facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai keliaujantis žmogus. Jau esame spausdinę ne vieną jo straipsnį apie keliones, daug teigiamų reakcijų susilaukė straipsniai apie egzotiškąją Etiopiją. Šį kartą kviečiame skaityti kitokį profesoriaus straipsnį, apie nemalonias patirtis, kurių priežastis – aviacijos kompanijų atsainus požiūris į klientą.

Tęsinys

Iš Porto į Lietuvą per Barseloną
Skrydis iš Porto į Barseloną turėjo įvykti spalio 22 d. 6.30 val. Deja, ne „Wizz Air“, bet „Ryanair“ kompanijos lėktuvu. Šį kartą taip pat buvo vėluojama daugiau nei valandą. Kad būtų įmanoma papusryčiauti ir atvykti į oro uostą laiku, savo dieną teko pradėti 4 val. ryto.

Kadangi iš Barselonos į Vilnių skrydis turėtų įvykti tik vakare, 20.50 val., о tuo pačiu maršrutu keliavo ir mano minėtas pažįstamas Dovydas, todėl pasitarę nusprendėme palikti dirbtinę oro uosto aplinką ir laiką praleisti mieste.

Tikriausiai daug kas suabejotų dėl šio sprendimo,nes naujienų portalai tuo metu mirgėjo nuo informacijos apie katalonų ir ispanų susirėmimus. Vis dėlto noriu visus nuvilti, nenufotografavau nė vieno susirėmimų įrodymo. Mieste buvo rami, kasdienė ir įprasta aplinka: žmonės ėjo į darbus, turistai sėdėjo kavinėse bei vedini gidų lankė įvairius dėmesio vertus objektus.

Į oro uostą grįžome laiku. Saugumo patikras praėjome greitai ir sklandžiai, įlaipinimo dokumente numatytu laiku jau sėdėjome lėktuve, kurio skrydžio numeris buvo W68064.

Laimė, iš vienos pusės šalia manęs sėdėjo labai įdomi katalonietė, o iš kitos Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja. Maloniai šnekučiavomės, aptarinėjome Ispanijos ir Katalonijos konfliktą, sužinojau išties įdomių faktų, apie kuriuos net nenutuokiau.

Įkalinimas lėktuve
Lėktuvas turėjo pakilti 20.50 val., tačiau beveik po pusantros valandos sėdėjimo savo vietose išgirdome piloto pranešimą, kad negalime palikti oro uosto, nes Prancūzijos erdvėje susidarė intensyvus lėktuvų judėjimas ir mums nėra leista įskristi į šios šalies oro erdvę. Praėjus dar kelioms valandoms buvo pranešta, kad dėl pablogėjusių oro sąlygų Barselonoje turime laukti momento, kai mums bus leidžiama kilti.

Po keturių valandų sėdėjimo lėktuve skrydžio palydovai pradėjo nemokamai dalyti mineralinio vandens buteliukus su užkandžiais (mažas šokoladukas arba riešutų pakelis). Tąkart aš jau buvau nemiegojęs 21 valandą.

Po penkių valandų sėdėjimo lėktuve pilotas staiga pranešė, kad pablogėjus oro sąlygoms lėktuvas bandys kilti neįprastu būdu, t. y. kils pakilimo taku priešinga kryptimi. Prie kilimo tako lėktuvas buvo nustumtas vilkiku.

Nekantriai laukiant lėktuvo pakilimo akimirkos pro langą mačiau priešais stovintį kitą „Wizz Air“ kompanijos lėktuvą, kuris taip pat ruošiasi kilti. Mačiau ir kitų kompanijų lėktuvus, periodiškai kylančius ir besileidžiančius.

Beveik dar po valandos laukimo lėktuvo pilotas pranešė, kad skrydis neįvyks. Anot jo, salono gale yra dvi moterys, kurios piktinasi dėl susidariusio delsimo, jos nori likti Barselonoje ir nebenori niekur keliauti. Pilotas patvirtina, neva ši informacija jį pasiekė per įgulos narius.

Grįžimas į oro uostą po 7 valandų įkalinimo
Ar ši situacija jums iš ties neprimena absurdo komedijos? Po 7 valandų sėdėjimo lėktuve, tarytum skrydžio simuliatoriuje, visi keleiviai yra grąžinami į oro uostą. Įgula paiso dviejų „turbo-super“ moteriškių, kurios yra tokios neįtikėtinai galingos, jog sugeba paveikti piloto sprendimus ir sustabdyti lėktuvą, tikriausiai savo lagaminais užbarikaduoja praėjimą ir didelėmis krūtimis aptalžo lėktuvo įgulą! Be abejo, labiausiai išsigąsta pilotas ir dėl to jis susigūžęs beria paklusnų monologą ir taip siekia sustabdyti iš dviejų moteriškių sklindantį smurtą! (Aš ironizuoju visą šią situaciją – R. V. pastaba).

Patikinu, kad tąkart lėktuvo keleiviai kaip niekad buvo ypač ramūs, supratingi ir kantrūs. Deja, visų likusių keleivių nuomonės niekas neklausė. Įgula paisė dviejų „turbo-super“ moterų nuomonės. Pilotas pranešė, kad įgula ir skrydį organizuojanti kompanija turi gerbti kiekvieno keleivio norus. Nieko sau?!. О kas gerbia kitų keleivių nuomones, kas gerbia mano norus ir nuomonę?..
Turiu pažįstamą skrydžių palydovą, jis yra pasakojęs jog nutinka ir taip, kad žmogus miršta lėktuve. Deja, lėktuvas nėra sustabdomas ar atšaukiamas skrydis. Operatyviai yra pasistengiama mirusįjį perduoti atitinkamoms tarnyboms ir toliau vykdyti skrydį. O mano aptartu atveju dvi triukšmingos moteriškės labai paprastai sustabdo lėktuvą ir tikriausiai tą naktį paralyžiuoja visos kompanijos darbą… (ir vėl ironizuoju – R. V. pastaba)

Grįžimas į Barselonos oro uostą
Paliekant lėktuvą vyriausioji stiuardesė informavo, kad turime oro uoste keliauti iki trečiojo langelio, kur mums bus suteikta tolimesnė informacija, pasirūpinta nakvyne viešbučiuose ir maistu. Išlipdamas iš lėktuvo dar kartą paklausiau – kas yra tas keistas, mistinis trečiasis langelis, kur jį galima rasti. Stiuardesė konstatavo apie tai nieko nežinanti, ji tik gavo tokią informaciją, kokią ir paskelbė per garsiakalbį. Galiausiai ji rekomendavo trečiojo langelio teirautis informacijoje, esančioje oro uoste.

Visi keleiviai palydimi į išvykimo salę. Joje laukia masė kitų užstrigusių keleivių, negalinčių palikti oro uosto dėl atidėtų ar atšauktų skrydžių. Tuo metu informaciją teikiančio darbuotojo rasti nebuvo įmanoma. Taip pat neįmanoma rasti nė vieno tą naktį dirbančio bet kokio kito darbuotojo. Po valandos klaidžiojimo keleiviai informuojami, kad jie turi prieiti prie aštuntojo langelio, kur įprastai yra registruojamasi į skrydį ir priduodamas bagažas.

Nuvargusių ir net išsigandusių keleivių minia prie išsvajotojo langelio priversta laukti dar neribotą laiką. Po kelių valandų prieina oro uosto darbuotoja, kuri, panašiai kaip ir anksčiau aprašytoje Porto oro uosto situacijoje, dalija tas pačias keleivių teises. Paklausta apie tai, kada bus skrydis ir ar bus suteikiamas poilsis viešbutyje bei maitinimas, oro uosto darbuotoja atsako, kad apie tokias galimybes jos neinformavo „Wizz Air“ kompanija, tad ji niekuo padėti negali; visi keleiviai turi laukti oro uoste tol, kol bus pateikta bent kokia aiški naujiena.

Keista, nors informaciniuose TV ekranuose regėjau, kad skrydis yra atšauktas, tačiau oro uosto darbuotoja patikino jog skrydis atidėtas… Kas čia? Nesusitarta kaip bus meluojama?

Maisto daviniai
Po dar vienos valandos laukimo oro uosto darbuotoja pradeda visiems keleiviams dalyti 8 eurų vertės vaučerių kuponus, už kuriuos oro uosto kavinėse ir restoranuose galima įsigyti maisto.

Kone ironiška situacija: oro uoste dirba tik viena kavinė, atšauktų skrydžių–  beveik 160, eilė prie maisto nusidriekia kone kilometrus. Žmonės čia pat eilėse stovi, o kiti jau net miega, sugulę ant šalto grindinio.

Ilgo stovėjimo metu, kai triukšmingai žarna ryja žarną, galėjau apžiūrėti visą aplinką detaliai: mačiau ant žemės miegančius vaikus, suaugusius, senyvus vyrus ir moteris, čia pat keliuose invalidų vežimėliuose knapsančius neįgaliuosius. Oro uoste per mažai sėdimųjų vietų, todėl teko net man ištiesti kojas ant šalto akmens masės plytelių grindinio.  

Vis dėlto dar nemačiau apsaugos, dirbančios informacijos, vaikštinėjančios policijos ar bent vieno dirbančio registracijos į skrydį langelio. Pirmą kartą regėjau tokį vaizdą, kurį matydavau tik filmuose. Turėjau galimybę įsivaizduoti apokalipsę ir niekam nereikalingus, beverčius žmones….

Aš gniaužiau savo jausmus, nenorėjau parodyti, bet man iš ties buvo skaudu žvelgti į ant žemės sugulusius ir miegančius vaikus, snūduriuojančius senolius bei neįgalius žmones. Ar tokia situacija nė kiek nepanaši į elementarų žmogaus pažeminimą?…

Beveik snausdamas sulaukiau savo eilės; kartu su pakeleiviu Dovydu nusipirkau maisto. Sėdėjome ant kelių kėdžių, oro uosto kavinės kamputyje ir kalbėjomės, vienas kitą įtikinėdami neužmigti ir laukti…

Geroji naujiena ir gerasis skrydis!
Dar po kelių valandų klajojimo oro uoste, sienų ramstymo pečiais ir gulėjimo ant žemės keleiviai buvo informuoti elektronine žinute, kad skrydis įvyks ryte 9.20 val. Tačiau ką daryti, kur pasikeisti bilietus, koks skrydžio numeris, lėktuvas, takas ir t. t. nebuvo aišku, kol aš nepasiteiravau kiwi.com. Buvau informuotas, jog keleiviai turi laukti prie skrydžio registravimo langelio, kur mums bus išduoti nauji skrydžio bilietai.

Chaotiškai ir neorganizuotai buvo suteikti bilietai. Po to visi keleiviai vėl praėjo patikrą ir galiausiai atsidūrė prie tų pačių oro uosto vartų, nuo kurių naktį buvo „nublokšti“ atgal į išvykimo salę. Nepatikėsite, įlaipinimas į lėktuvą vėlavo dar vieną valandą. Tad pakilome 10.20 val.     

Mus taip pat pasiekė informacija, kad pakilti negalėjome ne tik dėl blogo oro, bet ir dėl to, kad lėktuvo įgula buvo išnaudojusi visas jiems galimas darbo valandas ir turėjo pailsėti. Taigi, lėktuve, keleivių tarpe sėdėjo ta pati įgula, žvali ir pailsėjusi; lėktuvo pilotas ir darbą atliekantys palydovai jau buvo kiti…

Pasekmės
Pagaliau lėktuvas nusileido Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Išsikviečiau taksi, šiaip ne taip iki jo prislinkau. Vaizdas akyse plaukiojo, skaudėjo skrandį ir galvą, pykino. Išlipus iš taksi pirmas dalykas, kurį aš padariau… deja, nepabučiavau brangiosios Lietuvos žemelės… aš tiesiog nevalingai ją apvėmiau…

Grįžau ne namo, bet pas pakeleivį Dovydą, kur buvau palikęs savo automobilį. Kad ir kaip norėjau grįžti į savo namus, vis dėlto nedrįsau vairuoti. Buvau nemiegojęs 35 valandas…

Penkiolika valandų be jokių vaizdingų sapnų truko mano pirmasis snūstelėjimas, po kurio paskambinęs į darbą informavau, jog atvykti negaliu dėl prastos fizinės sveikatos bei emocinio stovio. Tik kitos dienos vėlų vakarą sugebėjau sėsti už automobilio vairo ir grįžti namo.

Taigi, po komandiruotės universitete nepasirodžiau savaitę. Kaip jaučiuosi šiandien? Vis dar skauda skrandis, šokinėja spaudimas ir esu be galo susierzinęs, nes iš Portugalijos į Lietuvą skridau 5 paras, nemiegojau 35 valandas, į darbą neatėjau ištisą savaitę, turiu dar intensyviau dėstyti ir suspėti studentams suteikti reikiamą informaciją. Tad nors ir turėčiau „pristabdyti arklius“ dėl dabartinės savo sveikatos, deja, neturiu tam laiko…

Tuo pačiu maršrutu keliavęs Dovydas taip pat vėlavo į darbą ir jis dėl patirtos sumaišties prarado gana nemažą pinigų sumą.

Reakcijos
Po mano klajonių oro uostuose LRT, 15min. ir TV3 portalai parengė straipsnius ir juos publikavo. LRT portalas taip pat pateikė skrydžių kompanijos komentarą: „Wizz Air“ patvirtina, kad bendrovės skrydis iš Barselonos į Vilnių, kaip ir daugelio kitų aviakompanijų skrydžiai, turėjo būti perkeltas iš spalio 22 dienos į spalio 23 dieną dėl blogų oro sąlygų – stiprios perkūnijos Barselonos oro uoste ir dėl leistino orlaivio įgulos darbo laiko viršijimo. Perkeltas skrydis išvyko 10.00 val. vietos laiku. Šio vėlavimo išvengti nebuvo galima ir aviakompanija pagal atitinkamus teisės aktus savo keleiviams Barselonoje suteikė maitinimo kuponus bei papildomas paslaugas įlaipintiems keleiviams. Nepaisant visų pastangų, apgyvendinimo paslauga keleiviams negalėjo būti pasiūlyta, nes ir kitų avialinijų neišvykusių keleivių skaičius buvo per didelis ir visi viešbučių kambariai Barselonoje buvo užimti“.

Deja, „Wizz Air“ perkelto skrydžio laiką komentare nurodė ne teisingą. Susiklosčiusioje situacijoje kompanija nekomunikavo su keleiviais ir jais nesirūpino. Tad galiu tik garsiai padėkoti: ačiū „Wizz Air“ už šaltas Barselonos oro uosto grindis“ – aš jas tikrai ilgai atsiminsiu.

Ne pirmas ir ne paskutinis atvejis
Turiu paminėti, kad Barselonos oro uoste laukdamas naujų įlaipinimo į lėktuvą dokumentų susipažinau su pora asmenų, skrendančia į Rumunijos sostinę. Tą naktį juos „Wizz Air“ kompanija pralaikė lėktuve 6 val., po kurių pareiškė, jog įgula yra pavargusi ir išnaudojusi visą darbo laiko limitą, todėl skrydis atšaukiamas iki tol, kol įgula pailsės.
Po straipsniu, publikuotu LRT portale, perskaičiau komentarą, kur savo patirtimi dalijosi Laima Geležė. Ji teigė: „Patikėkit ir aš turėjau tokį pragarą, 6 val. išlaikė lėktuve ir po to pareiškė, kad du žmonės nenori skristi. Lėktuvas apsisuko nuo pakilimo tako, ir sugrįžo i stovėjimo vietą. Nesiskaitymas su žmonėmis, reikalausime kompensacijų, baisu!!!“

Kolegė Rūta Latinytė reaguodama į mano neigiamą patirtį pasidalijo štai tokiu komentaru: „Man „Air Baltic“ dėl 5 valandų vėlavimo skyrė poilsiui šikarniausią viešbutį Rygoje. Mane atskraidino į Rygą po vidurnakčio, o jungiamasis kitas skrydis buvo tik po 7 valandų, ryte“.

Kodėl taip elgiasi „Wizz Air“? Turiu pasakyti, kad taip elgiasi ne tik ši kompanija, bet ir kitos. Elementaru – tokiu būdu jos taupo pinigus. Joms svarbu situaciją valdyti taip, kad tik nereikėtų mokėti už viešbučius, maistą ar suteikti kitą finansinę kompensaciją.

Akivaizdu, kad „Wizz Air“ ir „Ryanair“ ypač rūpinasi keleivių finansine padėtimi. Jei prieš lipant į lėktuvą keleivio kuprinė ar lagaminas yra bent keliais centimetrais didesnis, nei kompanijų susigalvotas standartas, tuomet bagažas iš karto yra papildomai apmokestinamas.

Prisimenu puikiai reiškinį iliustruojantį atvejį. Prieš keletą metų skrisdamas iš Milano turėjau lagaminą, kuris buvo platesnis tik 4 centimetrais. Tąkart privalėjau sumokėti 35 eurus.

Situacija rodo, kad aviakompanijos puikiai suvokia tikrąją pinigų vertę!?

Kas gali padėti?
Po šio įvykio oficialų skundą pateikiau „Wizz Air“ kompanijai. Vis dėlto aprašyti detales nėra įmanoma, nes internetinėje formoje galima pateikti tekstą, sudarytą tik iš 2000 spaudos ženklų. Tad ėmiausi rašyti skundus ir siųsti specialiai skirtingais kompanijos elektroninio pašto adresais. Po kelių dienų gavau oficialų atsakymą, kuriame minima, jog kompanija tik apgailestauja dėl šio sukelto diskomforto. Ji neprisiima atsakomybės dėl prastų oro sąlygų bei nemokės jokios kompensacijos.

Cha… dėl prastų oro sąlygų? Ar tikrai? O kaip dėl prasto įgulos darbo organizavimo bei dėl keleivių palikimo likimo valioje? Kas turi prisiimti atsakomybę?

Gana greitai kreipiausi į „Sky Cop“ kompaniją, kuri atstovauja keleiviams ginčuose dėl neįvykusių, sutrukdytų ar uždelstų skrydžių. Telefonu buvau informuotas, jog ši kompanija niekuo negali man padėti. Vis tik ir jų nuomonė sutampa su akiakompanijos: viskuo kaltos oro sąlygos.

Savijauta ir viešos reakcijos
Grįžęs į Lietuvą Kauno menininkų namuose skaičiau viešą paskaitą apie videomeną. Prieš pradedant susitikimą su visuomene ir diskusijai įsibėgėjant turėjau laiko pasišnekučiuoti su įstaigos darbuotojais. Jie buvo jau skaitę mano interviu apie karčias kelionės patirtis. Vienas iš pašnekovų labai tiksliai apibūdino tai, kaip jis jaustųsi mano vietoje: „Atrodo lyg ir nieko baisaus neįvyko, lyg ir grįžai namo, bet iš ties viduje jautiesi kažkaip pažemintas.“ Bingo, tai pirmas žmogus, kuris įvardijo mano vidinius jausmus, kuriuos išreikšti garsiai žurnalistams nedrįsau. Dėl ko? Gal kaltas lietuviškas kuklumas…

Vis dėlto šis straipsnis nėra kuklus, jis yra tiesus ir gal kiek tiesmukas. Susigūžusiems ir užsisklendusiems savyje lietuviams, kurie mane kritikuoja, keikia ir niekina rašydami komentarus po interviu LRT, 15min ir TV3 portaluose, noriu pasakyti: jūs – kurie drįstate niekinti ir tyčiotis tik dėl to, kad nesugebate perskaityti parašyto teksto, komentuojate tik pagal straipsnio pavadinimą, nesuprantate pasakojimo prasmės ir tikslo, visiškai nesugebate kalbėti ir įvardyti situacijos, išplėtoti savo patirties visiems aiškiu ir tinkamu tekstus – nustokite būti avinų banda! (Metaforą pasiskolinau iš europarlamentarės Aušros Maldeikienės – R. V. pastaba).

Aš šį straipsnį rašau ir dalijuosi savo patirtimi vien tik tam, kad tokių beprasmių situacijų neliktų. Aš vis dar esu tokios savijautos, kokią puikiai įvardino europarlamentaras Petras Auštrevičius, vos tik pažvelgęs į mano autoportretą, darytą oro uoste: „Remigijau, atrodai pasiutusiai pavargęs.“

Gal kiek ir idealizuoju, tačiau esu įsitikinęs, kad viešumu galime keisti tikrovę! Ak, kad taip į Lietuvą importavus bent dešimt katalonų ir prancūzų… Tų, kurie negali patylėti ir nebijo būti pavadinti išsišokėliais!

Skaitytojams norime priminti, kad ši istorija nesibaigia, laukite tęsinio! Prof. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2019 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu. Rubrikos autorius tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Į viršų