facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Tęsinys

1927 metais Liaudies namų kino teatre buvo rodomi šie užsienio šalių kino studijų filmai: „Ugnis“ (10 aktų tragedija su Olga Čechova ir Helga Tkanos), „Miegamojo vagono palydovas“ (8 dalių farsas su Harry Liedtke), „Jaunystės meilės daina“ (7 dalių tragedija), „Parikas ir kardas“, „Sužadėtinė 141 Nr.“ (su Harry Liedtke ir Olga Čechova), „Dvi našlaitės“ (su Lilian, Doretay Giš), „Išskirta žmona“ (10 aktų drama. Pagrindinėse rolėse Medi Christians, Marčella Albani, Bruno Kastner, Viktor Jonson), „Kada kraujas dega troškimų ugnimi“ (8 dalių tragedija su Lia de Putti,
Andgleo Ferravi ir Valter Slezak), „Ei, tu, virėja!“, „Faustas“ (su Emil Janingsu, nuo vasario 13 iki vasario 20 d.), „Josios kareivis“ (su Harry Liedtke ir Henia Desni), „Netikri burtai“ (8 dalių drama), „Patas ir Patašonas: pasaulietiškų nuotakų jaunikiai“ (8 dalių komedija), „Moteris, kuri sumelavo“ (8 dalių drama, pagrindinėse rolėse Nita Netoli, Levis Oton, Virginija Valli), „Dorovinga nusidėjėlė“ (10 dalių drama su Villi Fritschi, Lilian Garvey), „Nakties karalienė“ (su Lili Danuta), „Meilės švyturys“ (su Meri Pikford), „Pulkininko Šillio 11 karininkų“, „Viskotsenų šeima“ (10 dalių kino romanas), „Nuotykių ieškotojas“, „Švento kalno poema“ (12 aktų tragedija. Pagrindinėje rolėje J. Rifenstal), „Baltas tigras“ (8 dalių drama. Pagrindinėse rolėse Princilla Dean, Vailas Beery, Reimond Griffit), „Fašingo sūkury“ (12 aktų kino pjesė su Harry Liedtke, L. Hard ir Mocherm), „Rusų aristokrato meilužė“ (drama iš 9 dalių), „Madam nenori vaikų“ (su Harry Liedtke, Marija Korda), „Beprotybė ir meilė“ (filmas 8 dalyse su Konrad Veidt, A. Esterhasy, Angello Ferrari ir kt.), „Karaliaus įsakymu“ (filmas 9 aktuose), „Tokie visi vyrai“ (10 dalių), „Faraono žmona“ (10 dalių tragedija), „Amerikoniška laimė“ (8 dalių farsas, pagrindinėse rolėse D. Sidnepis, Č. Murejus, V. Gordon, O. Hasbruh), „Linksmi gvardiečiai“, „Maroposa ispanė“ (8 aktų drama su Pola Negri), „Bepročių rojus“ (9 dalys), „Dr. Džek“ (su komiku Haroldu Loydsu), „Namas ant ratų“, „Supainiota sužadėtinė“ (farsas iš 8 dalių), „Piratai“ ( su D. Gisch ir L. Errol), „Meilės ekspresas“ (10 dalių), „Iskor“ (10 dalių tragedija), „Ugnies stichijos herojai“ (8 dalys), „Sužadėtinių medžiotojai“ (3 dalių farsas), „Brakonierius“ („UFOS“ kino studijos 8 dalių drama, pagrindinėse rolėse aktoriai Helga Thomas ir Karl de Fogt) ir kt.

1927 m. rugsėjo 8 d. Liaudies namų kino teatras rudens sezoną pradėjo filmu „Moters kryžiaus kelias“ (su Konrad Feidi ir Harry Liedtke) ir viso sezono metu buvo rodomi šie užsienio šalių kino studijose sukurti filmai: „Vargas visko išmoko“ (su komikais Patu ir Patašonu), „Quo vadis“ (su Emil Janningsu), „Šarvuotis Gessen“ (12 dalių), „Jo didžiausias triukas“ (10 dalių nuotykių filmas su Narry Piel), „Patašonas tapo buržujumi“ (8 dalių komedija), „Meilės deivė“ (8 dalių drama), „Metropolis“ (su Brigitta Helm, Alfred Abel, Rudolf Klein, Roge ir kt.), „Undinė“ (su Harry Liedtke ir Ksenija Desni), „Malūnas Sansusl“, „Paskutinis valsas. Aistros simfonija“, „Meilės svaiguly“ (pagal pasakėčią „Žiogas ir skruzdėlė“, režisierius lietuvių lenkakalbių kilmės Vladislovas Starevičius), „Didysis pasaulinis karas 1914-1918“ (10 veikalų kino epopėja), „Atstumtieji“ (4 dalių drama su Gabriel Gabri ir Sandro Milovanova), „Šių laikų madam Diubari“ (su Marija Korda ir Alfred Abel), lietuviška kino kronika (nuo 1927 m. gruodžio 25 d.), „Konrad Feid“ (2 serijų 14 dalių filmas), „Jeruzalė“ ir kt.

1928 m. Liaudies namų kino teatre buvo rodomi šie užsienio šalių filmai:  „Regina arba sugėdintos moters tragedija“ (10 aktų tragedija su Harry Liedtke, Parry, V. Dibson, Šteinrink ir kt.), „Meilės vagis“, „Paskendęs laivynas“ (10 aktų filmas su Agnesa Estergazi, Berngard Getcke, Niles Ester), „Mirties simfonija“ (12 dalių vokiečių psichologinė drama), „Baltųjų vergių gatvė Alžyre“ (12 aktų drama su M. Jakobini, K. Gorn, A. Sletov ir kt.) su Lietuvos kino kronika ir „UFA“ studijos pasauline kino apžvalga, „Napoleonas Bonapartas“ (istorinis filmas 18 aktų, 2 tomų), „Ten, kur susipynę kūnai (su Harry Liedtke), „Prisikėlimas“ (10 veiksmų drama), „Orlovas“ (10 dalių drama), „Paryžiaus Dievo motinos katedra“ (su Lon Chaney), „Ugnis ir kardas“ (10 aktų tragedija, pagrindinėse rolėse Vilhelm Dieterle, Albert Schteinruk, Brigita Helm), „Brolžudiško karo ugnis“ (12 aktų drama su Olga Čechova, Spira, A. Šletev, G. Šteinriuk ir kt.), „Studentas elgeta“, „Patas ir Patašonas pajūry“ (10 dalių farsas), „Nusidėjėlė“ (tragedija iš 9 dalių), „Oro piratų kapitonas“, „Abraomas Linkolnas“ ir kt.       

1928 m. sausio pradžioje laikraštis „Šiaulietis“ apie rodomą filmų programą  Liaudies namų kino teatre rašė: „...kurie dar ir dabar visuomenėje naudojasi to pasitikėjimo liekanomis, kurį šis kino teatras buvo įgijęs keletą metų atgal – atsidarydamas (...) (Ir „Splendid-Palace“ su Liaudies namais. „Šiaulietis“, 1928 sausio 8, p. 3).

Pasitaikydavo, kad Šiaulių nuovados viršininkas uždrausdavo demonstruoti filmus Liaudies namų kino teatre. Laikraštis „69 Šiaulių naujienos“ 1928 vasario 5 d. rašė: „Nuovados viršininkas uždraudė „Liaudies namuose ėjusią filmą „Karalius iki vakaro“. Šis filmas prieš tai buvo rodomas Kaune, vaizduoja austrų kariuomenės gyvenimą“ (Nuovados viršininkas. „69 Šiaulių naujienos“, 1928 vasario 5, p. 3).

Liaudies namų kino teatro administracija, siekdama pritraukti kuo daugiau žiūrovų, prigalvodavo įvairių reklamų. 1928 m.  kovo 11 d. laikraštyje Šiaulių naujienos“ išspausdintame skelbime rašoma: „Liaudies namuose eina:  Š. m. kovo mėn. nuo 7 iki 11 dienos didžiausias kinematografinis šedevras pagal nemirtingą didžiausio rusų žemės išminčiaus gr.[afo] L. N. Tolstojaus romaną „Prisikėlimas“ (Katriutė Maslova) giliausių kulminacinių sielos pergyvenimų 10-ties veiksmų drama. Dalyvauja grafas Ilja Lvovič, garsiojo Levo Nikolajevičiaus Tolstojaus sūnus. Padidintas orkestras groja populiarius rusų kompozitorių kūrinius ir paskutinėse katorgos scenose garsias katorgininkų dainas. Filme dalyvauja tūkstančiai rusų artistų. Prašome lankyti seansus. Pradžia seansų 17.30 val.. Perkant bilietą į ložę, 1 vietas, reklamos dėliai veltui duodama dėžutė „Pastila valda“ (Skelbimas. „Šiaulių naujienos“, 1928 kovo 11, p. 1).

1928 m. rugpjūčio pradžioje laikraštyje „Šiaulietis“ apie filmų demonstravimą kino teatre „Liaudies namai“ rašo: „Nuo liepos 24 d. buvo demonstruojamas filmas „Auksinė lova“. Veikalo siužetas paimtas iš žmonių gyvenimo; jis atvaizduoja aklą meilę su blogomis pasekomis, moterų lengvapėdiškumą, jų iki į pražūtį vedamas užgaidas ir iš kitos pusės – prisirišimą ir pasiaukojimą mylimam vyrui. Šio kino teatro direkcija paprastai veikalus stato rimtesnio turinio.

Iš viso šiame kino teatre geriausia – orkestras. Čia, matyt, direkcijos kreipiamas nemažas dėmesys, nesitenkinama biznio sumetimais tą spragą užkišti pigiu, piktai erzinančiu barabanijimu, o einama prie to, kad teatre grotų orkestras plačiąja to žodžio prasme. Nereikia stebėtis, kad šį teatrą publika gausiai lanko“ (Vaigysta. Kino teatrai. „Šiaulietis“, 1928 rugpjūčio 5, p. 3).

1928 m. rugpjūčio mėn. laikraštis „Momentas“ rubrikoje „Ekranas“ skelbė: „Liaudies namuose – tikrai vasariškai linksma programa. Dabartiniu metu eina ne tik linksmas, bet ir pamokantis 10 dalių farsas iš jaunavedžių gyvenimo „Sutuoktuvinės atostogos“. Virš programos malonumą teikiantis diverstismentas dalyvaujant Rygos operetės artistams (Ekranas. „Momentas“, 1928 rugpjūčio 19, p. 5).

1928 m. rugsėjo 9 d. Liaudies namų kino teatre įvykusio rudens sezono atidarymo proga buvo demonstruojamas filmas „Šeicho sūnus“ (10 veiksmų kino romanas su Vilma Banki ir Rudolfu Valentino), „UFOS“ kino studijos pasaulinė apžvalga ir nauja Lietuvos kronika. Buvo rodomi šie užsienio šalių filmai: „Ilgėjimasis tėvynės“ (12 dalių drama iš rusų emigrantų gyvenimo), „Jungtuvių sutartis“ 3 dalių komedija), „Tragedija „Royal cirke“ (10 dalių tragedija su Bern Gard  Getzke), dokumentinis filmas apie generolo Nobile ekspediciją į Šiaurės ašigalį, „Kazokai“ (šio filmo afišą sukūrė dailininkas G. Bagdonavičius), „Patas ir Patašonas ant parako bačkos (8 dalių komedija), „Kada žmonės myli“ (8 dalių drama), „Dviejų seserų vyras“ (10 dalių drama),  „Dėdės Tomo trobelė“ (15 dalių filmas, sukurtas pagal garsios rašytojos Harriet Beecher Stone romaną, vaizduojantis juodaodžių vergiją Pietų Amerikoje. Šio filmo spalvotą afišą 1928 m. sukūrė dailininkas G. Bagdonavičius). Dar buvo demonstruojami „Kazanova“ (spalvotas filmas su J. Mozžuchinu. Šio filmo spalvotą afišą 1928 m. sukūrė dailininkas G. Bagdonavičius), „Alrauna arba Pakaruoklio ir nusidėjėlės duktė“ (12 dalių tragedija), „Ana Karenina“ (12 dalių tragedija pagal Levo Tolstojaus romaną), „Juodasis piratas“ (12 dalių nuotykių filmas iš jūros piratų gyvenimo su Duglas Fairbanksu), „Šeherezada“ (12 dalių nuotykių filmas) ir kt. Laikraštis „Momentas“ 1928 m. gruodžio mėnesį apie pastarąjį filmą rašė: „Šiomis dienomis Liaudies namuose eina iš arabų pasakų „Tūkstantis ir viena naktis“ filmas „Šeherezada“. Tai įdomus fantastinis neturtingo kurpio Alio sapnas, kuriame svarbiausią rolę vaidina švilpukas. Šis filmas atvaizduoja kiekvieno žmogaus gražias išpūstas svajones, kurios lyg kurpio Alio sapnas dingsta realiame gyvenime“ („Šeherezada“. „Momentas“, 1928 gruodžio 15, p. 5)

1929 m. Liaudies namų kino teatre buvo rodomi šie užsienio šalių filmai: „Žmogus, kuris juokiasi“, „Karalienė reviu“ ir premjera „Paskutinis fortas“, „Motinos kančios“, „Dunojaus duktė“, „Paslaptingos moters golgota“ (pagrindinėje rolėje Greta Garbo), rusų filmas pagal L. Tolstojaus kūrinį „Gyvas lavonas“, „Nuodėmės demonas arba Pandoros skrynia“, „Caro adjutantas“, „Meilės turgavietė“, „Kareivis Šveikas su sijonu“ ir kt.   

1929 m. gegužės mėnesį Liaudies namų kino teatras buvo remontuojamas, dažomas. Jo dažymui projektą parengė dailininkas G. Bagdonavičius (Dėl „Liaudies namų“ kino teatro dažymo. „Momentas“, 1929 gegužės 12, p. 5).

1929 m. gegužės 21 d. Šiauliuose, Liaudies namų kino teatre buvo demonstruojamas pirmas garsinis filmas Lietuvoje „Sparnai“ („Wings“). Spauda pranešė, kad „filmas, iliustruojamas garsais naujausiu technikiniu būdu“ (Skelbimas. „Momentas“, 1929 gegužės 25, p. 4). Tų pačių metų vasarą Liaudies namų kino teatre buvo demonstruojamas filmas „Arenos pagundos ir aukos“ (nuo liepos 6 d.) ir kt.

Filmų demonstravimo metu Liaudies namų kino teatre pasitaikydavo įvairių kuriozų, net gaisro. 1929 m. liepos 25 d. Liaudies namų kino teatre kilo gaisras. „Momentas‘ rašė: „1929 liepos 25 d. apie 9 val. vakaro „Liaudies namų“ kino teatre, einant šeštam filmo aktui, trūko filmas, ėmė be pertraukos veikti varpelis, užgeso šviesa. Salėje kilo panika ir riksmas, kad teatras dega. Publika ėmė bėgti laukan, o atvykę gaisrininkai grūdosi vidun. Gaisras buvo likviduotas. Gaisras sunaikino demonstruojamo filmo 4 aktus. Nuostoliai nedideli“ („Liaudies namuose“ gaisras. „Momentas“, 1929 liepos 27, p. 2).  

Po gaisro kino teatras vėl buvo remontuojamas. 1929 m. rugsėjo mėnesio pradžioje laikraštis „Momentas“ rašė: „Rugsėjo 5 d. kino teatras, po padaryto remonto pradėjo sezoną. Ekrane dabar eina įdomus paveikslas – „Vyras ar meilužis“. „Liaudies namai“ po remonto atrodo jaukesni („Liaudies namai“. „Momentas“, 1929 rugsėjo 7, p. 5).   

1929 m. rudens sezoną Liaudies namų kino teatras pradėjo filmu „Asfalt“, vėliau buvo rodomi šie užsienio šalių studijose sukurti filmai: „Prispaustųjų draugas“ (su Duglas Fairbanks ir Lupe Velec), „Nuostabus Ninos Petrovnos melas“ (su Brigitta Helm ir Franc Lederer), „Volga... Volga“, „Drausta valanda“ (10 dalių kino romanas su Ramon Novaro ir Rene Adore), „Pinigai! Pinigai! Pinigai!“ (12 veiksmų tragedija su Brigita Helm), „Kunigaikštienės Orlovos meilė“ (su Billi Dov ir Nikolai Susanin) ir kt.

Kino filmų demonstravimas Liaudies namuose kartais sukeldavo neigiamą žiūrovų reakciją ar net pasipiktinimą. Pavyzdžiui, 1929 m. rugsėjo mėnesį laikraštis „Žemaitis“ žinutėje „Incidentas „Liaudies namuose“ rašė: „Rugsėjo mėn. 14 d. 6 val. vakaro „Liaudies namuose“ demonstravo filmą „10 įsakymų“ (15 veiksmų). Kadangi filma buvo ilga, o laiko maža, tai aparatas buvo taip greitai paleistas, kad žmonės nebegalėjo suskaityti parašų. Tada kilo triukšmas, ėmė trypti ir šaukti: „Lėčiau leiskit filmą!“ Kada iš ložės keli „tūzai“ nuėjo reikalauti žmoniškai leisti filmą, jiems atsakė: „Mums reikia skubėti, nes bus žydų teatras“. Vis tik filma buvo paleista kiek lėčiau. Tokie incidentai sveikaton neina nei „Liaudies namams“, nei publikai. Jei nėra laiko, nereikia imti iš žiūrovų pinigų ir juos pykinti“  (Incidentas „Liaudies namuose“. „Žemaitis“, 1929 rugsėjo 22, p. 2).

Bus tęsinys

Į viršų