facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Anksčiau „Kultūros kirtis“ rubrikoje publikuotas straipsnis skaitytojus supažindino su šiuolaikine tapybos kūrėja Zita Virginija Jusevičiūte-Tarasevičiene, kuri gyvena ir kuria Kaune bei naujausią parodą rugsėjo 26 d. pristatė Lietuvos Respublikos ambasadoje Latvijoje (Rūpniecības iela 24, Ryga); paroda „Gyvenimas pilnas chaoso“ yra kuruojama menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės ir veiks iki lapkričio 5 d.

Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su menininke.

– Papasakokite kuo jus patraukė tapytojo kelias, kas buvo jūsų mokytojai pastūmėję link tapybos?
– Visą gyvenimą norėjau tapyti, bet ne visada galėdavau tuo užsiimti. Kaip ir visi žmonės, aš auginau vaikus, dirbau įvairius darbus, rūpinausi šeimos ateitimi. Atlikusi visas savo pareigas ėmiausi išsvajotojo darbo – pradėjau tapyti ir neišvengiamai lankytis parodose, bendrauti su kitais menininkais, galerijų savininkais ir kuratoriais bei kitais kultūros ir meno atstovais.

Pamažu tapyba tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Šiandien aš bendradarbiauju su įvairiomis meno galerijomis, kurios veikia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gausios mano personalinės parodos organizuojamos įvairiose pasaulio šalyse, aktyviai dalyvauju meno pleneruose.

Mano pirmasis mokytojas buvo Talino dailės akademiją baigęs Egidijus Strackas. Jis man padėjo formuoti savitą abstrakčios tapybos stilistiką. Antrasis mano mokytojas buvo Česlovas Banys. Manau, jog abiejų mokytojų dėka mano tapyba tapo išskirtine.

Man tapo aktualu, kaip ir daugumai menininkų, tapyti įvairiais stiliais ir neapsistoti ties viena paveikslo stilistika, bet nuolatos ieškoti ir gryninti savo meninę kalbą. Man svarbiausia išsiskirti iš kitų lietuvių menininkų savo originalumu, taip pat svarbu, kad išskirtiniai paveikslai plėtotų dialogą su žiūrovu, kuris lankosi parodų metu.

– Gal galėtumėt pasidalyti mintimis apie tai, kuo gyvenimas ir menas yra artimai susijęs? Kiek tapyba turi remtis gyvenimu ir kiek gyvenimas gali diktuoti tapybą?
– Pirmiausia gyvenimas ir kūryba yra neatsiejami dalykai. Kūrybiškumas yra mano gyvenimo variklis. Man svarbu, jog kiekvienas paveikslas turėtų ir galėtų kažką papasakoti išskirtinio, t. y. vienaip ar kitaip būtų susijęs su gyvenimiškomis temomis.

Manau, tiek tapyba, tiek gyvenimas papildo vienas kitą. Geriausiai į šį klausimą gali atsakyti mano naujausias kūrinių ciklas „Gyvenimas pilnas chaoso‘‘. Nors šiame cikle nemažai dėmesio skyriau abstrakčių formų paieškoms, tačiau čia itin svarbūs gamtos motyvai, simboliniai objektai, įvairių tikrovės objektų stilizacija, kuriama emocinė būsena ir netikėtas asmens santykis su pasauliu ir individu.

Tapyba į gyvenimą įneša nemažai kūrybinio chaoso, o gyvenimas chaosą ir vėl grąžina į tapybą.

– Jūsų kūryboje gausu abstraktumo ir spalvos bei potėpio atsitiktinumo. Kaip šis kūrybos braižas atsirado ir vystėsi jūsų kūryboje? Kas paskatino taip kurti? Kaip jūs pati vertinate abstrakčiosios tapybos kalbą, ką ši gana specifinė kalba teikia menui? Kaip formuojate savo abstrakčiųjų paveikslų pasakojimus ir kaip jie užgimsta?
–  Abstrakti tapyba leidžia man išreikšti savo jausmus. Abstrakcija atsirado nuo pat kūrybinio kelio pradžios; tai leidžia prabilti savita vizualine kalba. Abstrakcija vystėsi palaipsniui, ne iš karto. Abstrakcija – tai priemonė mano meniniams ieškojimams, improvizacijai ir simbolinei pasaulio pajautai išreikšti. Ogi viskas prasidėjo besimokant pas dailininką E. Stracką.

Abstraktaus meno ir abstrakčios tapybos kalba yra labai svarbi mano gyvenime. Be jos neįsivaizduoju savo paveikslų. Komponuodama į bendrą sistemą linijas, spalvinius niuansus, ekspresyvius potėpius kuriu jausmus žadinantį, dar neregėtą pasaulį.

Kadangi paveiksle įprasmintas pasakojimas visada tampa gana vizualus, tad aš pirmiausia ir kuriu vizualias pavienes istorijas, kurios tik vėliau susijungia į vieną sistemingą visumą – paveikslų ciklą. Būtent apie tai ir byloja mano naujausias tapybos ciklas „Gyvenimas pilnas chaoso“.

– Ar esate laiminga pasirinkusi menininkės kelią? Kokie jūsų artimiausi kūrybiniai planai?
–  Atsakymas vienareikšmiškas – pasirinkusi menininkės kelią esu labai laiminga!

Susumavusi visus kūrybinės veiklos metus pastebiu, kad už poros metų jau bus kūrybinės veiklos dvidešimtmetis. Per tą laiką surengiau tikrai nemažai personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavau grupinėse meno parodose ir pleneruose bei įvairiuose edukaciniuose, kituose panašaus pobūdžio meno projektuose Lietuvoje ir užsienyje.

Nuo 2018 metų bendradarbiauju su „Gabrielės meno galerija“. Neseniai pasirašiau sutartį su Kanados galerija „Bougie Art Gallery“. Nors apie ateities planus kalbėti dar anksti, tačiau jų tikrai gana nemažai!

– Dėkoju už pokalbį ir linkiu kūrybinės sėkmės!

Skaitytojams norime priminti, kad prof. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m. galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu. Šio straipsnio autorius tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

2019 10 18 33

2019 10 18 32

Z. V. Tarasevičienės tapyba.
Iš autorės asmeninio rinkinio

Į viršų