facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Spalis Šiauliuose leidžiamam literatūriniam almanachui „Varpai“ ypatingas – 1989 m. spalio 16 d. oficialiai įkurta „Varpų“ redakcija, netrukus po to, kai buvo išspausdintas pirmasis atnaujintų „Varpų“ numeris. Spalio 24-ąją Šiauliuose paminėtas literatūros almanacho „Varpai“ atnaujinimo 30-metis. Ta proga iš Vilniaus į svečius buvo atvykę literatūrinės „Varpų“ premijos laureatai – prozininkas ir publicistas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Stasys Kašauskas ir novelistas, buvęs ilgametis Rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ vyriausiasis redaktorius Danielius Mušinskas.

Susitikimas pradėtas netradiciškai
Pagrindinis renginys, kuriame dalyvauti turėjo galimybę ir miestiečiai, vyko Juliaus Janonio gimnazijoje.

„Vėl mūsų tradicinis susitikimas amžinai jaunoje gimnazijoje, – kalbėjo literatūros almanacho „Varpai“ vyriausiasis redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius. – Jo išvakarėse nejučia pagalvojau, kad pirmųjų panašių literatūrinių valandų metu bendravome su jūsų, dabartinių gimnazistų, tėvais. Laiko jėga ypatinga.“ Ir pradėjo šį susitikimą netradiciškai – įteikdamas debiutantėms janonietėms Urtei Kiriliauskaitei, Emilijai Karpiūtei ir Elzei Urbietytei naujausią „Varpų“ numerį, kuriame išspausdinta jų kūryba. Susitikimo moderatorius, pristatęs svečius – „du kietus žemaičius, kaip ir dera šiais, Žemaitijai skirtais, metais“ – pasidžiaugė, kad naujausiuose leidiniuose – pavasariniame ir rudeniniame tomuose nemažai šiaulietiškos tematikos – pasakojimai apie skulptorių Kazį Bimbą ir „Dagilėlio“ dainavimo mokyklą, pasikalbėjimas su profesoriumi Juozu Pabrėža, Janinos Jovaišaitės eilėraščiai, Eduardo Mieželaičio laiškai tuometiniam J. Janonio gimnazijos auklėtiniui, būsimam jauniausiam Lietuvoje knygos autoriui Mindaugui Peleckiui ir kt.

S. Kašauskas papasakojo apie savo kelią į literatūrą, 1990 m. kovo 11-osios kelionę į Kremlių pranešti apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą. Priminė Rainių tragediją, kurią pirmasis aprašė, o vėliau rūpinosi aukų įamžinimu, koplyčios statyba. Kalbėjo apie susitikimus su plačiajame pasaulyje gyvenančiais tautiečiais menininkais, savo, kaip Dominikos Respublikos garbės generalinio konsulo, veiklą ir kitus įdomius dalykus. Be kita ko, pažymėjo, jog labai vertina „Varpų“ almanachą, kurio pavasariniame numeryje įdėtas platus interviu su juo ir publicistinis pasakojimas, o naujausiame tome išspausdinta jo iš Amerikos parvežta ir iki šiol niekur neskelbta Bernardo Brazdžionio baladė „Aukos lelija“, skirta 1991 m. sausio 13-ajai. Tądien S. Kašauskas lankėsi Los Angeles ir buvo neįprastos pamokos, kurią pradėjo B. Brazdžionis tenykštėje lietuviškoje mokykloje,  liudininku. Vėliau poetas įteikė svečiui tik ką parašytą kūrinį.

Sveikindamas „Varpų“ leidėjus su jubiliejumi, linkėdamas „daug stiprybės nešant sunkią kultūros naštą“, S. Kašauskas pažymėjo: „Jeigu Šiauliai turėtų kalėdinę eglutę, tai didžiausi šviesuliai toje eglutėje turėtų būti almanacho redaktoriai Leonas ir Silvija, kurie Šiaulių kultūrą ant savo rankų kaip kūdikį neša visai Lietuvai.“

D. Mušinskas, porą dešimtmečių redagavęs svarbiausią Lietuvos rašytojų sąjungos leidinį, pažymėjo, jog „Varpų“ redaktorius visada buvo jo neakivaizdinis konkurentas: „Almanachą pristatant Rašytojų sąjungos klube, Leonas susilaukdavo ir susilaukia daug liaupsių, o mane ir komandą dažniau kritikuodavo nei girdavo. Šito ne taip jau malonu klausytis... O rimtai šnekant tokio pastovaus ir tikrai tokio rašytojams ir literatūrai atsidavusio almanacho kaip „Varpai“ neturi nei Vilnius, nei Kaunas, nors bandymų buvo, bet jie sunyko.“

Ypatingas tandemas
Almanacho jubiliejuje dalyvavęs Lietuvos kultūros fondo (LKF) valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys „Varpus“ įvardijo kaip unikalų Lietuvos reiškinį. „Kiek tenka bendrauti su vilniškiais, kauniečiais, visi vienu balsu pripažįsta, kad tai – geriausias almanachas Lietuvoje“, – sakė kalbėtojas, be kita ko, prisimindamas „Varpų“ vyr. redaktoriaus pasakojimą apie „Saulės deltos“ leidyklą, prieš porą metų išspausdintą leidinyje. – Leonas labai taikliai pastebėjo, kad pagrindinis dalykas leidyklos sėkmės istorijoje buvo tandemas, dviejų žmonių absoliuti harmonija, atmosfera, kurioje tik ir gali gimti tikri dalykai, reikšmingi daugeliui. Kodėl kalbu apie tai? Todėl, kad ir „Varpų“ fenomenas priklauso nuo gražaus dueto, ypatingo tandemo – Leono ir Silvijos. Jeigu to gražaus bendravimo tarpusavyje, meilės, pagarbos, rūpestingumo nebūtų, ir  almanachas nebūtų atgijęs bei po daugybės išbandymų iki šiol leidžiamas.“

 LKF vadovas pasveikino „Varpų“ leidėjus, palinkėjo, kad jų sukurtas stebuklas būtų ilgaamžis, o rašytojai, redaktorei, Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjai Silvijai Peleckienei įteikė Lietuvos kultūros fondo Padėkos raštą, kuriame pažymėta: „Nuoširdžiai sveikiname ir dėkojame už aktyvią humanistinę veiklą bei prasmingą krašto ir visos Lietuvos kultūros puoselėjimą. Jūsų indėlis į Lietuvos kultūros aruodą – kilnus poelgis, tarnaujantis dabarčiai ir ateities kartoms.“

Lietuvos rašytojų sąjungos sveikinimas
Jubiliejinių literatūrinių valandų metu pagarsintas sukaktuvių rytą atsiųstas Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės Birutės Jonuškaitės-Augustinienės laiškas, skirtas „Varpų“ leidėjams, skaitytojams ir rėmėjams:

„Gerbiami bičiuliai,

Mielas Varpų redaktoriau, Leonai Pelecki-Kaktavičiau, nuoširdžiai džiaugiuosi, kad  šiemet galėjome švęsti 1989-aisiais atnaujinto „Varpų“ almanacho trisdešimtmetį, kad Jūsų atkaklaus darbo dėka pasirodė 41 jo tomas. Kiekvieną pavasarį Jūs surengiate vilniečiams tradicinę šventę – atvykstate pristatyti vis naujus almanacho numerius Rašytojų klube, įdomiems pokalbiams suburiate visą literatūrinį elitą.

Nors ir negalėdama šiandien būti kartu, pasidžiaugti nauju, rudeniniu almanacho numeriu, iš visos širdies sveikinu visus „Varpų” literatūrinių valandų Šiauliuose dalyvius, almanacho skaitytojus ir rėmėjus. Ir savo, ir  kolegų vardu dėkoju Jums už kruopštų, kupiną meilės darbą, už sugebėjimą suburti tiek daug įdomių autorių, už visas profesionaliai parengtas medžiagas, už įsteigtą „Varpų“ premiją. Nuoširdžiai linkime, kad Apvaizda Jus dosniai apdovanotų sveikata, laime ir žmonių gerumu. Tegul ištikimybė raštui ir žodžiui suteikia dvasinę ramybę ir atneša saugumo jausmą. Lai Jus aplanko naujos patirtys, smagūs sumanymai, netrūksta ne tik įdomių idėjų, bet ir geraširdžių žmonių, padedančių jas įgyvendinti.

Nėra abejonių, kad be paramos menas ir kultūra neišgyventų. Mecenatystė kaip kultūrinės veiklos globa jau daugiau kaip 2 tūkst. metų  gyvuoja Europoje. Mes galime pasidžiaugti, kad ji, kaip teigia istorikai, prasidėjo nuo imperatoriaus Augusto artimo bičiulio Mecenato, kuris senovės Romoje rėmė ne ką kitą, o literatus. Šiandien apie mecenatystę kartais yra kalbama kaip apie korektišką  savireklamos ir mokesčių naštos sumažinimo būdą. Bet juk ne tai svarbiausia, juk mecenatystės esmė išlieka: jeigu visuomenėje įtakingas ir finansiškai stiprus asmuo ką nors paremia, jis tarsi užtikrina, kad tai, kas daroma, yra svarbu.

Telieka žavėtis, kad yra žmonių, kuriems dar vis yra svarbi ir literatūra. Juk tai ne koks iš toli matomas pastatas, ar per visus TV kanalus reklamuojamas šokių projektas. Ši mecenatystė skirta bibliotekų tylą vertinantiems žmonėms. Tokia mecenatystė – tai anaiptol ne turto demonstravimas, bet asmenybės brandos išraiška. Todėl su gilia pagarba dėkoju visiems „Varpų“ rėmėjams ir jiems prijaučiantiems.  

         Gražios Jums šventės, ištikimos bičiulystės!
LRS pirmininkė  Birutė Jonuškaitė Augustinienė“   

Teisėjų ir rašytojų bičiulystei – 15 metų
Šiemet „Varpai“ pažymi dar vieną ypatingą progą – sukako 15 metų, kai ant Apygardos teismo rūmų atidengta memorialinė lenta, skirta tame pastate karo metais veikusiai „Varpų“ redakcijai ir Šiauliuose praėjusio amžiaus pradžioje gimusiam pirmajam almanacho redaktoriui Kaziui Jankauskui. Šio įvykio liudininkais 2004 m. rugsėjo 10 d. buvo ir 7 žymūs rašytojai – literatūrinės „Varpų“ premijos laureatai. Įdomi smulkmena –  2019 m. spalio 5 ir 12 dienomis apie tai rašė seniausias Amerikos lietuvių dienraštis „Draugas“.

Literatūrinę valandą pilnutėlėje Apygardos teismo rūmų Pelikso Bugailiškio vardo posėdžių salėje  pradėjo naujasis Teismo vadovas Gražvydas Poškus, pasidžiaugdamas teisėjų ir rašytojų bičiulyste, bendradarbiavimu, kuris praturtina sielą ir sutelkia teismų bendruomenę kilniems darbams.

Iš visos apskrities suvažiavusius teisėjus ypač domino S. Kašausko Atgimimo metais surinkta medžiaga apie Rainių tragediją ir jos pagrindinį kaltininką Petrą Raslaną, nes pastarojo byla buvo anuomet nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Rašytojas vėl sugrįžo ir į lemtingus 1990-uosius, kai jam su dviem kitais parlamentarais buvo tekusi ypatinga misija pirmiesiems Maskvoje pranešti apie Lietuvą, vakarykščiai paskelbusią Nepriklausomybę. Teisėjus domino ir rašytojų nuomonė apie siūlomą nugriauti Petro Cvirkos paminklą, apie Salomėją Nėrį. „Varpų“ vyr. redaktorius rekomendavo atsiversti naujausiame „Varpų“ tome spausdinamą Alfredo Guščiaus straipsnį „Diemedžiu ar dilgėle?“, skirtą Salomėjos Nėries asmenybei ir kūrybai. D. Mušinskas perskaitė savo novelę, „iš kurios galima susidaryti nuomonę, kuo teisėjų ir rašytojų profesija skiriasi“.

Literatūrinė valanda netruko praeiti. Rūmų šeimininkai ja liko patenkinti. Pasibaigus susitikimui, svečiai ir teisėjai fotografavosi prie memorialinės lentos, susipažino su Apygardos teismo rūmuose veikiančiu originaliu muziejumi.

„Rūta“ – seniausi rėmėjai
O „Rūtos“ fabrike rašytojai lankėsi Šokolado muziejuje, susitiko su generaliniu direktoriumi Rolandu Pridotku ir valdybos pirmininku Rimantu Gluodu, aptarė bendradarbiavimo ateityje galimybes. „Varpų“ redaktoriai, rašytojai – literatūrinės „Varpų“ premijos laureatai ir rūtiečiai bičiuliaujasi nuo Nepriklausomybės pradžios.

2019 10 28 3

„Varpų“ redaktoriai, į svečius atvykę rašytojai ir Šiaulių Apygardos teismo teisėjai prie „Varpams“ skirtos memorialinės lentos.
Vytauto JONČO nuotr.

Į viršų