facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiemet liepos mėnesį žurnalistų ir jų draugų būryje teko dalyvauti dešimties dienų žygyje „Vienybės kelias‘19“ po Ukrainą, skirtą Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečiui. Šią ekspediciją organizavo Lietuvos žurnalistų sąjunga ir šios sąjungos Kelionių žurnalistų klubas. Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečiui skirto žurnalistų žygio „Vienybės kelias‘19“ tikslai: susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos raštijos tradicijomis: senąja kanceliarine rytų slavų kalba, lotynų, lenkų ir kitomis kalbomis sukurtais raštijos dokumentais, su LDK ir Ukrainos istorija, svarbiausiais jos istoriniais ir kultūriniais bruožais. Žygio metu ieškojome lietuviškų pėdsakų, susitikome su vietinėmis žurnalistų bendruomenėmis, televizijos ir radijo darbuotojais,  švietimo ir kultūros darbuotojais, muziejininkais, istorikais, menininkais, tautodailininkais, žurnalistais.

Žygio maršrutas: Vilnius, Liublinas, Voluinės Vladimiras, Zymnė, Luckas, Olyka, Klevanė, Rovno, Ostrogas, Mežyricas, Izlaslavas, Starokostiantynivas, Chmelnickis, Medžybižas, Sutkovicai, Podolės Kamenecas, Žvanecas, Chotinas, Černovcy, Verchovina, Jeremčia, Ivano Frankovskas, Ternopolis, Zbaražas, Vyšnivecas, Kremenecis, Dubnas, Pidhircy, Oleska, Zločevas, Svirž, Staro Selo, Lvovas, Vilnius.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (XIII a. vidurys – 1795 m.)
Išvykdami į kelionę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) keliais prisiminėme jos istoriją ir svarbiausius šios XV a. didžiausios Europos valstybės įvykius.

LDK gyvavo nuo XIII a. vidurio iki 1795 m. Nuo XIII a. vidurio jos teritorija apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vidurio – beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąją dabartinės Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį Latvijos ir Estijos. Nuo 1569 m. LDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką (ATR). 1795 m. po III ATR padalinimo LDK nustojo egzistavusi (didžioji jos dalis atiteko Rusijos imperijai).

XIII a. viduryje – XIV a. pradžioje valstybė vadinta Lietuva. Mindaugas karūnavosi kaip Lietuvos karalius (1236-1263). Sostinė Vilnius – nuo 1323 m. Po Kijevo ir kitų dabartinės Ukrainos teritorijų prisijungimo valdovas ėmė tituluotis Lietuvių ir daugelio rusų žemių karaliumi. Pilnas pavadinimas pagal Lietuvos statutą (XVI a.) – Didžioji Lietuvos, Rusijos ir Žemaitijos kunigaikštystė (rusėn. Великое князство Литовское, Руское, Жомойтское и иных).
Žemėlapiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Lituania Magnus Ducatus) pavadinimą pirmą kartą randame įrašytą vokiečių kartografo N. Kuziečio apie 1450 m. sudarytame Vidurio Europos žemėlapyje. 1459 m. Venecijos vienuolio Fra Manso pasaulio žemėlapyje Lietuvos žemės pažymėtos lotynišku užrašu Litvana (Lietuva žemėlapiuose. 2002: Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002, p. 7-8).

Kunigaikštis Mikalojus Kazimieras Radvila Našlaitėlis (1549–1616) organizavo ir rengė pirmąjį originalų Magni Ducatus Lithuani (LDK) žemėlapį, kuris sudarytas apie 1600 m., išgraviruotas 1613 m., išspausdintas atlasuose 1631 m. Jis yra įvardijamas kaip 1613 m. LDK žemėlapis.

Oficialieji LDK valstybės raštai rašyti rusėnų, lotynų kalbomis, nuo 1696 m. – lenkų kalba. Valiuta: lietuviškasis ilgasis, grašis, auksinas (žiūrėta: Wikipedija. „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“).

Vilnius-Liublinas
Liepos 7 d. iš ryto visi, išvykstantys į kelionę po Ukrainą, LDK keliais, susirinkome Vilniuje, prie geležinkelio stoties. Grupėje buvo daugiau kaip 30 žygeivių, žurnalistų, kitų profesijų atstovų. Keliautojai vežėsi Trispalvę, Vyčio, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Kelionių žurnalistų klubo vėliavas, kurios garbingai buvo išskleidžiamos istorinėse LDK vietose.
Susėdę į talpų ir kelionės ženklais paženklintą autobusą, nuvykome į S. Konarskio gatvę, į palydėtuves, kurios įvyko prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto. Vyko tiesioginis reportažas  TV laidai „Labas rytas, Lietuva“. Žygio vadovai Gerimantas Statinis, Vytautas Kvietkauskas ir šiauliete žurnaliste Vita Morkūniene kelionės sėkmei paskambino varpu iš atminimo varpinės, pastatytos S. Konarskio gatvės skverelyje, prie LRT TV komiteto pastato. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius palinkėjo išvykstantiems sėkmingos kelionės ir gero kelio po Ukrainą. Atsisveikinę su išlydinčiaisiais, susėdome į laukiantį autobusą ir pajudėjome iš Vilniaus Lenkijos link.  

Tos pačios dienos antrojoje pusėje pasiekėme istorinį vakarų Lenkijos miestą Liubliną, susijusį su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. XVI a. politinė situacija brendo LDK nenaudai – Maskva kėsinosi į jos rytines žemes, dėl Baltijos jūros uostų kilo Livonijos karas, Žygimantas Augustas buvo bevaikis ir dviejų valstybių sandraugą jungianti bendra dinastija artėjo prie pabaigos. Sprendimo reikėjo ir lenkams, ir lietuviams.

XVI a. Liublino pilyje buvo sudarytas Lietuvos ir Lenkijos unijos aktas, žymintis dviejų tautų istoriją. Būtent čia prieš 450 metų, 1569 m. liepos 1 d., buvo sudarytas ir tų pačių metų liepos 4 d. karaliaus Žygimanto Augusto pasirašytas dokumentas, suvienijęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės teritorijas bei paskelbęs apie vieną bendrą Abiejų Tautų Respubliką. Apie tai liudija ir miesto centre esanti Lietuvių aikštė.  

Pati Liublino unija, nors ją pasirašant išmanus derybininkas Jonas Chodkevičius iškovojo nemažai kompromisų, o aikštėje apsistoję lietuviai teikė ypatingą moralinę paramą, gerokai nuskriaudė Lietuvą – ji neteko trijų vaivadijų, Palenkės. Unija numatė, kad LDK ir Lenkijos Karalystė susijungia ir sudaro Respubliką. Ši Respublika turi vieną valdovą, renkamą visų Lenkijos ir Lietuvos bajorų luomų Lenkijoje ir karūnuojamą Krokuvoje; Respublikoje bus vienas seimas ir vienas senatas. Visi vidaus ir užsienio politikos klausimai bus sprendžiami seime. Abiejų šalių bajorams leista visoje respublikoje įsigyti miestų, tarnybų, keisti gyvenamąją vietą.

Unija teisiškai įtvirtino savarankišką Lietuvos būvį ATR. LDK ir Lenkijos Karalystė turėjo atskirus valdžios pareigūnus (urėdus), atskiras kariuomenes ir jų vadus (etmonus), savo valstybės iždą, monetas, skirtingą teisę ir teismus. Sudarius uniją ATR galėjo sėkmingiau užbaigti Livonijos karą, nes į jį įsitraukė ir Lenkija. ATR gyvavo daugiau kaip 200 metų ir leido Lietuvai būti Europos dalimi.

Liublino pilies koplyčioje yra ir daugiau ženklų, rodančių Lietuvos ir Lenkijos bendrystę. Tai bizantinio stiliaus freskos, kuriomis išpuoštos koplyčios sienos ir lubos. Jas užsakė pats Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Freskos atliktos koplyčioje, kuri baigta 1418 m. Čia galima pamatyti ir gyvam esant nutapytą Jogailos atvaizdą. Jis klupo priešais Mariją su Jėzumi ant kelių, šalia jo – šventasis Mikalojus.

Liublino muziejuje išlikęs vieno garsiausių lenkų dailininko Jano Matejkos paveikslų „Liublino unija“ originalas. Paveiksle pavaizduoti karšti ginčai dėl būsimos jungtinės valstybės. Ant sienos matyti didelis Lenkijos erelis, kur kas mažesnis Lietuvos Vytis, taip pat Ukrainos liūtas. Paveikslas buvo nutapytas prieš 150 metų, 1869 m.

LDK keliais: po Ukrainą
Nuo Liublino mūsų kelionės maršrutas pasisuko link Vakarų Ukrainos. Pravažiavome Europos Sąjungos sieną, skiriančią Lenkiją ir Ukrainą, ir įvažiavome į pastarosios šalies teritoriją, kurią žymi Ukrainos herbas ir žydrai geltona šalies vėliava.

Ukraina – tai didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose – su Rusija, šiaurėje – su Baltarusija, vakaruose – su Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – su Rumunija ir Moldova.

Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ji žinoma kaip Kijevo Rusia, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, tapo jos dalimi, o XIX a. didžioji teritorijos dali buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austijos-Vengrijos. Po sudėtingo kovų už šalies nepriklausomybę laikotarpio (1917-1921 m.), Ukraina 1922 m. tapo viena iš TSRS sąjunginių respublikų. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus TSRS 1991 m..

Įdomu tai, kad Šiaulių leidyklos „Momentas“ pastangomis 1991 m. „Titnago“ spaustuvėje 15 000 egz. tiražu buvo išspausdinta ukrainiečių kalba pirmoji Ukrainos istorija, parašyta 1986 m. išeivijoje, sumaketuota Ukrainoje, Drogobyčiuje (Puronas Vilius. Šiaulių „Ukrainos istorija“. „Šiaulių kraštas“, 2016 gruodžio 13).

Ukraina yra unitarinė valstybė, suskirstyta į 24 sritis. Ji yra respublika su pusiau prezidentine sistema. Iš šalyje gyvenančių apie 46 mln. gyventojų 77,8 procentai yra etniniai ukrainiečiai, didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. Ukrainiečių kalba yra vienintelė valstybinė kalba. 1996 m. birželio 28 d. priimtas pagrindinis Ukrainos įstatymas (Konstitucija).

Šeštuoju šalies prezidentu  2019 metais tapo Volodymyras Zelenskis, tais pačiais metais vykusių Ukrainos prezidento rinkimų antrame ture aiškia persvara nugalėjęs buvusį šalies prezidentą Petro Porošenko.

Apie 19 val. atvažiavome prie Lenkijos-Ukrainos pasienio. Atlikę būtinus pasienio formalumus kirtome Ukrainos sieną. Mus pasitiko pirmas Ukrainos miestas Ustilug, prie pasienio būstinės pritvirtinta šalies vėliava ir herbas.  Ukrainos nacionalinė vėliava – stačiakampis, suskirstytas į vienodo aukščio horizontalias dalis: viršutinę žydrą ir apatinę geltoną. Nuo 1992 m. sausio 19 d. oficialiai naudojamame Ukrainos herbe – žydrame herbiniame skyde su auksiniu kraštu pavaizduotas  auksinis trišakis

Pakely matėme  daug žydrai geltona spalva dažytų pastatų, net tiltas per pasienyje tekančią upę buvo išmargintas dviem šiomis nacionalinės vėliavos spalvomis. Ukrainiečiai gerbia ir puoselėja savo šalies nacionalinius simbolius, tradicijas ir papročius.

(Bus tęsinys)

2019 11 09 31

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. 1613 m. žemėlapis (juodai baltas ir spalvotas variantas)
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2019 11 09 4

Žygio „Vienybės kelias '19“ palydos Vilniuje, S. Konarskio gatvėje skverelyje prie LRT (2019 07 08–08 26 15),
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2019 11 09 34

Žygio „Vienybės kelias‘19“ LDK kelias po Ukrainą logotipas.

2019 11 09 13

2019 11 09 16

Vakarų Ukrainos kaštovaizdis.

Į viršų