
Pernai 26-ąjį kartą atidaryta tarptautinė kalėdinių miniatiūrų paroda „Laikuotė“. Pavadinimas  pasiskolintas iš rašytojo eseisto Gintaro Beresnevičiaus ir apibūdina šiuolaikinio laiko matą. Kelių kartų menininkai nuo jaunimo iki tapybos ar skulptūros grandų galerijos erdves papuošė daugiau nei 150 įvairiomis technikomis sukurtų miniatiūrų.

Įdomiausiems autoriams buvo įteiktos nominacijos. Alvidui Paškauskui įteikta „Vilties laiko“ nominacija, Jonui Vaitkevičiui – „Patikrinta laiko“, Ričardui Garbačiauskui – „Koketės laiko“ , Gintarui Jociui – „Svarbios smulkmenos“, Daivai Kairevičiūtei – „Moters laiko“, Solvitai Spirgė-Sėnei – „Užkonservuoto laiko“ , Natalijai Janekinai – „Viso laiko“, Kaziui Bimbai – „Laiko erdvės“, Mindaugui Šnipui – „Užšalusio laiko“, Virginijai Pauliukonienei – „Laimingo laiko“ nominacijos.

Žiūrovai ir svečiai galėjo pasigėrėti „Laiptų galerijos“ sode įrengtomis šviesos instaliacijomis, jaunųjų menininkų kūrinių instaliacijomis galerijos I aukšte, įtraukiančiu Valstybinio Vilniaus kvarteto ir solistės Jomantės Šležaitės koncertu didžiojoje salėje, folkloro ansamblio „Salduvė“ – mažojoje.

Šiemet gruodžio 5 d. atidaroma 27-oji kalėdinių miniatiūrų paroda. Teatralizuotame renginyje „Jau atvažiuoja šventa Kalėda“ dalyvaus poetas D. Kajokas, aktorė M. Šaltytė skaitys jo eiles.

J. Ališauskienė pakartojo poeto Rimvydo Stankevičiaus žodžius, kad „advento tamsoje tik žmogumi pasišviesti gali“, ir pasidžiaugė, kad visada maloniai šventės dalyvius pasveikina Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas Saulius Matulis. Tikimasi kunigo dvasingo žodžio ir šiemet.

Manoma, kad vėl parodos dalyvių skaičius perkops 60. „Paskaičiuokime, – siūlo J. Ališauskienė:  –per 27 metus vidutiniškai po 50 autorių, kiekvieno po du darbus. Koks skaičius išeitų?  Dalyvavo autoriai iš Šiaulių, Vilniaus, Mažeikių,  Kuršėnų, Kelmės. Panevėžio, Latvijos. Pirma šiauliečių darbų būdavo daugiausia, dabar jų mažėja, pritrūksta vietos.“

Kalėdų dvasios sušildyti, laiko išbandyti
,,Kultūrinį vyksmą išpažįstančius žmones mes turime atrasti ar būti jų atrandami, kad susitiktume gruodį – džiugių emocijų keliančioje tradicinėje Kalėdinių miniatiūrų parodoje“,– tvirtina galerijos direktorė.

Tai, kad ,,Laiptuose“ eksponuojami Vido Poškaus, Vilniaus dailės akademijos muziejaus vadovo, jo žmonos Aistės Černiūtės, Daivos Kairevičiūtės, Dalios Kasčiūnaitės darbai, rodo „Laiptų galerijos“ pripažinimą. Pasak menotyrininkės Michalinos Adomavičienės, „mažas formatas nėra lengvinanti kūrybai sąlyga, priešingai, ne vienas pajuto, kokia tai sudėtinga, minimalių išraiškos priemonių reikalaujanti sritis, talpinanti savyje visaapimantį minties, idėjos ir estetikos proveržį“.

Tokia paroda yra reikalinga ir laukiama „Laiptų galerijos“ lankytojų. Kalėdinių miniatiūrų paroda atlaikė didžiulę  konkurenciją ir gyvuoja 27 metus. Dabar šiauliečiui dailininkui jau atsakomybė didesnė eksponuotis  šalia tokių menininkų kaip D. Kasčiūnaitė. Pritraukusi žymiuosius menininkus, „Laiptų galerija“ daugiausia laimi kaip institucija, kovojanti už įvaizdį, už pripažinimą, už savo „prekės ženklą“. Tuo pačiu išneša savo miesto dailininkus į viešumą, padeda jiems būti matomiems.  

„Laiptų galerija“ į Šiaulius atneša Kalėdas be dirbtinio blizgesio, dvasingas. 27 metus pilnutėlė salė žmonių. Nors renginys mokamas, bet mėgstamas, šiauliečių ir miesto svečių.

„Stengiamės nenuvilti, – kalbėjo J. Ališauskienė. – Mes kasmet susirenkame į teatralizuotą Kalėdinių miniatiūrų parodos atidarymą, kad pradėtume kalėdinį laikotarpį su daile, muzika, su gerais ir kilniais palinkėjimais  šalia esančiam kaimynui, draugui ar gentainiui. Kad gyvuoja tradicija tiek metų, tai mūsų pasiaukojančio, įtempto, kūrybiško darbo įvertinimas. Mūsų bičiulių būrys nuolat didėja.“

2019 11 29 3

„Jau atvažiuoja šventa Kalėda“, 2013.
„Laiptų galerijos“ ir redakcijos archyvo nuotr.

2019 11 29 4

Kalėdinių miniatiūrų paroda, 2015.
„Laiptų galerijos“ ir redakcijos archyvo nuotr.

2019 11 29 1

Kalėdinių miniatiūrų paroda, 2013.
„Laiptų galerijos“ ir redakcijos archyvo nuotr.

2019 11 29 7

Kalėdinių miniatiūrų paroda, 2018.
„Laiptų galerijos“ ir redakcijos archyvo nuotr.

2019 11 29 5

„Jau atvažiuoja šventa Kalėda“, 2015.
„Laiptų galerijos“ ir redakcijos archyvo nuotr.

Į viršų