Savaitgalį Šiauliuose vyks pasaulio imtynių čempiono Rimanto Bagdono vardo tarptautinis imtynių turnyras. Sporto gimnazijos sporto salėje kovos graikų-romėnų ir moterų imtynių atletai ir atletės. Pakalbinome pasaulio čempioną Rimantą Bagdoną.

– Šiemet turnyras bus rengiamas  jau devynioliktą kartą. Ar šios varžybos pateisino jūsų lūkesčius?
– Neabejotinai. Tai kol kas vienintelis gan ilgą istoriją turintis aukšto lygio „klasikų“ turnyras šalyje. Iki šių metų be mano turnyro vykdavo tik Lietuvos čempionatai. Žinoma, prestižo prasme aš visuomet pirmenybę teikiu šalies čempionatams – būti pirmam savo valstybėje yra didelė garbė. Tačiau dėl pajėgumo nuomonė kiek kitokia – juk į turnyrą atvyksta pajėgiausi aplinkinių ir ne tik valstybių imtynininkai.

– Kokia nauda iš tokių varžybų?
– Renginys buvo sumanytas norint pakelti mūsų jaunų vaikinų meistriškumą. Pamenu, pirmoje spaudos konferencijoje 2002 metasi minėjau, kad šios yra kelias perspektyviems jaunuoliams, turintiems ambicijų patekti š Pekino olimpines žaidynes. Todėl  nuolatos kvietėme į svečius tik aukšto meistriškumo imtynininkus iš užsienio, kad tik konkurencinėje kovoje galėjome šlifuoti savo jaunimą ir stebėti tobulėjimo dinamiką.

– Ar pavyko nušlifuoti?
– Na kaipgi! Per mano turnyro mėsmalę praėjo visi mūsų šalies olimpiečiai, įvairių amžiaus grupių pasaulio ir Europos čempionatų prizininkai broliai Venckaičiai, Laimutis ir Svajūnas Adomaičiai, Mindaugas Ežerskis, Aleksandras Kazakevičius, Mindaugas Mizgaitis. Čia paminėjau tik mūsų asus, o kur dar būrys kovotojų, vežusių medalius iš jaunių ir jaunimo čempionatų.

– Ar yra įsirėžęs į atmintį koks  nors turnyras, kuris kažkuo jus būtų nustebinęs?
– Prisipažinsiu, man linksmiau buvo stebėti varžybas, kuriose dalyvaudavo jau išvardinti Europoje ir pasaulyje pripažinti mūsų atletai. Šiuo metu vis dar vyksta sporte natūralus procesas – keičiasi imtynininkų kartos. Taip, yra talentingų vaikinų, bet įsitvirtinimui pasaulyje jiems reikia įdėti nemažai triūso. Stebiu geriausių mūsų imtynininkų ir imtynininkių treniruočių procesus, manau, einama teisinga linkme. Juolab kad jie turi puikias treniruočių sąlygas ir aukštos klasės trenerius.

– Pirmaisiais metais gan ilgokai turnyre kovojo tik „klasikai“. Palyginus visai neseniai prisijungė merginos ir laisvūnai. Kas lėmė tokią evoliuciją?
– Vėlgi nemeluosiu. Kažkada su Anapilin iškeliavusiu buvusiu Sambo federacijos prezidentu Pranciškumi Eigminu buvome tos pačios nuomonės, kad imtynės yra nemoteriškas žaidimas. Laikai pasikeitė, pasaulyje vykstantys procesai įtakojo ir mūsų sporto šaką. Dabar atsiimu savo žodžius. Dar daugiau, neretai merginų azartas ir be kompromisinės kovos daugiau užveda, nei vaikinų imtynės su išskaičiavimu. Manau, jei Pranciškus būtų gyvas, pritartų man.

– Kokių valstybių imtynininkai ir imtynininkės atvyks į šių metų turnyrą?
– Žinau, kad Šiauliuose kovos Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir, žinoma, Lietuvos imtynininkai ir imtynininkės. Ir, žinoma, atvyks, kas man svarbu, ištikimas draugas Dieteris Hoeris iš Vokietijos. Didžiulę pagarbą jaučiu savo bendraamžiui, pasaulio ir Europos čempionato prizininkui. Dieteris nėra praleidęs nei vieno mano vardo turnyro. Ko gero, ištikimiausias šių varžybų fanas.

„Šiauliuose kovos Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir, žinoma, Lietuvos imtynininkai ir imtynininkės“, – sako R. Bagdonas.

Į viršų